Prokurorų nesudomino dar negirdėtas išpuolis

E.Kazlaučiūnaitės nuotr.

Alvydas Ziabkus

Kas Palangoje per kamienuose pragręžtas skylutes chemikalais nuodijo ir pražudė pusantro šimto sveikų juodalksnių, prokurorai nebeieškos. Nuspręsta, kad šiuo vandalizmo aktu gamtai didelės žalos nepadaryta.

Palangos savivaldybės pareiškimą dėl kurorte vandens telkinį puošusių medžių išnaikinimo daugiau nei du mėnesius tyrusi Klaipėdos apygardos prokuratūra taip nieko ir nenustatė.

Prokurorė Gina Skersinskytė nutraukė ikiteisminį tyrimą pasigedusi gamtai padarytos didelės žalos.

Byla buvo iškelta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris numato, kad tik dėl padarytos didelės žalos kaltininkams grėstų bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų.

Neaptiko didelės žalos gamtai

Prokurorės apklausti aplinkosaugos specialistai ir mokslininkai teigė, kad nemažame plote išnaikinus visus medžius žalos aplinkai ir gamtai yra padaryta: šioje vietoje pasikeitė kraštovaizdis, sunaikintas prieglobstis paukščiams, augę medžiai išskyrė deguonį, mažino dirvožemio eroziją, tvirtino vandens telkinio krantą.

Tačiau liudytojai patvirtino, kad šalia vandens telkinio yra palankios gamtinės sąlygos ir sunaikinti želdiniai atsinaujins iš sėklų. Tiesa, tam prireiks apie 30–40 metų.

Remdamasi šiais parodymais prokurorė padarė išvadą, kad dėl iškirstų juodalksnių didelės žalos ekosistemai nebuvo padaryta.

G.Skersinskytė pripažino, kad sunaikinti medžiai nebevalo oro, nebeišskiria deguonies, tačiau žmonių gyvybei, sveikatai ar gyvūnijai pavojaus dėl to nekilo.

Anot ikiteisminį tyrimą nutraukusios prokurorės, greta išnaikintų želdinių esąs miškas, želdynų atsikūrimo procesas nesustojo, juodalksniai auga greičiau nei kiti medžiai, jiems suželti čia sąlygos palankios.

Prokurorų nutarimą skųs

Toks prokurorės sprendimas pribloškė Palangos savivaldybę.

„Negi daugiau nei 150 sveikų, apie 40 metų augusių medžių išnaikinimas šalia kurorte esančio vandens tvenkinio nebėra baudžiamas? Gal prokurorai patars, kiek tuomet medžių reikia išnuodyti, kad žala gamtai jau būtų didelė?“ – stebėjosi Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Kurorto vadovą labiausiai nustebino prokuratūros argumentas, kad didelė žala gamtai atsirastų tuomet, jei būtų kilęs pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai arba gyvūnijai.

Š.Vaitkus teigė, kad tokiam prokurorės nutarimui apskųsti savivaldybė panaudos visas įstatyme numatytas priemones: „Tai mes privalome padaryti ir tam, kad nebūtų suprasta, jog Palangoje galima nebaudžiamai piktybiškai naikinti želdinius.“

Savininkų laukia ieškinys

Nesvarbu, kaip baigsis prokurorų ir savivaldybės ginčas, sklypų, kuriuose juodalksniai buvo išnaikinti, savininkams nemalonumai nesibaigė.

Du gretimi sklypai priklauso kauniečių šeimai ir Palangoje gyvenančiai jų dukteriai, kuri greta išnaikintų juodalksnių baigia statytis gyvenamąjį namą.

Abiejų sklypų savininkams už saugotinų želdinių nepriežiūrą buvo skirtos po 60 eurų baudos, jos buvo sumokėtos. Tačiau jie atsisakė atlyginti gerokai didesnę bendrai apskaičiuotą gamtai padarytą žalą, kuri siekia apie 46,6 tūkst. eurų.

Žemės sklypų savininkai neigia nuodiję medžius. Anot jų, tai daryti nebuvę jokio reikalo, želdiniai jų planams netrukdę, o jų vietoje nieko nepastatysi, nes medžiai augo siauru ruožu aplink tvenkinį.

Nuodijo du kartus

Kad vienoje vietoje augę juodalksniai vienu metu įtartinai pradėjo džiūti, buvo pastebėta praėjusios vasaros pradžioje.

Iš pradžių buvo manoma, jog jie kažkuo apsikrėtę, įtarta, kad anksčiau žaliavusius medžius galėjo nusiaubti Palangą pasiekę kormoranai.

Ekspertai nustatė, kad apie 50 metų amžiaus ir apie 15 metrų aukščio medžiai iki žuvimo buvo sveiki, vešlūs, gerai augo. Jų žūtis buvo staigi, o ne nulemta kelerius metus trukusių kokių nors procesų.

Šių metų pradžioje atliktas dendrologinis tyrimas atskleidė netikėtą priežastį – abipus tvenkinio augantys juodalksniai sąmoningai buvo nuodyti du kartus 2016 metų pavasarį ir 2017 metais kamienuose išgręžiant skylę ir į medžius suleidžiant herbicidinio poveikio turinčių medžiagų.

Pirmą kartą į kamienus gręžta didesnio skersmens grąžtu ir cheminių medžiagų galėjo būti panaudota daugiau.

Vėlesnis gręžimas atliktas labiau stengiantis paslėpti augalų naikinimo pėdsakus – gręžta smulkesniu grąžtu į kelmo dalį tikintis, kad skyles paslėps lapų, smulkių šakelių paklotė ir auganti žolė.

„Lietuvos rytas“

PROKURORAI PALANGA CHEMIKALAI MEDŽIAI
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Specialūs projektai