Triukšmas dėl skandinavų bankų: ar tikrai Lietuvoje jų per daug?

Pixabay/Pexels nuotr.

Vilija Andrulevičiūtė

Nuo 1989-ųjų Lietuvoje veikė beveik pusšimtis lietuviško bei užsienio kapitalo bankų. Čia buvo įsisteigę Vokietijos, Airijos, Lenkijos bankai, kurie ilgainiui pasitraukė iš šalies arba bankrutavo. Tokią istoriją primena Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius. Didesnė konkurencija, pasak jo, Lietuvai būtų tik į naudą, todėl reikalinga kuo patrauklesnė investicinė aplinka. Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka sako, kad į mažą oligopolinę bankų rinką Lietuvoje naujiems žaidėjams ateiti – sudėtinga.

„Pirmiausia pastebėčiau, kad Lietuvoje veikiančius vadinamuosius skandinaviškus bankus su Skandinavija sieja ne kapitalo struktūra, bet šio regiono šalyse įsikūrę akcininkai. Šių bankų aktyvus sudaro Lietuvos rezidentų ir įmonių indėliai. Bankai moka mokesčius į mūsų valstybės biudžetą, indėliai apdrausti Lietuvos indėlių draudimu. 

Bankams licencijas išdavė ir jų veiklą prižiūri Lietuvos bankas bei Europos centrinis bankas.  Bankuose dirba ir jiems vadovauja Lietuvos specialistai. Šie bankai kuria pridėtinę vertę mūsų visuomenei. Todėl vadinti jų „kitų šalių bankais“ nėra tikslu“, – kalba M. Zalatorius. 

LBA vadovas pastebi, kad šiuo metu bankų rinkos dalyvių gretos yra gan įvairios: jose yra Lietuvos („Medicinos bankas“, „Šiaulių bankas“), Latvijos („Citadele“), Švedijos („Swedbank“, SEB bankas), Suomijos („OP Corporate Bank plc“) kapitalo finansų įstaigų. 

BNS nuotr.

„Luminor“ banką šiuo metu įsigyja JAV fondas, bet labai tikėtina, kad teisiškai jis bus laikomas estišku, kadangi banko pagrindinė buveinė yra Taline. Lietuvoje taip pat veikia keli užsienio šalių bankų filialai“, – pažymi M. Zalatorus.

Naujiems žaidėjams ateiti sunku

M. Zalatorius pastebi, kad, nuo 1989-ųjų iki dabar Lietuvoje buvo įsikūrę ir veikė netoli pusšimčio bankų – tiek lietuviškų, tiek užsienio kapitalo: Vokietijos, Lenkijos, Airijos, Skandinavijos šalių. Daugelis jų ilgainiui pasitraukė iš mūsų šalies rinkos arba bankrutavo, likę sėkmingai veikia ir šiandien.

„Naujų investuotojų atėjimas bei naujų įmonių steigimasis sektoriui yra naudingas. Mūsų šalies kaip verslo bei investicinės aplinkos patrauklumas priklauso nuo daugelio veiksnių: ekonominės, reguliacinės aplinkos, įstatymų leidybos, o galiausiai – ir politikų požiūrio. 

Šiuolaikinis verslas turi aiškius kriterijus, kaip įvertinti rinkos patrauklumą, įsikūrimo galimybes ir savo plėtros potencialą. Todėl gerindami konkurenciją daug daugiau pasiektume kurdami palankesnę investicinę aplinką ir patrauklią teisinę bazę finansų įstaigoms: tiek jau veikiančioms Lietuvoje, tiek svarstančioms čia įsikurti“, – tikina M. Zalatorius.

BNS nuotr.

Savo ruožtu VU ekonomistas profesorius R. Lazutka sako, kad, net jei šiuo metu Lietuvoje būtų išlikę ne skandinavų, o, pavyzdžiui, vokiečių bankai, kitų šalių žaidėjams įeiti į mažą nusistovėjusią rinką lygiai taip pat nebūtų lengva.

„Jei koks nors bankas norėtų ateiti į rinką, jis turėtų būti efektyvus, jo veiklos mastai turėtų būti dideli. Toks bankas galėtų bandyti išstumti rinkoje jau įsitvirtinusius žaidėjus, nuvilioti klientus. Jis turėtų eiti masyviai, ne vieną skyrių atidaryti, o tai – didžiulės investicijos, be to, reikia klientams pasiūlyti ką nors geresnio nei siūlo jau veikiantys bankai. 

Tai laikoma įėjimo į rinką barjeru, kai joje jau yra keletas stambių žaidėjų. Norintis į rinką ateiti verslas gali ryžtis kurį laiką netgi dirbti nepelningai, finansuoti savo veiklą iš kitų rinkų, ir pasiūlyti geresnes sąlygas. Tačiau turi būti apskaičiuota rizika, ar ta auka pasiteisins ir pavyks persivilioti pakankamai klientų“, – kalba R. Lazutka. 

