4 situacijos, kai vaikas veda iš proto: kaip elgtis kiekvienoje jų

Jason Rosewell/Unsplash nuotr.

Ineta Nedveckė

Turbūt kiekvienas tėvas yra patyręs situaciją, kai vaikas savo elgesiu suerzina ir nebežinai ko griebtis. Apimti stiprių emocijų tėvai „ožius išvarinėja“ net smurtu. Kaip iš proto vedančiose situacijose mąstyti ir elgtis, kad pliaukštelėjimai taptų praeitimi, patarė psichoterapeutė Gražina Sidorovienė.

Parduotuvėje nenupirkus to, ko vaikas nori, jis krenta ant žemės, pradeda rėkti ir daužyti rankomis bei kojomis į žemę.

Nelengva likti ramiam, nes vaiko rėkimas atkreipia aplinkinių dėmesį, o juk nemažai smalsautojų būtent ir susidomi tokia situacija, nes:

  • jiems įdomu, kaip susitvarkys tėvai,
  • norėtų matyti baudžiamą vaiką,
  • norėtų sugėdinti vaiką,
  • norėtų duoti patarimą, o gal ir paauklėti tėvus.

Taigi tenka atlaikyti ne tik vaiko, savo emocijas (pasimetimą, suirzimą, gėdą, kaltę ar kt.), bet ir aplinkinių emocijas.

Kaip elgtis? Pirmiausia – neasmeninkite, kad tai, jog vaikas rėkia, yra dėl to, kad jūs padarėte kažką blogo ar nepadarėte gero (nenupirkote žaislo). 3–5 amžiaus vaikai (o tokiems dažniausiai ir atsitinka tokios situacijos) gali rėkti dėl daugybės priežasčių, nors mums atrodo, kad tik dėl nenupirkto žaislo.

Tos priežastys gali būti labai įvairios: pervargo nuo per ilgo laiko, praleisto parduotuvėje, pavargo dėl per didelio kiekio žmonių, nori gerti, valgyti ir pan. Tokie vaikai ir namuose retai ilgai ramiai išsėdi vienoje vietoje, o parduotuvėje – tiek šviesų, tiek blizgalų, garsų, kvapų ir pan. Natūralu, kad vaikas pavargsta nuo išorinių dirgiklių. Ir tada jis pasiima žaislą, kuris jį sudomino ir ramina, o tėvai liepia padėti žaislą į vietą. Natūralu, kad vaikas supyksta.

Nepanikuokite, nepulkite vaiko tramdyti, gėdyti, bausti – supraskite, kad jis pyksta ir jeigu jūs parodysite, kad draudžiate tuos jausmus, tai tik silpnins vaiko emocinę raidą ir jūsų santykį su juo. Geriausia būtų stengtis palaukti, vis bandant vaiką nuraminti –apsikabinant, žiūrint su meile jam į akis, nenueinant nuo jo (kartais tėvai pagąsdina, kad „jeigu tu ožiuosiesi, aš išeinu“), leidžiant jam tuose jausmuose išbūti.

Vaiko pyktis tikrai nesitęs amžinai ir praeis. Ypač jeigu to pykčio netramdysite. Galima sakyti, kad matote, jog jis pyksta. Galima sakyti, kad „laukiu kol tu nusiraminsi ir mes pasitarsime, ką toliau daryti“.

G. Sidorovienė, E. Genio/LRT nuotr.

Nevalgo „normalaus“ maisto, verkia, kad nori saldumynų.

Visų pirma, reikia išsiaiškinti, ar tai nėra natūralus vaiko nevalgymo etapas. Nuo pat naujagimystės vaikas turi valgymo–nevalgymo periodus. Pavyzdžiui, apie 2 metus, vaikui išėjus į darželį, susiduriame su 2 nevalgymo etapais – perėjimas į 2 metus ir stresas išėjus į darželį. Kai vaikui sueina ketveri, gali būti dar vienas nevalgymo etapas, susijęs su sulėtėjusiu augimu ir mažesniu energijos poreikiu.

