Stebėkite tiesiogiai: Seimas sprendžia dėl mūsų pinigų kitąmet

E. Blaževič/LRT nuotr.

Ineta Nedveckė, Gytis Pankūnas

Seimas antradienį planuoja patvirtinti kitų metų biudžetą. Opozicinės frakcijos ragino jo priėmimą atidėti bent savaitei – išgirsti sekmadienio protesto reikalavimus, derėtis su mokytojais, kad bent į dalį jų būtų atsižvelgta kitų metų biudžete. Tačiau valdantieji tokių raginimų nepaklausė ir šiandien sprendžia, kaip Lietuva gyvens kitąmet.

„Tegu kalba skaičiai“, – projektą iš Seimo tribūnos pristatinėjo finansų ministras Vilius Šapoka. Jis vardijo, kad didžiausias dėmesys biudžete skiriamas socialinei apsaugai, švietimui, sveikatos apsaugai. Pasak jo, metų biudžetas orientuotas į struktūrines reformas, skurdo mažinimą, rezervų kaupimą ateičiai.

Opozicinės konservatorių frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Jurgis Razma kalbėjo struktūrinių reformų, išskyrus mokesčių ir socialinio draudimo, jie nemato. Taip pat jie kritikavo, kad nors užsimenama, kad galima ekonominė krizė, rezervai kaupiami vangiai. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Vitalijus Gailius biudžetą taip pat kritikavo dėl per didelio optimizmo. 

Pagal biudžeto projektą, kitų metų biudžeto pajamos, įskaitant ir Europos Sąjungos lėšas, sudarys 10,5 mlrd. eurų, o išlaidos bus maždaug milijardu didesnės.  Kaip skelbia vyriausybė, išlaidos labiausiai augs švietimo ir mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse.

Kitų metų biudžeto išlaidos, vyriausybės inf. 

Vyriausybė įvardija tokius pagrindinius biudžeto privalumus:

  • Vidutines pajamas gaunantiems – papildomai apie 40–50 eurų „į rankas“ dėl mažesnių darbo mokesčių kas mėnesį. Pasitikrinti, koks atlyginimas jūsų laukia kitąmet, galite ČIA.
  • 30 eurų didėja minimalus atlyginimas.
  • Mažesnis PVM malkoms bei spaudai.
  • Galimybė susimažinti apmokestinamąsias pajamas perkant būsto remonto, automobilio remonto, auklių paslaugas – iki 400 eurų per metus asmeniui.
  • Palankesnės sąlygos kaupti pensijai – nebeliks konkurencijos tarp „Sodros“ pensijos ir kaupimo, pensija bus iš dviejų vienas kitą papildančių šaltinių. Iki šiol optimaliai nekaupusiems – darbo mokesčių mažinimas amortizuos asmenines įmokas.
  • Socialinių išmokų terminas įsidarbinus didėja nuo 6 iki 12 mėnesių. Mažiau priežasčių nedeklaruoti darbo pajamų, nes socialinės išmokos net metus gaunamos net ir pradėjus gauti oficialias pajamas.
  • Į švietimo kokybės gerinimą – istoriškai didelė investicija.
  • Net 26 tūkst. vaikų galės lankyti daugiau užsiėmimų po pamokų. 3000 daugiau valstybės finansuojamų perspektyvių bakalauro studijų vietų.
  • Vaiko pinigai didės ir pasieks 50 eurų
  • Daugiau finansinės paramos būstui įsigyti.
  • Vidutinė senatvės pensija padidės 26,5 eurais, turint pilną stažą.
  • Papildomai didės mažiausių pensijų gavėjų pajamos.

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, laiku priimtas biudžetas padidins visų dirbančiųjų pajamas tiek viešajame, tiek privačiuose sektoriuose, o atidėtas tik sukeltų chaosą valstybėje. Per antrąjį biudžeto svarstymą už jo projektą balsavo 81 parlamentaras. Kad ir šįkart balsuos už, teigia „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcija. 

Premjeras: biudžeto atidėjimas reikštų balsavimą prieš Lietuvos žmones

S. Skvernelis antradienį Seime, prieš balsavimą dėl kitų metų biudžeto, žurnalistams teigė, kad biudžeto priėmimo atidėjimas reikštų balsavimą prieš Lietuvos žmones.

