Paskelbtos geriausios šalies mokyklos

BNS nuotr.

Žurnalas „Reitingai“ skelbia geriausių Lietuvos bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų reitingus. Šiemet gimnazijos išskirstytos pagal tai, kurių dalykų mokinius išmoko geriausiai. Taip pat vertinta, kurios mokyklos sukuria didžiausią pridėtinę vertę, o savivaldybės išrikiuotos pagal mokinių mokymosi rezultatus.

Kokių dalykų moko geriausiai?

Žurnalo „Reitingai“ rengėjai išskyrė po 50 iš apie 400 šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius egzaminus. Dažniausia šiame sąraše minimas Vilniaus licėjus. Jame abiturientai itin sėkmingai išlaiko lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, istorijos, matematikos, biologijos egzaminus.

Prie geriausiųjų galima priskirti ir Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos moksleivius. Jie 2018-ųjų egzaminų sesijos metu itin sėkmingai išlaikė anglų kalbos, vokiečių kalbos, istorijos, biologijos ir geografijos brandos egzaminus.

Itin gerai mokinius egzaminams paruošia ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos pedagogai. Čia moksleiviai geriausiai laikė lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, vokiečių kalbos, biologijos brandos egzaminus.

Tarp geriausių gimnazijų minima ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazija, kurios abiturientai sėkmingai pasirodė lietuvių kalbos ir literatūros, fizikos egzaminuose. Šiaulių J. Janonio gimnazijos mokiniai gerų rezultatų pasiekė rusų kalbos, vokiečių kalbos egzaminuose.

Moksleivius matematikos egzaminui itin gerai taip pat paruošė Klaipėdos licėjaus pedagogai. Rusų kalbos egzamine sėkmingai pasirodė net 13 mokyklų mokiniai, kurių rezultatai siekia 100 balų. Tokius rezultatus pasiekė VGTU inžinerijos licėjaus, Klaipėdos H. Zudermano, Vilniaus raj. Paberžės šv. S. Kostkos, Alytaus Jotvingių, Klaipėdos licėjaus, Kauno A. Smetonos, Kauno raj. Garliavos J. Lukšos, Klaipėdos E. Balsio menų, Utenos A. Šapokos, Prienų „Žiburio“, Vilniaus krikščionių bei Menachemo namų gimnazijos mokiniai.

Vokiečių kalbos geriausiai išmokė Kauno raj. Akademijos U. Karvelis, Kauno raj. Raudondvario, Klaipėdos Vydūno, Mažeikių M. Račkausko, Plungės raj. Alsėdžių S. Narutavičiaus, Šiaulių S. Daukanto gimnazijų bei  tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje mokytojai. Prancūzų kalbos egzamine geriausius rezultatus demonstravo Vilniaus Žvėryno, Klaipėdos „Aukuro“ ir Vilniaus M. Biržiškos gimnazijų mokiniai.

Informacinių technologijų geriausiai mokė „VIMS – tarptautinės Meridian mokyklos“, Ukmergės raj. Taujėnų gimnazijos bei Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos pedagogai, fizikos – Alytaus raj. Simno, Vilniaus krikščionių gimnazijos mokytojai. Chemijos egzaminą sėkmingai laikė Klaipėdos H. Zudermano, Vilniaus V. Sirokomlės gimnazijų bei Klaipėdos licėjaus abiturientai.

Pusės mokinių metiniai pažymiai ir egzaminų rezultatai – nepanašūs

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, apie kurios atleidimą iš pareigų pirmadienį pranešė premjeras Saulius Skvernelis, jau anksčiau paskelbė, kad brandos egzaminai bus nukarūnuoti, o didesnis dėmesys bus skiriamas moksleivių 11–12 klasės gautų rezultatų vidurkiui.

Tačiau, kaip rašoma žurnalo „Reitingai“ išplatintame pranešime, kone pusės visų šalies mokinių metiniai pažymių vidurkiai visiškai nekoreliuoja su jų brandos egzaminų rezultatais: „O ir kasmet po keletą procentų buvusių mokyklų „dešimtukininkų“ neišlaiko nuo vienos iki keleto disciplinų bei atvirkščiai – daugybė vaikų yra nuvertinti.“

„Reitingų“ rengėjų pateikti Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenys rodo, kad vienuolika 2018 metų laidos abiturientų, kurių metinis vidurkis buvo 9, neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino. Keturi abiturientai, turėjo dešimtukus matematikoje, ir 32 turėję devintukus, neišlaikė šio valstybinio brandos egzamino (VBE).

Biologijos VBE neišlaikė trys mokiniai, turėję devynetą siekiantį metinį vidurkį, fizikos neišlaikė vienas „dešimtukininkas“ ir trys devynetus turėję moksleiviai. Istorijos egzamino išbandymo neišlaikė trys dešimtukus turėję moksleiviai ir septyni, kurių vidurkis buvo 9. Informacinių technologijų egzaminas neįveikiamu tapo devyniems abiturientams, turėjusiems 10 balų vidurkį ir septyniems, kurių žinios mokslo metų pabaigoje buvo vertinamos devynetu.

Pagal mokinių mokymosi rezultatus geriausių savivaldybių reitingas atrodo šitaip:

Vilniaus miestas;

Kauno miestas;

Klaipėdos rajonas;

Palangos miestas;

Kėdainių rajonas;

Marijampolės savivaldybė;

Klaipėdos miestas;

Šiaulių miestas;

Druskininkų savivaldybė;

Mažeikių rajonas.

