Žmonės siekia atstatyti Karklės bažnyčią

Denisas NIKITENKA

Prieš dešimtmetį pradėti puoselėti planai atstatyti 1910 metais iškilusią ir pokariu sunaikintą pajūrio Karklės kaimelio evangelikų liuteronų bažnyčią įgauna aiškesnius kontūrus.

„Karklės bendruomenė pasiryžusi atstatyti bažnyčią. Pradžioje nutarta padėti teisinius pamatus, teritorija jau išskirta iš valstybinio miško žemės, suformuotas valstybės valdomas sklypas. Pirmuoju etapu bus tiriama, tvarkoma vietovė, ji pritaikoma lankyti. Bažnyčia stovėjo prie pat dabartinio dviračių tako, kuris yra vienas populiariausių pajūryje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Pajūrio regioninio parko (PRP) direktorius Darius Nicius.

Kitąmet rengiamasi kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl bažnytvietės archeologinių tyrimų bei aplinkos sutvarkymo finansavimo. Paveldosaugininkai neprieštarauja, kad būtų atstatyti maldos namai, tačiau kelia vieną sąlygą – tai turėtų būti maksimaliai preciziška rekonstrukcija.

Sunaikino sovietų kariškiai

Šiauriausioje Karklės žvejų kaimelio dalyje nuo plento nusuka daugelio itin mėgstamas dviračių takas, jis vaizdingomis pajūrio vietovėmis vingiuoja iki pat Palangos. Viena pirmųjų poilsio stotelių trasoje – bažnytvietė, apie kurią dabar byloja tik informacinis stendas, brūzgynuose styrantys pamatai ir vietinės bendruomenės pastangomis pastatytas metalinis kryžius.

XX amžiaus pradžioje Karklė buvo ilgiausias kaimas visame Klaipėdos krašte. Jis apie 9 km driekėsi nuo Olando Kepurės skardžio iki pat Nemirsetos. Sodybos buvo išsidėsčiusios daugiausia pajūriu, ir kone kiekviena šeima turėjo savo išėjimą į jūrą.

1910 metais dabartinės Karklės šiaurinėse prieigose, netoli kelio buvo pastatyta vėliau liūdno likimo sulaukusi mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia su klebonijos ir ūkiniu pastatais. Tuo metu parapijoje buvo apie 800 tikinčiųjų. Remiantis išlikusia ikonografine medžiaga, maldos namai nedaug nukentėjo per kraštą nusiaubusį Antrąjį pasaulinį karą.

Taip prieškariu atrodė anuomet vietiniams buvusi itin reikšminga Karklės bažnyčia. © „Lietuvos žinių“ archyvo nuotr.

Pokariu, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, pajūryje tarp Karklės ir Nemirsetos buvo įkurtas armijos karinis poligonas. Iš šiaurinės Karklės kaimelio dalies buvo iškeldintos 42 šeimos, jų namai – nugriauti. Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje poligone atsidūrusią kaimelio bažnyčią taip pat nugriovė sovietų kariškiai. Ilgainiui buvo išnešiotos ir vertingos plytos, tad dabar bažnytvietėje riogso tik pamatų fragmentai.

Idėja inicijuoti bažnyčios atstatymą kilo dar prieš dešimtmetį, tačiau puoselėjamai svajonei tik dabar atsivėrė keliai būti įgyvendintai.

Tarnautų bendruomenei

PRP direktorius D. Nicius pasakojo, kad šiuo metu bažnyčios vietoje suformuotas 90 arų žemės sklypas. „Jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau ateityje sklypas turėtų būti perduotas arba Klaipėdos rajono savivaldybei, arba Karklės evangelikų liuteronų parapijai. Idėja atstatyti objektą visu tūriu – gyva, tačiau pirmiausia būtina atlikti parengiamuosius darbus“, – teigė jis.

Šioje keliautojams žinomoje vietoje stovėjo Karklės bažnyčia, ji sunaikinta įrengiant sovietinės armijos poligoną./PRP direkcijos nuotrauka

Galimybė atstatyti bažnyčią Karklėje numatyta ir PRP tvarkymo plane. „Europos Sąjunga nefinansuoja religinių objektų atstatymo, todėl bus ieškoma mecenatų. Sunku pasakyti, kiek kainuotų visas šventovės atstatymas, galbūt net 1–2 mln. eurų. Bažnyčia nebūtų vien maldos namai, bet ir bendruomenės susitikimų, renginių vieta. O iki tol reikėtų sutvarkyti aplinką, nes pro bažnytvietę dviračiais pravažiuoja arba praeina šimtai tūkstančių žmonių“, – teigė pokalbininkas.

Paveldosaugininkai neprieštarauja, kad būtų atstatyti maldos namai, tačiau kelia vieną sąlygą – tai turėtų būti maksimaliai preciziška rekonstrukcija.

Svarstoma, kad kol bus renkamos lėšos maldos namų statybai, bažnytvietė galėtų būti tvarkoma, pasirinkus kurį nors modelį iš jau žinomų pavyzdžių. „Dubingiuose, pavyzdžiui, atidengti, užkonservuoti ir eksponuojami pamatai, rūsiai. Klaipėdoje, Šv. Jono bažnyčios vietoje – skveras su bažnyčios kontūrus atkartojančia gyvatvore. Priekulėje – taip pat sutvarkyta bažnytvietės aplinka. Kai ką panašaus būtų galima padaryti ir Karklėje. Surinkus išsamesnę istorinę medžiagą, pastatyti naują stendą, galbūt ir simbolinį varpą, kuriuo pakeleiviai galėtų paskambinti. Paženklinti ir prie bažnyčios buvusius pastatus“, – mintimis dalijosi D. Nicius.