Visų antra, reikia įsitikinti, ar nėra ligos. Net ir paprasčiausias peršalimas gali sumažinti apetitą.

Trečia, pagalvokite, ką vaikas yra įpratęs valgyti ir kokią vietą maitinime užima saldumynai. Mitybos įpročiai yra formuojami šeimoje, o vėliau pasipildo įpročiais iš darželio ar mokyklos. Pavyzdžiui, jeigu nuo mažens vaikui duodamas įvairus maistas – didesnė tikimybė, kad jis įvairesnį maistą ir valgys. Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar šeimoje visi valgo panašų maistą. Jeigu vaikui duodame daržoves, o  patys jų nevalgome ar bjaurimės, tai po kurio laiko ir vaikui jūs daržovių neįsiūlysite.

Tačiau ką daryti, jeigu jūs esate prie stalo, pietų metas, vaikas turėtų valgyti pietus, o jis atsisako ir verkia, kad nori saldainių?

  • Paaiškinkite, kad saldainis yra desertas ir jis valgomas tik po pagrindinio patiekalo. Nenori pagrindinio patiekalo? Neverskite jo valgyti per prievartą. Tegul eina nuo stalo ir užsiima savo reikalais. Išalks – pats pasiprašys.
  • Toliau stebėkite, ar nėra užkandžiavimo tarp valgių – vaisiai, sultys, vafliukai, sausainiai – visi užkandžiai mažina apetitą.
  • Pasitikrinkite, ar panašiu metu vaikas valgo? Reguliarumas yra svarbus faktorius mitybos procese – kadangi mūsų organizmas įpranta prie alkio–sotumo ritmo, artėjant valgymo laikui išsiskiria skrandžio sultys, pasiruošiama maistą priimti ir virškinti.
  • Įsitikinkite, ar dienos eigoje (ypač rekomenduotina – prieš valgį) vaikas buvo gryname ore? Judėjo?

Kai kurie tėvai sako, jog vaikas „gyvas“ tik dešrelėmis. – tai labai svarbus momentas, nes visuose pusfabrikačiuose yra kaip skonio stipriklio įdėta natrio glutamato, kuris sutrikdo sotumo jausmo suvokimą smegenyse. Dėl to vis dažniau norisi dešrelių ir vis rečiau mamos daryto maltinuko. 

Dauguma dietologų ir vaikų mitybos specialistų teigia, kad vaikui kartą nepavalgius, jis tikrai nemirs badu. Todėl drąsiai galima leisti vaikui ir nepavalgyti. Tačiau psichologai kartu su vaikų mitybos specialistais atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu nevalgymas užsitęsia, būtina paieškoti psichologinių priežasčių (nepalankios situacijos darželyje, tėvų barnių, baimės ir kt.) 

Vaikas vis gadina brangius daiktus: išmeta pro langą telefoną, nuverčia televizorių, apipaišo sienas, išlupinėja sofoje skylę.

3–5 metų vaikams apskritai nerekomenduojama duoti brangių daiktų. Tėvai patys kalti.

Kalbant apie apipaišomas sienas, išlupinėtą sofoje skylę reikia pabrėžti, kad 3 metų vaikas jau pradeda suvokti savo vietos pasaulyje prasmę. Tai yra vaiko asmeniniai daiktai, vieta prie stalo, kambarys, žaislų dėžė ir pan. Apipaišyta siena ar išmėtyti daiktai – tai vaiko pareiškimas pasauliui, kad jis irgi turi „savo vietą“. Čia svarbus ribų klausimas su tėvais ir šeima, nes jie irgi turi „vietą“ ir ribas.

Vis pirma, reikia nepulti tvarkyti už vaiką daiktų ir žaislų – tvarkyti su juo arba mokyti tvarkytis vienam. Tik tokiu būdu išmokinsime vaiką atsakomybės už savo vietą pasaulyje. Dėl piešinių – paaiškinti, kur tai galima daryti, o kur – ne.   