LRT.lt 

Skandinavų bankai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
14 peržiūrų kovo mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Kelionių organizatoriai pastebi, jog būtent pavasaris yra antras populiariausias atostogų laikas, kuris poilsiautojų srautais nusileidžia tik vasarai. Ir tai ne nuostabu, mat pavasarį užsienio kurortuose galima pasimėgauti ne tik vasariška šiluma, bet ir poilsiu su visa šeima, kuomet mokyklinio amžiaus vaikai turi visą savaitę, laisvą nuo pamokų. Pasidovanoję išvyką į vieną populiariausių užsienio kurortų, įpusėjus balandžiui, galite nušauti du zuikius vie...
Įvykiai
juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį...   dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...   Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga. Birutė Mar – šiuo pavard...
Laisvalaikis
Muzikos gerbėjai trečiadienį vakare koncertų salėje „Compensa" Vilniuje mėgavosi „Prime Orchestra" surengtu simfoniniu šou „Pasauliniai hitai". Žiūrovai savo mėgstamus hitus išgirdo skambant visiškai kitaip nei yra įpratę - šiuolaikinė muzika susiliejo su klasika, o pasirodymą papuošė specialieji efektai. Šiuo metu „Prime Orchestra" intensyviai koncertuoja įvairiose šalyse. Vakar Vilniuje pasirodę muzikantai mūsų šalyje surengs ir antrą pasirodymą, kuris š...
Įvykiai
Kovo 20 ir 28 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje pirmą kartą organizuojamas I. Simonaitytės vardo moksleivių meninio skaitymo konkursas. I. Simonaitytė (1897-1978 m.) - garsi Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Rašytojos literatūrinis palikimas priartina praeitį, praturtina ateitį, įkvepia mus didžiuotis savo kraštu. Ievos Simonaitytės vardo konkursas skirtas mokiniams nuo pirmos iki dvylik...
Kultūra
Dailininkas Artūras Šimonis sukūrė scenografiją bei kostiumus pirmajai lietuviškai vaikiškų operų trilogijai sukurtai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Bulvinė pasaka“ (2007 m.), „Makaronų opera“ (2014 m.) ir „Žvaigždžių opera“ (2018 m.). Teatrui save pašventęs dailininkas pasakoja, kad jo darbe svarbiausia numatyti žiūrovų reakciją, o smagiausia būna sulaukti jų atsiliepimų. Tačiau žvalgytis atgalios jis nėra linkęs.    Kokios vizualinės kalbo...
Kriminalai
2019-03-16, 12:55 val., prekybos centre Taikos pr. Klaipėdoje pastebėta, kad, išplėšus mokamo tualeto pinigų saugyklą, buvo pavogti pinigai. Padaryta žala tikslinama.  2019-03-16, apie 14:40 val., Klaipėdos apskr. VPK patalpose atliekant pristatytojo, gim. 1993 m., apžiūrą, jo rankinėje rastas folijos lankstinukas su dviem rudos spalvos neaiškios kilmės  galimai narkotinės medžiagos gabaliukais. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.  2019-03-16, apie 8...
Laisvalaikiui
Mes siūlome jums tam tikrą išbandymą, kuriam reikia pastabumo. Priimsite iššūkį? Šiame paveikslėlyje pasislėpė 10 žmonių. Raskite juos! Mes pridursime, jog vienas žmogus nėra aiškiai matomas, todėl, jei radote devynis žmones, tai jau yra geras rezultatas. Atsakymas
Įvykiai
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdoje pradeda veikti Jūrų kadetų mokykla. Registracija į Mokyklą jau prasidėjo. Registruotis reikia informacinėje priėmimo į mokyklas sistemoje, prisijungus prie Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainės (www.klaipeda.lt) paskyros „Priėmimas į mokyklas“. 2019–2020 mokslo metais mokytis Mokyklos 5–8 klasėse kviečiami mokiniai (berniukai ir mergaitės) iš visos Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bei regioninėse sav...
Įvykiai
Kiekvienas, kuris nori išbandyti save gatvės muzikanto rolėje bei dalintis savo talentu ir kūryba su aplinkiniais, turėtų suklusti – kovo 15 dieną, penktadienį, prasideda dalyvių registracija į „Gatvės muzikos dienąׅ“. Kasmet prasidėjus pavasariui, laukiama ne tik šilumos, bet ir naujų muzikos garsų, kurie palaipsniui pripildo miestų erdves ir džiugina vaikštinėjančius miestų gyventojus bei svečius. GMD idėjos autorius, dainininkas Andrius Mamontovas ne ka...