„Biudžeto atidėjimas reiškia, kad balsuojama prieš visus Lietuvos žmones, prieš dirbančius žmones, prieš visų profesijų žmones, prieš tų žmonių pajamų didinimą, tarp jų – ir neįgaliųjų, kas labai gaila“, – teigė S. Skvernelis, paklaustas, kaip vertina buvusio „valstiečių“ frakcijos nario Justo Džiugelio iniciatyvą atidėti biudžeto priėmimą. Rezoliucija, kuria biudžetas siūlomas atidėti, bus svarstoma jau po biudžeto priėmimo. 

S. Skvernelis, E. Blaževič/LRT nuotr.

Premjeras teigė neabejojantis, kad konservatoriai priešinsis biudžeto priėmimui antradienį. 

„Jie darys viską, kad tos destrukcijos šiandien būtų daug“, – pažymėjo S. Skvernelis.

S. Skvernelis kalbėjo, kad biudžetą palaikys tie, kuriems rūpi žmonių pajamos. 

„Manau, kad biudžetą palaikys visi Seimo nariai, kurie suinteresuoti, kad būtų mažinamas skurdas ir būtų didinamos visų Lietuvos žmonių pajamos. Kurie mano kitaip – kad reikia skurdinti Lietuvą, kaip paskutinius dešimtmečius, kad nieko nedaryti, jokių pokyčių nedaryti ir daryti atvirkščiai, tai yra kelti intrigas – tai balsuos prieš biudžetą“, – svarstė premjeras.

R. Karbauskis: už biudžetą balsuos ne mažiau negu 85 parlamentarai

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žurnalistams antradienį teigė tikintis, kad biudžeto projektą Seime palaikys ne mažiau kaip 85 parlamentarai.

„Tiesiog atrodo, kad šiandien tikrai užteks balsų priimti biudžetą. Aš tikiuosi, kad jų (balsų už biudžetą – LRT.lt) bus ne mažiau 85 ir atitinkamai dar sykį bus patvirtintas faktas, kad Seimas turi stabilią daugumą, kad vyriausybė yra palaikoma, o kitais metais sprendimai, kurie užprogramuoti šiais metais mokesčių reformoje, padidins pajamas visiems Lietuvos žmonėms“, – pažymėjo R. Karbauskis. 

Jis parlamentaro Justo Džiugelio iniciatyvą atidėti biudžeto priėmimą pavadino opozicijos siekiais užkirsti kelią žmonių pajamų didinimui.

R. Karbauskis, kalbėdamas apie mokytojų padėtį, pakartojo, kad 300 mln. Eur jų reikalavimams tenkinti valstybė biudžete neras. Anot jo, mokytojų algos po etatinio darbo apmokėjimo sistemos įvedimo augo vidutiniškai apie 14 proc., kitąmet dėl mokesčių reformos mokytojų algos dar vidutiniškai padidės 50 Eur. 

„Negalima išskirti vienos atskiros grupės, kelti jai atlyginimą kelis kartus, kai tuo pačiu metu šiandien yra ta situacija, kad dėstytojų aukštosiose mokyklose atlyginimai yra mažesni negu mokytojų. Tai yra faktas, mes turime tą faktą matyti. Turi gerėti visų žmonių gyvenimas Lietuvoje ir manau, kad mokytojų atlyginimų didėjimas, kuris prasidėjo šiais metais, kitąmet toliau tęsis“, – tvirtino R. Karbauskis.

Nors valdantieji mini, kad mokytojų reikalavimams patenkinti reikėtų 300 mln. eurų, tačiau ekonomistas Raimondas Kuodis LRT eteryje yra minėjęs, kad, jo skaičiavimais, iš biudžeto prireiktų 50 mln. eurų.

R. Karbauskis, E. Blaževič/LRT nuotr.

Bene dažniausiai, kalbant apie biudžetą, linksniuojama mokesčių reforma. Valdantieji giria ją sakydami, kad dėl jos kiekvienam dirbančiam gyventojui didės pajamos (milijonui dirbančiųjų skiriamas milijardas eurų). Reformos kritikai sako, kad atlyginimų kilimas kiekvienam atskirai nebus žymus, tačiau kai tokia suma išimama iš biudžeto, jame atsiveria skylė.