Nenori eiti į darželį: iš ryto nesirengia, nevalgo, o isterikuoti pradeda vos priartėjus prie darželio.

Čia svarbus klausimas, kurio metu tai vyksta? Ar vaikas jau lankė darželį ir tik po kurio tai laiko nutiko, ar tai pirmosios darželio lankymo dienos ?

Jeigu tai pirmosios darželio lankymo dienos, reikia skirti laiko vaiko adaptacijai. Paprastai vaikai bijo ar nenori ne pačio darželio, o negatyvių jausmų, kurie susiję su darželiu – dažniausiai tai yra baimė (kas ten vyksta, kokie vaikai, kokie suaugę, ką ten valgys, koks tualetas ir pan.). O į visus neigiamus išgyvenimus mes reaguojame nenoru tuos išgyvenimus patirti.

Tokiu atveju reikia daryti viską, kad sumažintumėte vaiko baimę: kalbėti apie daželio režimą, kad ten yra įvairių vaikų, auklėtojų. Taip pat – kad bus valgoma (ir papasakoti, kaip bus valgoma), pavyzdžiui, kad atsisėsti gali bet kur, kad visi valgo vienu metu ir pan. Papasakoti, kad visais klausimais gali kreiptis į auklėtoją ir pan. Kuo daugiau vaikui aiškumo – tuo mažiau baimės, tuo mažesnis nenoras eiti į darželį.

Jeigu vaikas lankė darželį, jau buvo apsipratęs, patenkintas ir staiga vieną atsiranda nenoras, išsiaiškinti to priežastis. Galbūt vaikas grįžo į darželį po ligos ir tvarką jame pamiršo? Po kiekvieno susirgimo bent trumpai vaiką vėl reikia „supažindinti“ su darželiu.

Jeigu vaikas nesirgo ir lankymas nebuvo sutrikęs, reikia pasikalbėti su auklėtoja – pasiklausti, ar ji nepastebėjo ko nors neįprasto ar naujo vaiko elgesyje? Gal darželyje atsirado nauja darbuotoja ar naujas vaikas grupėje? Pabandykite pasikalbėti ir su vaiku – tikėtina, kad vaikas nesugebės įvardinti jausmų, tačiau galima paprašyti jo nupiešti darželį ir pasiklausinėti apie piešinį.

