Pajūrio šviesuolis, visą savo gyvenimą skyręs neatrastiems baltiškosios kultūros klodams

Garbaus jubiliejaus proga šventojiškį dainomis, tradiciniu kulinariniu paveldu ir gražiais linkėjimais sveikino Latvijos folkloristai. „V.P.“ nuotr.

Dana Lukauskienė

Šeštadienį gausiame kultūros, mokslo, politikos ir visuomeninių organizacijų būryje garbingą savo 70-ies metų jubiliejinę sukaktį minėjo pajūrio krašto šviesuolis: istorikas, kraštotyrininkas, numizmatas, kolekcionierius, kuršiškos kultūros puoselėtojas Mikelis Balčius. Jo jubiliejus – tai neeilinė bendruomenės šventė. Juk šio žmogaus žinios, unikali krašto pažinimo patirtis padėjo atskleisti nežinomus archeologijos klodus, puoselėti Šventosios krašto istorinį paveldą. Jis tarytum tarpininkas tarp lietuviškos ir latviškos kultūros klodų, neišsemiamų folkloristikos šaltinių.

Iš pelkių ištraukta krašto istorija

Šventosios pagrindinės mokyklos didžioji aktų salėje būriavosi gausybė svečių, čia jubiliatui skambėjo prasmingi sveikinimo žodžiai, lietuviškos ir latviškos dainos. Gimtadienio šventė tapo neeiliniu tarptautiniu renginiu, vienijančiu dvi seseriškas Baltijos valstybes – Lietuvą ir Latviją. Juk Šventoji unikalus pasienio kraštas, kuris slepia neatrastus Baltiškosios kultūros, istorijos, archeologijos klodus. Šventosios bibliotekos vedėja Rasma Sabaliauskienė ir vyr. bibliotekininkė Daiva Tubinienė, tardamos sveikinimo žodžius, akcentavo, jog kiekvienas žmogus, eidamas per gyvenimą, palieka savo pėdsakus.

Būtent Mikelio Balčiaus pėdsakai gilūs, prasmingi, turintys ilgalaikę išliekamąją vertę, kalbantys ateinančioms kartoms. Jo paieškų dėka Šventojoje buvo atrasta akmens amžiaus gyvenvietė. Jis surinko daugybę žinių apie Šventąją, beveik visą jos istoriją, nuo tų laikų, kuomet čia apsigyveno pirmieji žmonės. Jo atradimai, įžvalgos, istorijos faktai, sugulę į straipsnius ir knygas, mums ir ateinančioms kartoms – didžiulis turtas.

Dar 1966-aisiais metais unikalūs Mikelio Balčiaus radiniai, ištraukti iš melioruojamos pelkės, sudomino Kretingos muziejaus direktorių J. Mickevičių bei Lietuvos dailės muziejaus direktorių R. Budrį, o vėliau žinia pasiekė ir Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutą. Jei ne jo pastangos renkant istorijos perlus, jų radimo vietas sužymint planeliuose, susietuose su melioracijos sistema, daug vertingų istorinių paslapčių būtų buvę amžinai palaidota po žeme. M.Balčiaus dėka Šventosios akmens amžiaus radiniai aprašyti mokslininkų disertacijose, knygose bei daugelyje mokslinių straipsnių.

Gražus šeimyninio gyvenimo pavyzdys

Prasidėjus archeologiniams Šventosios tyrinėjimams, neabejingas liko ir M. Balčius. Jis visą laiką dirbo ekspedicijose, o kai jų nebūdavo, stebėdavo visus kasinėjimus, rinkdavo radinius ir šiuos perduodavo archeologams. Istorijos detalių, atspindžių žemės kloduose paieškos jis neapleido iki šių dienų. Po kiekvieno uragano ar stipresnės audros, šventojiškis pereina visą pakrantę ir kruopščiai registruoja bei fotografuoja, matuoja ir renka radinius bei buvusių statinių dalis, kurias iš senosios Šventosios gyvenvietės išplauna pakilusi jūra. Jis domisi apylinkėmis, bendrauja su žmonėmis, o apie savo kraštą ir įdomesnes vietas gali papasakoti daug labai įdomių istorijų, kurios nepalieka abejingo nė vieno, ugdo pasididžiavimą savo žeme, gimtine, jos žmonėmis, kalba.

M.Balčius ne tik Šventosios krašto istorijos liudytojas, bet ir gražaus šeimyninio gyvenimo pavyzdys. Mat jubiliejaus šventėje didžiulėje pagarboje šalia jo puikavosi dvi svarbiausios gyvenimo moterys. Viena jų – garbingo amžiaus devyniasdešimt septynerių metų mamytėKersta Dėjus – Balčienė, kuri įskiepijo savo sūnui pamatines vertybines nuostatas, kita – mylima moteris, mokytoja Dalija Mikalauskaitė, kuri remia ir palaiko sunkiose akimirkose, darnoje ir bendrystėje būna kartu.