Svarbiausi mokesčių reformos aspektai:

  • Kyla neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Tai – pajamos, kurioms netaikomas Gyventojų pajamų mokestis (GPM). 2019 metais neapmokestinami bus 300 eurų, 2020 m. – 400 Eur, 2021 m. – 500 Eur. Šiuo metu NPD, vertinant iš mokesčių reformos perspektyvos, atitiktų 272 Eur sumą.
  • Kinta GPM tarifai. Uždirbantiems iki 8,8 tūkst. eurų per mėnesį bus taikomas 20 proc., GPM mokestis, o uždirbantiems daugiau – 27 proc. 2020–2021 metais GPM taikymo riba bus nustatyta atitinkamai ties 6,2 ir 4,4 tūkst. eurų. Dabar GPM yra 15 proc.
  • „Sodros“ įmokų lubos (maksimali socialinio draudimo įmoka) sieks 8,8 tūkst. eurų. Iki šiol „Sodros“ lubų nebuvo.
  • Sujungiami darbdavio ir darbuotojo mokami mokesčiai, o tai lemia, kad „ant popieriaus“ atlyginimas darbuotojui išaugs beveik 30 proc. Kiek augs „į rankas“, galima sužinoti ČIA.
  • Kinta socialinio draudimo įmokos dydžiai. Iki šiol jie buvo 9 ir 31,18 proc., nuo Naujųjų sieks 19,5 ir 1,47 proc.

Ekonomistas įvardijo tris biudžeto grėsmes

Kaip LRT RADIJUI antradienio rytą kalbėjo Vilniaus universiteto ekonomistas Justas Mundeikis, yra trys pagrindinės žinutės, kurias gyventojams reikia suvokti dėl kitų metų biudžeto.

Visų pirma, pasak J. Mundeikio, kitų metų biudžete planuojama surinkti labai daug pinigų iš šešėlio mažinimo ir ekonomikos augimo. Su šituo surinkimu žadama finansuoti neapmokestinamųjų pajamų dydžio plėtimą, t. y. mokesčių reformą, kuria visiems norima padalinti po šiek tiek pinigų.

„Problema su surinkimu iš šešėlio yra ta, kad jis nėra garantuotas. Kitaip tariant, mes dabar išdaliname pyragą, kurio dar neiškepėme. Tai yra šiek tiek rizikinga“, – perspėjo ekonomistas.

Antras, pasak jo, labai svarbus dalykas –  pinigai, kuriue po truputį dėl mokesčių reformos dabar bus išdalinti kiekvienam, bendrai sudaro gana nemenką sumą. Ir tos sumos negalima nukreipti į viešąjį sektorių.

„Apie tai, kokia yra to, kaina, vyriausybė nekalba. Kaina yra labai paprasta. Viešasis sektorius yra nepakankamai finansuojamas, to pasekmes matome ir dabar. Šias metais streikuoti  ir mitinguoti jau ėjo mokytojai.

Kitaip tariant, kitais ir dar kitais metais, kuo labiau įsivyraus ši mokesčių reforma, tuo mažiau pinigų bus viešajam sektoriui ir tuo labiau žmonės ilguoju periodu turės patys prisidėti prie įvairių išlaidų patys iš savo kišenės“, – aiškino jis.

Kaip to pavyzdžius ekonimistas įvardijo korepetitorių paslaugas, augančias vaistų kainas, įvairias priemones ligoninėse.

J. Mundeikis, E. Genio/LRT nuotr.

Trečiassvarbus dalykas, kurį kalbėdamas apie kitų metų biudžetą įvardijo ekonomistas, yra tas, kas mokesčių reforma iš esmės nesprendžia problemos, kad Lietuvoje mokesčių perskirstymo ir Bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis ir sąlyginai žemas. Mokesčių perskirstymas yra veiksmas, kai valstybė iš vienų mokesčių mokėtojų surinktus mokesčius skiria kitiems visuomenės nariams. Tokiu perskirstymu siekiama kuo tolygiau paskirstyti pajamas visuomenės nariams ir visiems garantuoti tam tikrą pragyvenimo lygį.

„Lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu, mes labai mažai perskirstome. Labai mažai leidžiame sau finansuoti viešąjį sektorių. Nors užsibrėžę esame pakankamai daug. Norime turėti ir nemokamą švietimą, ir nemokamą, visiems prieinamą sveikatos apsaugą. Ir čia yra ta problema, kurios mūsų finansų ministras absoliučiai nesprendžia. Tai yra gana problematiškas dalykas ateityje“, – kalbėjo J. Mundeikis.

