Ar Kalėdoms turėsime šviežios Baltijos jūros žuvies?

„Jei Šventojoje atsirastų žvejybos infrastruktūra, šviežios žuvies užtektų ir miesteliui, ir Palangai, ir Skuodui, ir Salantams“, – sako Mindaugas Rimeikis. J.Andriejauskaitės / 15min.lt nuotr.

Dana Lukauskienė

Per 28-erius Lietuvos nepriklausomybės metus į Šventosios priekrantės žvejus niekas rimtai nežiūrėjo. Žvejyba čia tarytum sustingusi praėjusių šimtmečių būsenoje. Žvejai vargta neturėdami nė civilizuotų darbo sąlygų, nė įplaukos. Valtis tenka stumtis iki kelių įsibridus į vandenį, o prieš Kalėdas šviežios žuvies labai norisi. Apie Šventosios priekrantės žvejų rūpesčius sutiko papasakotiPriekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.

Kaip gyvena Šventosios priekrantės žvejai?

Įsivaizduokite, jei per dieną reikia iškrauti toną žuvies, tai per kelias vietas kol perkrauna vakare jie nebejaučia nei rankų, nei nugaros. Dar reikia džiaugtis, kad tie Šventojoje priekrantės žvejai dirba, nepalieka savo tėvų, senelių amato.

Žvejyba – darbas labai sunkus. Valdžia turėtų džiaugtis, kad šie vyrai neprašo kompensacijų, išmaldų, susikūrę sau darbo vietą sugeba užsidirbti patys. Įsivaizduokite, jei jūra mėnesį laiko šturmuoja, jie į žvejybą neplaukia, negauna jokių pajamų, nesiseka nieko uždirbti, o už prastovą kompensacijos niekas nemoka. Vyriausybė apie žvejus nieko negalvoja, nemąsto. Jie Šventojoje palikti likimo valiai. Juk šiuo metu nėra nė kur žuvies atsargų dėti, nėra nė šaldytuvų, persirengimo kambarių. Nėra kur grįžus iš jūros nusimaudyti, elementaraus tualeto nėra, net nėra kur pasišildyti arbatos, atsisėsti, jos atsigerti. Palankios darbo sąlygos, šaldytuvai, sandėliai žymiai pagerintų darbą.

Žvejams reikalingaminimali infrastruktūra, sutvarkyta įplauka, kad nereikėtų stumtis valčių lazdomis, irklais. Svarbiausia jiems – išplaukti ir parplaukti. Reikalingos vietos susidėti tinklams, juos ištuštinti, perrinkti, kad galėtų parplaukę nusiprausti, persirengti, o parėję namo pas žmonas neskleistų žuvies ir prakaito kvapo. Norisi civilizacijos, patalpos priimti pirkėjus, jiems pateikti savo produkciją. Žvejai turi įvairiausių receptų, kaip rūkyti žuvį, kaip ją panaudoti kulinarijai. Deja, kol kas jie negali šito daryti, kadangi nėra patalpų, patikrintų Maisto ir veterinarinės tarnybos.

Kodėl prieš Kalėdas Palangoje bei Šventojoje neturime šviežios žuvies?

Patys žvejai žuvimi niekada neprekiaus, nes kol kas nėra sukurta jos perdirbimo infrastruktūra. Juk reikia žuvį išdarinėti, pradžiovinti, parruošti sūdymui, rūkymui ar konservavimui, filetavimui.Kol kas Šventosios priekrantės žvejai neturi tam skirtų specialių patalpų.

Manau, kad gyvenimo tempai šiuo metu dvigubai spartesni, tad pirkėjams reikalinga išdorota ir greitai pagaminama žuvis, kad 10-15 minučių ir pietūs būtų paruošti. Visi žmonės nori valytos žuvies, nežino, ką galima daryti iš menkės kepenėlių, jos galvų. Visi norime greito maisto, o ypač jaunosios šeimininkės.

Baltijoje gaudoma stinta, menkė, strimelė, plekšnė. Pastaruoju metu atsirado invazinė žuvis – grundalai, kurie baigia išnaikinti visą gyvąjį vandens filtrą. Deja, žvejai grundalų neišgaudo tiek, kiek reikėtų. Juk dėl Sasnovskio barščių yra Vyriausybės programa, panašios reikėtų ir dėl grundalų. Galėtų atnaujinti midijų plantacijas, tad vanduo nebūtų toks žalias vasarą.

Visi žvejai labao tikimės, kad ateinančiais metais išryškės pirmieji Šventosios uosto atstatymo rezultatai. AtstačiusŠventosios uostą, jis taip pat veiktų kaip aplinkosauginis objektas, kuris pristabdytų krantų eroziją. Šiuo klausimu bendravau su profesoriumi Rimu Žaronskiu, kuris taip pat neabejingas kurortų krantotvarkos idėjoms.

Koks žuvies patiekalas žvejui yra skaniausias?

Jei Šventojoje atsirastų žvejybos infrastruktūra, šviežios žuvies užtektų ir miesteliui, ir Palangai, ir Skuodui, ir Salantams. Kalėdoms nereikėtų ieškoti silkės, o būtų šviežia, graži strimelė, kurios skoninės savybės gerokai švelnesnės, o ir kaina pigesnė.

Skaniausias žvejo patiekalas yra tas, kurį žvejas gamina pats, o jo recepto niekam neatskleidžia. Tarkime, žuvienei būtinas virtas sultinys, o vėliau jis gardinamas žuvimi ir tuo, ką žino tik pats žvejas. Į žuvienę druska nededama, ji valgoma be grietinės. O žuvis, likus penkioms minutėm iki virimo, truputėlį pasūdoma ir dedama į sultinį.