LRT.lt

vaikai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
44 peržiūros gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kurorto muziejus kviečia džiaugsmingai ir šviesiai laukti šventų Kalėdų. Gruodžio 14 d. 18 val. muziejuje vyks koncertas „Džiazuojanti Kalėdų nuojauta“. Netikėtas improvizacijas klasikos ir džiazo temomis atliks Juozas Staniulis (smuikas) ir Saulius Šiaučiulis (fortepijonas). Tai - muzikos mėgėjams puikiai pažįstami klasikos, tradicinio džiazo ir netikėtų improvizacijų atlikėjai bei žodžio kišenėje neieškantys scenos virtuozai. Duetas skaičiuoja dvidešimtu...
Įvykiai
Vyriausybė posėdyje patvirtino savo poziciją, kuria nepritaria Seimo narių siūlomoms Darbo kodekso pataisoms, kuriomis siekiama paskelbti Vėlines (lapkričio 2 d.) nedarbo diena. Vyriausybės nutarimą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad, įgyvendinus įstatymo projekto nuostatą, būtų neigiamų ekonominių padarinių, kurie apsunkintų valstybės įsipareigojimų vykdymą. Dėl papildomos švenčių dienos padidėtų darbuotojų, gaunančių mėnesinę...
Įvykiai
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra pasirengusi mokesčių pasikeitimams nuo kitų metų, teigia jos vadovė Edita Janušienė. Pasak jos, nors rinkoje nerimo dėl būsimų permainų yra, mokesčių inspektoriai yra pasirengę atsakyti į visus klausimus. „Turbūt kiekviena reforma atneša tam tikros sumaišties ir nerimo, bet į tai žiūrėti šiek tiek atsitraukus ir ramiau. Tik konstruktyvus dialogas gali kažką išspręsti“, – interviu BNS sakė E. Janušienė. Anot jos, šių...
Laisvalaikis
Kiekvienais metais kompanija „Google“ paviešina populiariausių paieškų sąrašus. Juose matomi rezultatai atskleidžia, kas pastaraisiais metais sulaukė daugiausiai tautiečių dėmesio, rašoma pranešime spaudai. Tad kokiems renginiams bei įvykiams lietuvaičiai skyrė daugiausiai laiko ir pastangų ieškant, koks žymus žmogus labiausiai kurstė smalsumą, kuris kino filmas tapo dažniausiai ieškomu paieškos laukelyje? Štai kokius rezultatus atskleidžia „Google“ 2018 m...
Įvykiai
Lauryna Vireliūaitė Ginčijantis dėl kitų metų biudžeto ir streikuojančių mokytojų reikalavimų valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad mokytojų atlyginimai augo ir augs labiausiai viešajame sektoriuje. 15min patikrino, ar tai tiesa? Praėjusią savaitę Seime aršiai diskutuota apie mokytojų, reikalaujančių didesnių algų, uždarbį. „Valstiečių“ pirmininkas ta proga pareiškė, kad streikuojančių mok...
Įvykiai
Siūloma įpareigoti studentus, kurių studijas finansuoja valstybė, išdirbti ne mažiau kaip 3 metus Lietuvoje per 10 metų laikotarpį, jei valstybė sudaro sąlygas įsidarbinti pagal įgytą specialybę. Tokią Mokslo ir studijų įstatymo pataisą įregistravo Seimo nariai „tvarkiečiai“ Valentinas Bukauskas, Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Kamblevičius, Kęstutis Bartkevičius, Juozas Imbrasas, Ona Valiukevičiūtė, Algimantas Dumbrava. Pagal siūlomą projektą, „studijuoja...
Įvykiai
Justina Ilkevičiūtė Nuo kitų metų pensijai kaupsime kitaip nei tai darėme iki šiol. Visi jaunesni nei 40 metų dirbantieji bus savaime be atsiklausimo įtraukti į kaupimą pensijų fonduose, tačiau per pusę metų galės atsisakyti kaupti, pateikę prašymą „Sodrai“, o tie kurie kaupė iki šiol – kreipęsi į savo pensijų kaupimo bendrovę. Gyventojų laukia svarbus sprendimas – kaupti dabar ir prisidėti prie „Sodros“ senatvės pensijos, kuri šiuo metu vidutiniškai sieki...
Laisvalaikis
Dana Lukauskienė Šiemet Palangos moksleivių klubo Sportinių šokių kolektyvas, vadovaujamas Daivos ir Pauliaus Sangavičių, mini trisdešimties metų veiklos jubiliejų. Jau gruodžio 22 dieną Palangos sporto arenoje įvyks šventinis koncertas miesto visuomenei ir svečiams, skirtas gražiai kolektyvo veiklos sukakčiai paminėti. Koncerte dalyvaus buvę ir esami kolektyvo šokėjai, svečiai. Į iškilmingą šokio, muzikos ir prisiminimų šventę kviečiami visi, norintys pag...
Įvykiai
Gruodžio 20 d. nuo 12 val. visoje Lietuvoje vyks tradicinė iniciatyva „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, kurios metu VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkai  gyventojams dovanos eglės šakas. Taip miškus prižiūrintys specialistai ragina ugdyti atsakingumą – miškuose nekirsti jaunų eglučių, nelaužyti jų šakų bei skatina tausojantį ir ekologišką vartojimą. Palangoje eglių šakos nuo 12 val. bus dalijamos Senojo turgaus g. 2 „Kalėdinių eglučių pasiūla yra didž...