Scenografija, bekraštė kaip horizontas

Dailininkas Artūras Šimonis sukūrė scenografiją bei kostiumus pirmajai lietuviškai vaikiškų operų trilogijai sukurtai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Bulvinė pasaka“ (2007 m.), „Makaronų opera“ (2014 m.) ir „Žvaigždžių opera“ (2018 m.).

Teatrui save pašventęs dailininkas pasakoja, kad jo darbe svarbiausia numatyti žiūrovų reakciją, o smagiausia būna sulaukti jų atsiliepimų. Tačiau žvalgytis atgalios jis nėra linkęs.   

Kokios vizualinės kalbos ieškojote pirmajai trilogijos operai - „Bulvinei pasakai“?

Tiesiog norėjosi kažko radikaliai naujo scenovaizdyje, kostiumuose, personažų įvaizdžiuose – to, ko tuo metu lietuviškame teatre vaikams dar nebuvo. Konceptualių sprendimų paieškos, siekiant naujos estetikos,  buvo ilgos.

Piešiant „Bulvinės pasakos“ kostiumus nutiko tokia istorija. Sukurtus eskizus rodžiau savo mamai - jai buvo įdomu ir smalsu, į ką viskas išvirs. Deja, premjeros ji nebesulaukė... Mintyse pasižadėjau šį savo darbą dedikuoti jai. Kai vėliau šį spektaklį nominavo ir  įvertino „Auksiniu scenos kryžiumi“, džiaugsmą ir palaikymą tarsi pajutau iš dangaus – ten, kur jau buvo mano mama.

Ar nūdienos vaikams vis dar reikia pamokančių istorijų: tokių, kuriose rungiasi gėris ir blogis?

Manau, šiuolaikiniams vaikams teatre svarbesni bei aktualesni ne nuotykiai, o santykiai tarp veikėjų, jų emociniai ir psichologiniai ryšiai.

Spektaklių statytojai po premjerų neretai atsidūsta: „jei kurčiau dabar, tai daryčiau kitaip“. Ar jums taip būna?

Net nežinau. Turbūt ne, nes nesu linkęs žvalgytis atgal.

Ar skaičiuojate, kiek pastatymų jau teko sukurti? Kaip tai prasidėjo?

Virš šimto. O prasidėjo nuo ketvirto kurso peržiūrų, į kurias atėjo režisierius Jonas Vaitkus ir, peržiūrėjęs darbus, pasiūlė dirbti prie naujai statomo spektaklio.

Niekada neabejojote savo profesijos pasirinkimu?

Su šia profesija susigyvenau, todėl dėl pasirinkimo ar gyvenimo būdo jau seniai nekvaršinu sau galvos.

Kiek jūsų darbą įtakoja teatro finansinės galimybės?

Man svarbiausia rasti netikėtą sprendimą, kuris „užkurtų“ būsimo spektaklio kūrybinį procesą, o visa kita -antraeiliai dalykai. Nors geras finansavimas niekad netrukdo.

Kuriate scenografiją Lietuvos ir užsienio teatruose. Įdomu būtų sulaukti Klaipėdos ir kitų teatrų palyginimo...

Klaipėdoje daugiau oro.

Gera scenografija pagal A. Šimonį yra...

...horizontas, kai vanduo susilieja su dangumi ir nesimato nei kraštų, nei ribų.

Esate ir šviesų dailininkas: kokia šios profesijos esmė?

Meilė muzikai, poezijai ir erdvei.

Daug dėmesio skiriate dekoracijų mobilumui?

Viskas priklauso nuo bendro idėjinio sprendimo, kokį spektaklį statome. Kartais statiška ir nefunkcionali scenografija irgi gali turėti keistą, netikėtą, įtaigų poveikį.

Ką manote apie pastatymus netikėtose erdvėse?

Man artimesnė tradicinė teatro dėžutė, teatras su prosceniumu. Tačiau netikėtos erdvės išprovokuoja netikėtus sprendimus.

Ar naujosios technologijos sparčiai užkariauja sceną?

Scenografija ir technologijos jau yra tarsi sinonimai, be jų niekaip.

Visuomenė ir jūs: kas prie ko derinatės?

Į aplinkinių nuomones įsiklausau, o lemiamą ir nebūtinai kompromisinį sprendimą priimu pats.

Esate nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“. Ar jums tai svarbu?

Anksčiau tai būdavo labai svarbu, tačiau dabar tapo vertingesnė žiūrovų reakcija, jų atsiliepimai, kritika ir palaikymas.

Kūryba laisvalaikiu?

Piešimas, tapyba.

Mėgstamiausia frazė?

Ir vienas mūšio lauke – karys (juokiasi).

Kalbino Žaneta Skersytė

Artūras Šimonis: biografija

Gimė 1976 m. rugsėjo 26 d. Kaune. 2000 m. baigė scenografijos studijas Vilniaus dailės akademijoje (magistro laipsnis). 1999 m. stažavosi Estijos dailės akademijoje, 2000–2001 m. – Švento Martino koledže Londone. 2001–2004 m. studijavo Vilniaus dailės akademijos doktorantūroje. Kuria scenografiją ir kostiumus teatro spektakliams.

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre kurti pastatymai:

„Paryžiaus katedra“ (2005) – scenografas

„Šikšnosparnis“ (2006) – scenografas

„Bulvinė pasaka“ (2007) – scenografas, kostiumų dailininkas

„Vienos kraujas“ (2008) – scenografas

„Veronika“ (2009) – scenografas, šviesų dailininkas

 „Makaronų opera“ (2014) – scenografas, kostiumų dailininkas

"Žvaigždžių opera" (2018) – scenografas, kostiumų dailininkas

ir kituose...

KVMT
Teatras Klaipėda Kultūra Muzikinis teatras
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...