Sultiniai gaminami iš įvairiausių žuvų. Skaniausias man iš pūgžlių, o mūsų kraštuose skaniausia žuvienė sterko, vėgėlių ar vijūnų.

Prisiminti reikia ir kuršiškus receptus, kaip anuomet buvo rūkomi unguriai.

Ar daug žvejybos įmonių vienija jūsų vadovaujama asociacija?

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijoje yra 18 žvejybos įmonių. Šiuo metu pagaunama apie 300 tonų žuvies, sutvarkius visą Šventosios uosto infrastruktūrą, žvejybos apimtys dar padidėtų. Bet tam reikalingi kranai, specialūs ištraukimo keliai, sąlygos žvejams išsivalyti gaudykles, sudėtį žuvį į dėžes ir atiduoti ją pardavimui. Norint, kad sklistų žuvies aromatas atvykus į Vakarų Lietuvą, galėtų bendradarbiauti visos prie jūros esančios savivaldybės. Jos turėtų galvoti, kaip padėti žvejams, kad jų profesija taptų išskirtinis Vakarų Lietuvos simbolis.

Priekrantės Verslinės Ir Rekreacinės Žuvininkystės Asociacijos Vadovas Mindaugas Rimeikis Šventoji žvejai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Išbandykite savo jėgas Nacionaliniame ekonomikos egzamine. Tai unikali iniciatyva skirta kiekvienam, norinčiam pagauti ekonomikos ritmą, pasitikrinti ekonomikos žinias ir geriau ją suprasti. Antrą kartą organizuojamas Nacionalinis ekonomikos egzaminas provokuoja mąstyti ir kviečia pastebėti, kiek daug ekonomikos yra mūsų kasdienybėje. Nacionalinis ekonomikos egzaminas vyks kovo 27 dieną, nuo 10 iki 19 valandos. Laikymas vyks internete – www.ekonomikosegzam...
Įvykiai
„GetJet Airlines“ aviakompanija naują skrydžių sezoną pasitinka gerokai atsinaujinusi. Bendrovė ir toliau pildo savo orlaivių parką, tad vasaros skrydžių sezoną pasitiks turėdama 15 lėktuvų. Be to, pasirašius ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su didžiausiais Lietuvos turo operatoriais ir pradėjus vykdyti užsakomuosius skrydžius, įmonės matomumas tapo itin svarbiu, tad „GetJet Airlines“ pristato atnaujintą savo logotipą, kuriuo jau pradėjo žymėti savo orla...
Testas!
Šiame paveikslėlyje paslėptos trys boružės ir trys vaiko veidai. Jūsų užduotis  juos rasti per 1 minutę. Atsakymą rasite apačioje. Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo. Imsitės iššūkio?  Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Testo atsakymas
Įvykiai
Savaitgalį šalies parduotuvėse vykusi „Maisto banko” akcija pasižymėjo aktyviu aukojimu. Per dvi dienas nepasiturinčiųjų maitinimui savanoriai surinko 479 tūkst. eurų vertės maisto. „Toks rezultatas pranoksta pavasarių „Maisto banko“ akcijų rezultatus“, - džiaugiasi laikinoji „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė. 74 miestuose paaukoti maisto skurstantiesiems prašė savanoriai surinko 415 tūkst. įvairių ilgai negendančių maisto.“ „Maisto banko“ akcijos sav...
Laisvalaikis
Kelionių organizatoriai pastebi, jog būtent pavasaris yra antras populiariausias atostogų laikas, kuris poilsiautojų srautais nusileidžia tik vasarai. Ir tai ne nuostabu, mat pavasarį užsienio kurortuose galima pasimėgauti ne tik vasariška šiluma, bet ir poilsiu su visa šeima, kuomet mokyklinio amžiaus vaikai turi visą savaitę, laisvą nuo pamokų. Pasidovanoję išvyką į vieną populiariausių užsienio kurortų, įpusėjus balandžiui, galite nušauti du zuikius vie...
Įvykiai
juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį...   dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...   Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga. Birutė Mar – šiuo pavard...
Laisvalaikis
Muzikos gerbėjai trečiadienį vakare koncertų salėje „Compensa" Vilniuje mėgavosi „Prime Orchestra" surengtu simfoniniu šou „Pasauliniai hitai". Žiūrovai savo mėgstamus hitus išgirdo skambant visiškai kitaip nei yra įpratę - šiuolaikinė muzika susiliejo su klasika, o pasirodymą papuošė specialieji efektai. Šiuo metu „Prime Orchestra" intensyviai koncertuoja įvairiose šalyse. Vakar Vilniuje pasirodę muzikantai mūsų šalyje surengs ir antrą pasirodymą, kuris š...
Įvykiai
Kovo 20 ir 28 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje pirmą kartą organizuojamas I. Simonaitytės vardo moksleivių meninio skaitymo konkursas. I. Simonaitytė (1897-1978 m.) - garsi Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Rašytojos literatūrinis palikimas priartina praeitį, praturtina ateitį, įkvepia mus didžiuotis savo kraštu. Ievos Simonaitytės vardo konkursas skirtas mokiniams nuo pirmos iki dvylik...
Kultūra
Dailininkas Artūras Šimonis sukūrė scenografiją bei kostiumus pirmajai lietuviškai vaikiškų operų trilogijai sukurtai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Bulvinė pasaka“ (2007 m.), „Makaronų opera“ (2014 m.) ir „Žvaigždžių opera“ (2018 m.). Teatrui save pašventęs dailininkas pasakoja, kad jo darbe svarbiausia numatyti žiūrovų reakciją, o smagiausia būna sulaukti jų atsiliepimų. Tačiau žvalgytis atgalios jis nėra linkęs.    Kokios vizualinės kalbo...
Specialūs projektai