Pagrindinė M. Balčiaus gyvenimo paslaptis – geras, ramus būdas, neišdylanti šypsena. „Jis niekada nėra griežtesnio žodžio namuose pasakęs, o ir pikto nesu mačiusi, nebent vienas nepaprastas atsitikimas, kuomet pabėgo į lauką pasivaikščioti išvestas šuo. Tai buvo kone vienintelis kartas, kuomet Mikelio šypseną užtemdė spontaniškas pyktis pabėgusiam augintiniui“, – atviravo D.Mikalauskaitė, prasitardama, kad pati esanti gerokai ūmesnio būdo. Per gyvenimą su džiugia nuotaika ir šypsena M. Balčiui keliauti padeda daina, kurių jis žino ne vieną, gali užtraukti ir lietuvių, ir latvių kalbomis.

Svajonė – kraštotyros muziejus

Šventojiškis yra įkūręs savotišką iškasenų ir senienų muziejų. Jo kolekciją sudaro Šventosios krašto antikvariniai baldai, archeologiniai radiniai, senoviniai žvejybos, kalvystės, medžio apdirbimo įrankiai, knygos, nuotraukos, buities daiktai, monetos, įvairios paskirties daiktai. Senienų rinkimas – M. Balčiaus pomėgis, o svajonė – kraštotyros muziejus Šventojoje. O kol ši svajonė bus įgyvendinta, šventojiškis savo sukaupta medžiaga dalijasi su Palangos kurorto muziejumi – Savivaldybės viešoji biblioteka pastarajam perdavė Mikelio Balčiaus kolekcijos aprašus. Juose yra sukauptos žinios apie Šventąją, Eliją, Riciškę, Būtingę, žvalgytų pastatų ir vietų planai, radinių sąrašai ir piešiniai. Taip pat 1977 m. ekspedicijos dokumentuota medžiaga, Šventosios apylinkėse vykusių archeologinių tyrimų dokumentacija:piešiniai, pastatų lokalizacijos schemos, perkasų brėžiniai. Šviesaus atminimo Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Liachvičius yra teigęs, jog Mikelio Balčiaus aprašai yra visapusiškai naudingi tiek istoriniu, tiek archeologiniu, tiek kraštotyriniu aspektu.

Galvos be raitelio istorija

Jubiliatą sveikinantys menininkai skulptorius Petras Baronas bei Audronė Bukauskienė prisiminė galvos be raitelio istoriją, kuria dalijosi jo gyvenimo moteris Dalija. Ji pasakojo, kad be Mikelio Balčiaus neapsieidavusi nė vienas dailininkų pleneras, jį gerbė ne tik iškilūs kultūros žmonės, visuomenininkai, bet ir menininkai. Šventojiškio svarūs darbai įkvėpė P.Baroną sukurti šio unikalaus žmogaus skulptūrinį portretą – biustą, kuriame realistiškai nulipdyta Mikelio galva. Skulptoriusšį kūrinį padovanojęs jubiliatui, o šis pasistatė jį ant palangės. Kartą jų namuose lankėsi svečiai, jie išėjo pakvėpuoti grynu oru ir pamatė neryškiai apšviestą pamėlusią šeimininko galvą, žvelgiančią tiesiai į juos nuo palangės. Tik vėliau poilsiautojai supratę, kad tai ne šeimininkas vogčiomis juos stebi. Šie bendražygių prisiminimai sukėlė visų susirinkusiųjų šypsenas.

Visą vakarą jubiliatui skambėjo gražiausi sveikinimo žodžiai, renginio romantišką atmosferą kūrė „Mėmelio kvarteto“ muzikinė programa, skambėjo Palangos kultūros ir jaunimo centro „Eldija“ (vadovas Juozas Tubinas) jūrinės dainos, latvišką muzikinį sveikinimą ir kulinarinio paveldo gardėsius perdavė Rucavos bei Papės folkloro kolektyvai. O padėkų, sveikinimų jubiliatui tikrai netrūko. Juos teikė visos Palangos kultūros, mokslo, meno žmonės, Seimo nariai, svečiai iš Klaipėdos – istorikas, muziejininkas Dainius Elertas, hunitarinių mokslų daktaras, istorikas Vacys Vaivada, profesorė, kuršininkų kalbos tyrinėtoja Dalia Kiseliūnaitė. Mikeliui Balčiui įteikta Lietuvos kultūros ministrėsLiana Ruokytė-Jonsson padėka bei svarus Latvijos Respublikos Nepaprastojo įgaliotojo ambasadoriaus Einaro Semanio įvertinimas.

Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Šaulienė, įteikdama jubiliatui Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio medalį, sakė: „Lietuva gyvybinga ir todėl, kad beveik kiekviename jos krašte sutiksime žmogų, besisemiantį iš giliųjų pažinimo šaltinių išminties, žinojimo ir besidalinantį šiuo turtu su savo bendruomene. Tokį žmogų turi ir Šventosios bendruomenė – Mikelį Balčių, labiausiai žinomą kuršį, šios žemės mylėtoją ir puoselėtoją, dedantį daug pastangų, kad šio krašto savitumas būtų suvoktas, jungiantį kuršiškus, latviškus ir lietuviškus klodus“.

Daug šiltų žodžių jubiliatui skyrė miesto Tarybos narė Elena Kuznecova, Seimo narys Antanas Vinkus, Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, Palangos miesto viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys, Šventosios bibliotekos vedėja Rasma Sabaliauskienė, miestelio bendruomenės nariai. Šventosios seniūnijos bendruomenės tarybos atstovai Kęstutis Oginskas bei Dominikas Jurevičius iškilmingai apjuosė jubiliatą autentiška rankų darbo juosta, kurioje įaustos Lietuvos ir Latvijos vėliavos. Neabejingas iškiliam kraštiečiui liko ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, kuris pirmadienį apsilankęs jubiliato namuose tarė šilčiausius sveikinimo žodžius ir įteikė padėką už meilę savam kraštui, jo istorijai, kultūrai, papročiams bei už pastangas vienijant Baltiškąsias Lietuvos ir Latvijos kultūras.

Unikalus savo krašto mylėtojas

1967 m. M. Balčius  atrado jūros plaunamus Elijos miestelio kultūrinius sluoksnius, 1990 m. kasinėjo Riciškės karčiamvietę, 1991 m. – Būtingės dvarvietę. Kasinėjimų bei ilgalaikių estebėjimų metu buvo surinkta gausi namų įpyvokos, indų šukių, puošmenų bei aprangos detalių ir darbo įrankių kolekcija.

Dalį Šventosios žemupio istorijos tyrinėjimų rezultatų M. Balčius yra aprašęs keliose dešimtyse straipsnių bei publikavęs knygose „Palangos miesto istorija“, „Rucava, tur Paurupė“ bei kituose leidiniuose. Profesoriaus Vlado Žulkaus pakviestas, M. Balčius parašė knygos „Palangos istorija“ skyrių „Elija ir Būtingė“.

M. Balčius ir vienas, ir kartu su muziejininku, archeologu, istoriku Eugenijumi Ivanausku yra publikavęs keliolika straipsnių numizmatikos temomis, skaitęs pranešimus konferencijose. Yra knygų „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės lydiniai ir monetos nuo 1387 iki 1495 m.“ bendraautorius.

M. Balčius buvo vienas iš 1996 m. Šventojoje įkurtos Kuršių kultūros draugijos steigimo iniciatorių ir yra šios draugijos vadovas. Už indėlį į tradicinio regionų kultūros paveldo saugojimą ir propagavimą, nuopelnus latvių kultūrai, kuršių tradicijų puoselėjimą Latvijos Respublikos prezidentė Vaira Vykė Freiberga 2001 m. vizito į Lietuvą metu Mikelį Balčių apdovanojo Latvijos Respublikos Trijų žvaigždžių ordinu, o 2005 m. jam buvo skirta viena iš Latvijos Respublikos nacionalinių folkloro premijų.

Kuriant meninės dokumentikos ilgametražį filmą apie Šventosios miestelį, jame gyvenančią ir pamažu nykstančią kuršių-Lietuvos latvių bendruomenę („Vėjų žemė“, 2016, režisierius E. Samsonas), savo įžvalgomis, istorijos žiniomis M. Balčius pasidalino su filmo kūrėjais, tapo vienu iš pagrindinių filmo herojų.

2016-ųjų pabaigoje Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka išleido Mikelio Balčiaus knygą „Iš Šventosios praeities“.

Kraštotyrininkas palaiko ryšius su muziejais, rengia pranešimus įvairiose konferencijose, seminaruose, skaito paskaitas kraštotyros temomis. Šventojiškiai  vadina jį vaikščiojančia enciklopedija, Šventosios šviesuoliu, miestelio metraštininku.

Parengta pagal Livijos Grajauskienės inf.