Mokyklos, sukuriančios didžiausią pridėtinę vertę

Kaip praneša žurnalas „Reitingai“, pirmą kartą Lietuvoje atliktas tyrimas, parodantis, kurios mokyklos sukuria aukščiausią pridėtinę vertę. Tai reiškia, kad jos ne tik garantuoja aukštais akademiniais rodikliais išsiskiriančią aplinką, bet ir užtikrina gerą atmosferą, puikius tarpusavio santykius ir padeda kiekvienam vaikui pasiekti asmeninio mokymosi sėkmę.

„Deja, kaip rodo tyrimai, tokių mokyklų iš 1200 tėra 21. Dauguma šalies mokyklų arba geba pasiekti puikių akademinių rezultatų, arba tik išsiskiria gera atmosfera, bet mokinių pasiekimai tragiški“, – rašoma pranešime.

Abu šiuos dalykus geba, pasak žurnalo, suderinti šios gimnazijos:

– Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija;

– Vilniaus Gabijos gimnazija;

– Kauno B. Brazdžionio mokykla;

– LSMU gimnazija;

– Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazija;

– Panevėžio K. Paltaroko gimnazija;

– Platelių gimnazija;

– Neringos gimnazija.

BNS nuotr.

Įvertinti ir olimpiadų rezultatai

Vertindami mokyklas „Reitingai“ pažvelgė ir į olimpiadų rezultatus. Jie parodė, kad tarp pradinių mokyklų aukščiausiais pasiekimais ugdant gabius mokinius išsiskiria Vilnius m-kla – darželis „Vaivorykštė“, Vilniaus Filaretų pradinė mokykla, Karalienės Mortos mokykla, KTU inžinerijos licėjus, Vilniaus „Šaltinėlio“ privati mokykla.

Daugiausia olimpiadų nugalėtojų ir prizininkų progimnazijos klasėse paruošė: Anykščių raj. Troškūnų K. Inčiūros gimnazija, Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija bei progimnazija „Magis“.

Daugiausia nacionalinių olimpiadų nugalėtojų gimnazinėse klasėse: Vilniaus licėjuje, KTU gimnazijoje, Varėnos raj. Valkininkų, Klaipėdos „Ąžuolyno“ bei Vilniaus M. Biržiškos gimnazijose. Na, o tarptautinėse olimpiadose sėkmė labiausiai lydėjo: Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos ir Klaipėdos Vydūno gimnazijos abiturientus. Jie Lietuvai laimėjo tiek aukso, tiek įvairių kitų spalvų medalių. 

Reitinguoti ir universitetai bei kolegijos

Sudarytas ir dalykinis kolegijų bei universitetų reitingas. Jis buvo sudarytas vadovaujantis darbdavių vertinimu, atsižvelgiant į alumnų gaunamus atlyginimus, įsidarbinamumą, priimtų geriausių abiturientų skaičių, pirmakursių balų vidurkį, minimalų stojamąjį balą.

Kolegijų reitingas atrodo taip:

– Vilniaus kolegija yra pirma 17-oje (pernai buvo 18-oje) vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių.

– Kauno kolegija pirma yra 14-oje (pernai buvo 15-oje) vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių.

– Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirma yra 4-iose (pernai buvo 2-ose) profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse.

– Kauno technikos kolegija pirma dviejose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse, pernai buvo 4-iose.

– Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pirma, kaip ir pernai, yra dviejose vertintose studijų kryptyse.

– Klaipėdos valstybinė kolegija, kaip ir pernai, pirma yra 2-ose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

– Vilniaus dizaino kolegija pirma, kaip ir pernai, yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

– Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirma (kaip ir pernai) vienoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

– Šiaulių valstybinė kolegija pirmauja vienoje vertintoje kryptyje.

– Utenos kolegija pirmauja vienoje vertintoje studijų kryptyje.

– Vilniaus verslo kolegija pirma, kaip ir pernai, yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

BNS nuotr.

Universitetų reitingas atrodo taip:

– Vilniaus universitetas yra pirmas 29-iose (pernai buvo 26-iose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

– Kauno technologijos universitetas pirmas yra 12-oje (pernai buvo 11-oje) vertintų bakalaurų rengimo studijų krypčių.

– Vilniaus Gedimino technikos universitetas pirmas yra 8-iose (pernai buvo 11-oje) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

– Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmas yra penkiose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse, pernai buvo 4-iose.

– Klaipėdos universitetas yra pirmas 5-iose (pernai buvo 2-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyje.

– Vytautos Didžiojo universitetas pirmas yra 4-iose (pernai buvo 7-iose) vertintose bakalaurų rengimo kryptyse.

– ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmas yra 4-iose (pernai buvo 2-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

– Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirma yra 3-ose (pernai buvo 2-ose) vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.

– Aleksandro Stulginskio universitetas pirmas yra 2-ose (pernai buvo 3-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

– Vilniaus dailės akademija pirma, kaip ir pernai, yra 2-ose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

– Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija, kaip ir pernai, pirma yra vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.

– Lietuvos sporto universitetas pirmas yra (kaip ir pernai) vienoje vertintoje bakalaurų  rengimo studijų kryptyje.

Parengė Modesta Gaučaitė.

LRT.lt

geriausios šalies mokyklos Palanga
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...