Mafijos pėdsakus vis dar menančioje Sicilijoje pajūrio gimnazistai akcentavo svarbias demokratijos tiesas

Mafija dažnam siejasi su ,,Krikštatėviu” ir atrodo, kad tai jau istorija, tačiau Palangos senosios gimnazijos „Erasmus+“ projekto „DARE“ mokinių ir mokytojų komanda lapkričio pradžioje turėjo galimybę pamatyti, kad šioje saloje mafijos pėdsakų esama visur.

Moksleiviai kūrė plakatus, kuriais pasakojo istorijas, kokiais būdais būtų galima išvengti įvairių smurto formų

Pavyzdžiui, pakeliui iš oro uosto pasitinka paminklas teisėjams Borsellino ir Falcone, nužudytiems mafijos 1992 metais, o mokykla partnerė – Liceo delle Scienze Umane e Linguistico „Danilo Dolci” – įsikūrusi pastatuose, kurie buvo konfiskuoti iš mafijos prieš porą dešimtmečių. Todėl pastatai nepritaikyti mokyklos reikmėms – nėra valgyklos, sporto salės, o kabinetuose tarsi klaidžioja mafijos šmėkla. Ne veltui „Erasmus+“ projektas „DARE“ primena demokratijos ištakas, moko istorijos, kviečia žvelgti į ateitį. Projekto partnerių susitikimo metu lapkričio 5–9 dienomis mokiniai iš Portugalijos, Bulgarijos, Italijos ir Lietuvos ne tik diskutavo apie smurtą, patyčias kaip vieną iš smurto formų, siūlė būdus, kaip jo išvengti ir su juo kovoti, pakartojo demokratijos raidos istoriją, bet ir susipažino su šeimininkų mokykla, Palermo architektūra ir istorija, siciliečių gyvenimo būdu.

Diskusijos apie demokratiją

Viena iš įsimintinų veiklų – diskusijos apie demokratiją. Gimnazistės teigia, kad nepaprastai daug sužinojo dar rengdamos namų darbus – demokratijos ištakų ir istorijos pristatymą panaudojant žinomų pasaulio žmonių, pradedant Aristoteliu ir baigiant šalies prezidente Dalia Grybauskaite, citatas. Šį savo darbą jos pristatė Palermo mokykloje bei išdalijo projekto dalyviams iš kitų šalių daug susidomėjimo sulaukusius lankstinukus apie demokratiją, parengtus pagal surinktą medžiagą.

Į Siciliją vykę Senosios gimnazijos mokiniai ir mokytojos 

Nuostabą sukėlė Bulgarijos atstovės pateiktos Markso, Musolinio ir kitų politikos veikėjų citatos apie demokratiją kaip blogą valdymo formą, todėl pasibaigus namų darbų pristatymams kilo aktyvi ir prasminga diskusija apie demokratijos esmę ir iššūkius, įtraukusi ir susitikime dalyvavusias mokytojas Audrą Kaklienę bei Daivą Urbštienę.

Kaip spręsti smurto problemą?

Smurto problemą skatino spręsti filmų kūrimas ir aptarimas. Projekto metu žiūrėjome mokinių sukurtus filmukus apie šią vieną didžiausių pasaulio socialinių problemų.

Filmuko kūrimas – taip pat buvo namų darbo dalis. Įdomu tai, kad Palangos senosios gimnazijos IIB ir IID klasės mokiniai aktyviai kūrė savo filmukus apie smurtą, o paveikiausiais buvo išrinkti IID ir IIB klasiųdarbai, kurie ir buvo pristatyti Palerme.

Po pristatymo kūrėjos Aistė Kubiliūtė, Urtė Arlauskaitė, Gustė Ramonaitė ir Aušrinė Plonytė susilaukė daugybės komplimentų už įtaigią, jaudinančią istoriją, sukurtus vaidmenis ir nuotaiką bei taikliai parinktas simboliškas detales. Merginos teigia, kad tokia veikla padėjo pačioms pajusti ir suprasti smurto problemos esmę bei dydį.

Prasmingas darbas grupėse

Projekto dalyvės liko sužavėtos darbu grupelėse – kūrė plakatus, kuriais pasakojo istorijas, kokiais būdais būtų galima išvengti visokiausių smurto formų.

Kaip teigia Patricija Šleiniūtė, „pirmą kartą darbas grupėje man asmeniškai buvo įdomus, sklandė tikra demokratijos dvasia“.

Projekto dalyviai susipažino su Palermo architektūra istorija, siciliečių gyvenimo būdu ir tradicijomis. Asmeninio archyvo nuotr.