Pajūrio Krašto Šviesuolis istorikas kraštotyrininkas numizmatas kolekcionierius Kuršiškos Kultūros Puoselėtojas Mikelis Balčius
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Išbandykite savo jėgas Nacionaliniame ekonomikos egzamine. Tai unikali iniciatyva skirta kiekvienam, norinčiam pagauti ekonomikos ritmą, pasitikrinti ekonomikos žinias ir geriau ją suprasti. Antrą kartą organizuojamas Nacionalinis ekonomikos egzaminas provokuoja mąstyti ir kviečia pastebėti, kiek daug ekonomikos yra mūsų kasdienybėje. Nacionalinis ekonomikos egzaminas vyks kovo 27 dieną, nuo 10 iki 19 valandos. Laikymas vyks internete – www.ekonomikosegzam...
Įvykiai
„GetJet Airlines“ aviakompanija naują skrydžių sezoną pasitinka gerokai atsinaujinusi. Bendrovė ir toliau pildo savo orlaivių parką, tad vasaros skrydžių sezoną pasitiks turėdama 15 lėktuvų. Be to, pasirašius ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su didžiausiais Lietuvos turo operatoriais ir pradėjus vykdyti užsakomuosius skrydžius, įmonės matomumas tapo itin svarbiu, tad „GetJet Airlines“ pristato atnaujintą savo logotipą, kuriuo jau pradėjo žymėti savo orla...
Testas!
Šiame paveikslėlyje paslėptos trys boružės ir trys vaiko veidai. Jūsų užduotis  juos rasti per 1 minutę. Atsakymą rasite apačioje. Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo. Imsitės iššūkio?  Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Testo atsakymas
Įvykiai
Savaitgalį šalies parduotuvėse vykusi „Maisto banko” akcija pasižymėjo aktyviu aukojimu. Per dvi dienas nepasiturinčiųjų maitinimui savanoriai surinko 479 tūkst. eurų vertės maisto. „Toks rezultatas pranoksta pavasarių „Maisto banko“ akcijų rezultatus“, - džiaugiasi laikinoji „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė. 74 miestuose paaukoti maisto skurstantiesiems prašė savanoriai surinko 415 tūkst. įvairių ilgai negendančių maisto.“ „Maisto banko“ akcijos sav...
Laisvalaikis
Kelionių organizatoriai pastebi, jog būtent pavasaris yra antras populiariausias atostogų laikas, kuris poilsiautojų srautais nusileidžia tik vasarai. Ir tai ne nuostabu, mat pavasarį užsienio kurortuose galima pasimėgauti ne tik vasariška šiluma, bet ir poilsiu su visa šeima, kuomet mokyklinio amžiaus vaikai turi visą savaitę, laisvą nuo pamokų. Pasidovanoję išvyką į vieną populiariausių užsienio kurortų, įpusėjus balandžiui, galite nušauti du zuikius vie...
Įvykiai
juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį...   dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...   Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga. Birutė Mar – šiuo pavard...
Laisvalaikis
Muzikos gerbėjai trečiadienį vakare koncertų salėje „Compensa" Vilniuje mėgavosi „Prime Orchestra" surengtu simfoniniu šou „Pasauliniai hitai". Žiūrovai savo mėgstamus hitus išgirdo skambant visiškai kitaip nei yra įpratę - šiuolaikinė muzika susiliejo su klasika, o pasirodymą papuošė specialieji efektai. Šiuo metu „Prime Orchestra" intensyviai koncertuoja įvairiose šalyse. Vakar Vilniuje pasirodę muzikantai mūsų šalyje surengs ir antrą pasirodymą, kuris š...
Įvykiai
Kovo 20 ir 28 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje pirmą kartą organizuojamas I. Simonaitytės vardo moksleivių meninio skaitymo konkursas. I. Simonaitytė (1897-1978 m.) - garsi Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Rašytojos literatūrinis palikimas priartina praeitį, praturtina ateitį, įkvepia mus didžiuotis savo kraštu. Ievos Simonaitytės vardo konkursas skirtas mokiniams nuo pirmos iki dvylik...
Kultūra
Dailininkas Artūras Šimonis sukūrė scenografiją bei kostiumus pirmajai lietuviškai vaikiškų operų trilogijai sukurtai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Bulvinė pasaka“ (2007 m.), „Makaronų opera“ (2014 m.) ir „Žvaigždžių opera“ (2018 m.). Teatrui save pašventęs dailininkas pasakoja, kad jo darbe svarbiausia numatyti žiūrovų reakciją, o smagiausia būna sulaukti jų atsiliepimų. Tačiau žvalgytis atgalios jis nėra linkęs.    Kokios vizualinės kalbo...
Specialūs projektai