Be interpretacijų

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad archeologiniai tyrimai Karklėje – būtini. „Jie bažnytvietėje niekada nebuvo atliekami, o prieš imantis kokių nors tvarkybos projektų būtina nustatyti paveldosaugos objekto ribas, patikslinti vertingąsias savybes. Gal būtų ir radinių. Bažnyčios atstatymas turėtų būti vykdomas griežtai remiantis istorine medžiaga, išlikusiomis nuotraukomis, o jei yra – brėžiniais. Jokių fantazijų ar interpretacijų“, – teigė jis. Esą kol kas realu sutvarkyti ir pažintiniam turizmui pritaikyti aplinką.

Klaipėdos rajono vicemerės Violetos Riaukienės vertinimu, pačių bendruomenių iniciatyvos dėl žymių krašto istorinių objektų atgaivinimo yra sveikintinos. „Karklės atveju labai svarbi ir pati vieta, kurioje bažnyčia stovėjo, nes pro ją pravažiuoja milžiniški srautai turistų. Mano manymu, savivaldybė tikrai galėtų finansiškai prisidėti organizuojant tyrimus, rengiant projektą, tačiau paties objekto statyba turėtų būti vykdoma panaudojant kitus finansinius išteklius“, – svarstė vicemerė.

lzinios.lt

Karklės Bažnyčia atstatymas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Išbandykite savo jėgas Nacionaliniame ekonomikos egzamine. Tai unikali iniciatyva skirta kiekvienam, norinčiam pagauti ekonomikos ritmą, pasitikrinti ekonomikos žinias ir geriau ją suprasti. Antrą kartą organizuojamas Nacionalinis ekonomikos egzaminas provokuoja mąstyti ir kviečia pastebėti, kiek daug ekonomikos yra mūsų kasdienybėje. Nacionalinis ekonomikos egzaminas vyks kovo 27 dieną, nuo 10 iki 19 valandos. Laikymas vyks internete – www.ekonomikosegzam...
Įvykiai
„GetJet Airlines“ aviakompanija naują skrydžių sezoną pasitinka gerokai atsinaujinusi. Bendrovė ir toliau pildo savo orlaivių parką, tad vasaros skrydžių sezoną pasitiks turėdama 15 lėktuvų. Be to, pasirašius ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su didžiausiais Lietuvos turo operatoriais ir pradėjus vykdyti užsakomuosius skrydžius, įmonės matomumas tapo itin svarbiu, tad „GetJet Airlines“ pristato atnaujintą savo logotipą, kuriuo jau pradėjo žymėti savo orla...
Testas!
Šiame paveikslėlyje paslėptos trys boružės ir trys vaiko veidai. Jūsų užduotis  juos rasti per 1 minutę. Atsakymą rasite apačioje. Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo. Imsitės iššūkio?  Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Testo atsakymas
Įvykiai
Savaitgalį šalies parduotuvėse vykusi „Maisto banko” akcija pasižymėjo aktyviu aukojimu. Per dvi dienas nepasiturinčiųjų maitinimui savanoriai surinko 479 tūkst. eurų vertės maisto. „Toks rezultatas pranoksta pavasarių „Maisto banko“ akcijų rezultatus“, - džiaugiasi laikinoji „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė. 74 miestuose paaukoti maisto skurstantiesiems prašė savanoriai surinko 415 tūkst. įvairių ilgai negendančių maisto.“ „Maisto banko“ akcijos sav...
Laisvalaikis
Kelionių organizatoriai pastebi, jog būtent pavasaris yra antras populiariausias atostogų laikas, kuris poilsiautojų srautais nusileidžia tik vasarai. Ir tai ne nuostabu, mat pavasarį užsienio kurortuose galima pasimėgauti ne tik vasariška šiluma, bet ir poilsiu su visa šeima, kuomet mokyklinio amžiaus vaikai turi visą savaitę, laisvą nuo pamokų. Pasidovanoję išvyką į vieną populiariausių užsienio kurortų, įpusėjus balandžiui, galite nušauti du zuikius vie...
Įvykiai
juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį...   dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...   Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga. Birutė Mar – šiuo pavard...
Laisvalaikis
Muzikos gerbėjai trečiadienį vakare koncertų salėje „Compensa" Vilniuje mėgavosi „Prime Orchestra" surengtu simfoniniu šou „Pasauliniai hitai". Žiūrovai savo mėgstamus hitus išgirdo skambant visiškai kitaip nei yra įpratę - šiuolaikinė muzika susiliejo su klasika, o pasirodymą papuošė specialieji efektai. Šiuo metu „Prime Orchestra" intensyviai koncertuoja įvairiose šalyse. Vakar Vilniuje pasirodę muzikantai mūsų šalyje surengs ir antrą pasirodymą, kuris š...
Įvykiai
Kovo 20 ir 28 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje pirmą kartą organizuojamas I. Simonaitytės vardo moksleivių meninio skaitymo konkursas. I. Simonaitytė (1897-1978 m.) - garsi Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Rašytojos literatūrinis palikimas priartina praeitį, praturtina ateitį, įkvepia mus didžiuotis savo kraštu. Ievos Simonaitytės vardo konkursas skirtas mokiniams nuo pirmos iki dvylik...
Kultūra
Dailininkas Artūras Šimonis sukūrė scenografiją bei kostiumus pirmajai lietuviškai vaikiškų operų trilogijai sukurtai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Bulvinė pasaka“ (2007 m.), „Makaronų opera“ (2014 m.) ir „Žvaigždžių opera“ (2018 m.). Teatrui save pašventęs dailininkas pasakoja, kad jo darbe svarbiausia numatyti žiūrovų reakciją, o smagiausia būna sulaukti jų atsiliepimų. Tačiau žvalgytis atgalios jis nėra linkęs.    Kokios vizualinės kalbo...