Sausio 13-oji vaikų piešiniuose - atrask savo piešinį

Kristupo Saboliaus piešinys 6a klasė

Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualią galeriją http://sausio13.lnm.lt/, kurioje – beveik 6000 piešinių, vaizduojančių Sausio 13-osios įvykius vaikų akimis. Visi piešiniai sukurti 1991 metais, netrukus po to, kai rusų desantininkai bandė užimti televizijos bokštą ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastatą.

Po Sausio 13-osios Lietuvos mokyklose buvo rengiamos vilties ir tikėjimo pamokos, per kurias mokytojai pasakojo vaikams apie lemtingus Lietuvai tos dienos įvykius ir atsakydavo į rūpimus klausimus. Tais pačiais metais šalyje buvo paskelbtas piešinių konkursas Sausio 13-osios tema.

„Įvairiausio amžiaus vaikai iš visos Lietuvos, piešiniuose ir rašiniuose reikšdami savo rūpestį, nerimą, liūdesį, tikėjimą ir viltį, bandė perteikti šį istorinį momentą, atskleisti savo jausmus ir požiūrį. Vaikams buvo siūloma kurti įvairiomis temomis: „Taika ir laisvė“, „Už Lietuvos laisvę“, „Šalin, budeliai!“, „Piešinys Lietuvai“, „Mano gimtinė“, „Nevirkdyk mūsų saulės“, „Taiki ir laisva ateities Lietuva!“ – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkė Evelina Bukauskaitė.

Į kvietimą piešiniuose pavaizduoti taikos ir Lietuvos laisvės siekį atsiliepė visos šalies vaikai. Daugiausia darbų sulaukta iš Alytaus ir Vilniaus rajonų (po 500). 536 kūrinių autoriai nėra žinomi, jie ant savo piešinio nenurodė vardo ir pavardės arba pasirašė nepilnai. Tarp muziejuje saugomų piešinių yra ir 5 darbai, atsiųsti iš Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje.

Iš beveik 6000 piešinių 700 sugulė į 2018 metais Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistą knygą „Istorinė 1991 m. Sausio 13-oji vaikų piešiniuose“. Kaip sako knygos sudarytoja E. Bukauskaitė, piešinių autorių amžius – nuo lopšelių-darželių auklėtinių iki abiturientų. Vaikų kūriniai atlikti įvairiomis technikomis, vyrauja flomasteriai, spalvoti pieštukai, guašas, kreidelės. Muziejuje taip pat saugomi artefaktai, atkeliavę nuo Aukščiausiosios Tarybos barikadų: spygliuota viela, skulptūros, plakatai, transparantai… Tarp minėtų eksponatų yra ir apie 40 vaikų piešinių, kabojusių ant spygliuotos vielos, betono blokų, tvorų.

Tarp piešinių autorių – ir žymūs Lietuvos žmonės

Kai 1991 metais moksleiviai piešė Sausio 13-ąją, jie net negalėjo pagalvoti, kaip pasisuks jų gyvenimai ir kuo jie taps užaugę. Kai kurie iš jų tapo muzikantais – Viktoras Diawara, muzikos grupės SKAMP narys, Sausio 13-osios įvykius piešė Vokietijoje, kur lankė Vasario 16-osios gimnaziją. Kiti įsiliejo į akademinę bendruomenę – antai Kristupas Sabolius, anuomet Vilniaus 31-osios vidurinės mokyklos šeštokas, dabar yra filosofas, kelių knygų autorius. Kai kurie tapo rašytojais ir žurnalistais – Dailius Dargis dabar yra žinomas rašytojas, išnarstęs ir aprašęs didžiausių Lietuvoje veikusių mafijų – Daktarų ir Agurkinių – veiklą. Kiti pasuko meno, dailės keliu – maketuodama knygą „Istorinė 1991 m. Sausio 13-oji vaikų piešiniuose“ knygos dailininkė Edita Gužaitė ir pati netikėtai atrado savo piešinį.

Kaip surasti savo piešinį?

Gali būti, kad virtualioje galerijoje http://sausio13.lnm.lt/ yra ir Jūsų piešinys. Kaip jį rasti? Visi galerijoje esantys piešiniai suskirstyti pagal Lietuvos rajonus ir juose tuo metu veikusias mokyklas. Tereikia prisiminti, kuriame rajone ir kokią mokyklą lankėte 1991 metais.

Tikėtina, kad Jūsų darbas yra tarp 500 nežinomų autorių piešinių. Vieni iš jų nurodė tik savo vardą ir pavardę, bet nenurodė mokyklos, kiti – nurodė tik vardą. Kai kurių vardai arba pavardės gali būti parašytos netiksliai – užrašai ant piešinių nebuvo redaguojami. Jei radote ir atpažinote savo kūrinį ir norėtumėte, kad jį priskirtume prie mokyklos, kurią lankėte, parašykite adresu [email protected] ir mes patikslinsime autorystę.

Lietuvos nacionalinis muziejus
SAUSIO 13 VIRTUALI GALERIJA NACIONALINIS MUZIEJUS VAIKŲ PIEŠINIAI ĮVYKIAI
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...
Įvykiai
2019 m. birželio 30 - liepos 7 dienomis geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT” kvies susiburti jaunuosius dainų autorius.  Rūdiškėse, amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai” vyks ,,Jaunųjų dainų autorių stovykla”, kurioje ištikimai, jau septynerius metus iš eilės savo meistriškumu ir patirtimi dalinasi kompozitoriai Andrius Kulikauskas bei Aras Žvirblys, aktoriai, bardai Giedrius Arbačiauskas ir Gediminas Storpirštis. Savaitę trunkančioje stovykloje – dainų aut...
Gamta
VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.  Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų...
Laisvalaikis
Į Lietuvos jūrų muziejų šiemet pavasaris atėjo anksčiau. Jau nuo trečiadienio – balandžio 3 dienos – mėnesiu anksčiau nei įprastai muziejus pradeda dirbti visą savaitę (išskyrus pirmadienį ir antradienį). Ir tam yra svari priežastis – Jūrų muziejus šiemet švenčia 40-metį!  Muziejuje – naujovės ir patogumai lankytojui Jubiliejiniai metai – ypatingi: itin gausu renginių, edukacinių programų, įtraukiančių veiklų. Kiekvieną balandžio savaitgalį visose muzieja...