„Visų nuomonės buvo įdomios, išgirstos ir apsvarstytos. Visi stengėsi dalyvauti, galvoti ir padėjo kurti istoriją. Jautėmės tikra komanda. Pabaigoje gavome puikų rezultatą ir savimi didžiavomės. Sužinojau, kad Lietuvoje smurto šeimoje problema yra labai didelė ir vis daugiau žmonių imasi spręsti šią problemą. Man nauja buvo tai, kad beveik kas antra moteris pasaulyje yra patyrusi psichologinį smurtą”, – pasakojo moksleivė.

Darbo grupėse rezultatas, kaip teigia projekto dalyvės, tai puiki kasdienė atmintinė, kaip elgtis realiame gyvenime patyrus smurtą ar matant smurtaujančius: skleisk žinią, kad visi lygūs, gerbk, toleruok kitą, netylėk, ieškok pagalbos, pranešk apie smurtą, pradėk nuo savęs.

Gražus pavyzdys užkrečiantis

Projekto veiklos, kasdienis bendravimas su projekto dalyviais, dėmesys vienas kitam padarė nepaprastai didelį poveikį. Merginos, pagautos nuoširdaus, betarpiško bendravimo bangos ir pačios teigė norinčios šitaip bendrauti. Ypač įsiminė italų įprotis sveikinantis ištarti „ciao”, apsikabinti, būtinai pasibučiuoti į skuostus net ir su nepažįstamu. Projekto dalyvių susitikimas Palerme ir bendra veikla parodė kitokius, šiltesnius, bendravimo būdus. Kaip teigia Gustė, kuriai šio vizito metu suėjo 16 metų, „tai buvo nuostabiausias gimtadienis mano gyvenime: nuo pat ankstaus ryto visomis projekto šalių kalbomis skambėjo gimtadienio sveikinimai, visą dieną draugai skandavo „Guste! Guste!”, o labiausiai širdį suvirpino italų svetingumas ir nuoširdumas. Čia buvau priimta ne kaip svečias, o kaip šeimos narys”.

Merginos suprato, kad pozityvus kontaktas su kitu atsiranda tada, kai pats atsakai į pasisveikinimą, pasakai gerą žodį, nusišypsai, tai yra tuomet, kai pats nori bendrauti ir gerbi kitą.

Neišdildomi įspūdžiai

Visos projekte dalyvaujančios merginos džiaugiasi šia patirtimi ir pagerintais anglų kalbos įgūdžiais. Urtė teigia: „Mainų programa leidžia mokiniams pažinti naujas šalis, sutikti naujų žmonių ir suprasti jų gyvenimo būdą. Šis „Erasmus“ projekto dalyvių susitikimas Sicilijoje paliko didžiulį įspūdį ir atsiminimų visam gyvenimui. Mane priėmė italų šeima, kurioje buvau aprūpinta visais patogumais ir begaline meile. Šie žmonės mane laikė savo vaiku ir suteikė tikrą laimę visas septynias dienas. Ne tik mano šeima, bet ir mokiniai, mokytojai taip pat kiekvieną dieną stengėsi, kad nenuobodžiautume ir nieko netrūktų”.

Kamilė Baranauskaitė antrina ir priduria, kad šis projektas supažindino su italų kultūra, leido sutikti daug naujų įdomių žmonių, o Aistė priduria, „kad jų draugiškumas ir nuoširdus bendravimas širdyje išliks visą gyvenimą”.

Demokratijos iššūkiai

Gyventi demokratiškoje šalyje, laikytis demokratijos principų, gerbti kitą nėra taip paprasta. Tai, kas vyksta pasaulyje šiandien, tai, ką mums mena netolima Sicilijos istorija ar Lietuvos praeitis, tarsi patvirtina, kad apie demokratiją ir toleranciją reikia kalbėti nuolat, nes besiilginčių diktatūros, ,,tvirtos rankos”, kaip teigė viena mokytoja italė, yra ir pas juos, tokių kalbų apie buvusį sovietinį ,,gerą gyvenimą” vis dar pasigirsta ir pas mus, Lietuvoje. Vadinasi, ir bendra šalių patirtis, ir „Erasmus+“ projekto „DARE“ veikla skatina susitelkti saugant demokratijos principus.

Audra Kaklienė,

projekto koordinatorė,

anglų kalbos mokytoja

Palangos senoji gimnazija mokiniai Erasmus projektas DARE mokytojai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Specialūs projektai