LRT.lt

Seimas sprendžia Kitų Metų Biudžetas,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Išbandykite savo jėgas Nacionaliniame ekonomikos egzamine. Tai unikali iniciatyva skirta kiekvienam, norinčiam pagauti ekonomikos ritmą, pasitikrinti ekonomikos žinias ir geriau ją suprasti. Antrą kartą organizuojamas Nacionalinis ekonomikos egzaminas provokuoja mąstyti ir kviečia pastebėti, kiek daug ekonomikos yra mūsų kasdienybėje. Nacionalinis ekonomikos egzaminas vyks kovo 27 dieną, nuo 10 iki 19 valandos. Laikymas vyks internete – www.ekonomikosegzam...
Įvykiai
„GetJet Airlines“ aviakompanija naują skrydžių sezoną pasitinka gerokai atsinaujinusi. Bendrovė ir toliau pildo savo orlaivių parką, tad vasaros skrydžių sezoną pasitiks turėdama 15 lėktuvų. Be to, pasirašius ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su didžiausiais Lietuvos turo operatoriais ir pradėjus vykdyti užsakomuosius skrydžius, įmonės matomumas tapo itin svarbiu, tad „GetJet Airlines“ pristato atnaujintą savo logotipą, kuriuo jau pradėjo žymėti savo orla...
Testas!
Šiame paveikslėlyje paslėptos trys boružės ir trys vaiko veidai. Jūsų užduotis  juos rasti per 1 minutę. Atsakymą rasite apačioje. Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo. Imsitės iššūkio?  Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Testo atsakymas
Įvykiai
Savaitgalį šalies parduotuvėse vykusi „Maisto banko” akcija pasižymėjo aktyviu aukojimu. Per dvi dienas nepasiturinčiųjų maitinimui savanoriai surinko 479 tūkst. eurų vertės maisto. „Toks rezultatas pranoksta pavasarių „Maisto banko“ akcijų rezultatus“, - džiaugiasi laikinoji „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė. 74 miestuose paaukoti maisto skurstantiesiems prašė savanoriai surinko 415 tūkst. įvairių ilgai negendančių maisto.“ „Maisto banko“ akcijos sav...
Laisvalaikis
Kelionių organizatoriai pastebi, jog būtent pavasaris yra antras populiariausias atostogų laikas, kuris poilsiautojų srautais nusileidžia tik vasarai. Ir tai ne nuostabu, mat pavasarį užsienio kurortuose galima pasimėgauti ne tik vasariška šiluma, bet ir poilsiu su visa šeima, kuomet mokyklinio amžiaus vaikai turi visą savaitę, laisvą nuo pamokų. Pasidovanoję išvyką į vieną populiariausių užsienio kurortų, įpusėjus balandžiui, galite nušauti du zuikius vie...
Įvykiai
juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį...   dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...   Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga. Birutė Mar – šiuo pavard...
Laisvalaikis
Muzikos gerbėjai trečiadienį vakare koncertų salėje „Compensa" Vilniuje mėgavosi „Prime Orchestra" surengtu simfoniniu šou „Pasauliniai hitai". Žiūrovai savo mėgstamus hitus išgirdo skambant visiškai kitaip nei yra įpratę - šiuolaikinė muzika susiliejo su klasika, o pasirodymą papuošė specialieji efektai. Šiuo metu „Prime Orchestra" intensyviai koncertuoja įvairiose šalyse. Vakar Vilniuje pasirodę muzikantai mūsų šalyje surengs ir antrą pasirodymą, kuris š...
Įvykiai
Kovo 20 ir 28 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje pirmą kartą organizuojamas I. Simonaitytės vardo moksleivių meninio skaitymo konkursas. I. Simonaitytė (1897-1978 m.) - garsi Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Rašytojos literatūrinis palikimas priartina praeitį, praturtina ateitį, įkvepia mus didžiuotis savo kraštu. Ievos Simonaitytės vardo konkursas skirtas mokiniams nuo pirmos iki dvylik...
Kultūra
Dailininkas Artūras Šimonis sukūrė scenografiją bei kostiumus pirmajai lietuviškai vaikiškų operų trilogijai sukurtai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Bulvinė pasaka“ (2007 m.), „Makaronų opera“ (2014 m.) ir „Žvaigždžių opera“ (2018 m.). Teatrui save pašventęs dailininkas pasakoja, kad jo darbe svarbiausia numatyti žiūrovų reakciją, o smagiausia būna sulaukti jų atsiliepimų. Tačiau žvalgytis atgalios jis nėra linkęs.    Kokios vizualinės kalbo...