Ar gali žmogus pasikeisti 180 laipsnių kampu? “Vitaminai sielai” laidos herojė – moteris, kuri kaip pati sako: atgimė ir dabar yra visiškai naujas žmogus. Dainininkė Džordana Butkutė atskleidė, kaip atrado vidinę stiprybę, išsivadavo iš priklausomybės alkoholiui ir išmoko pasitikėti gyvenimu. Papasakojo ir apie vaikišką džiaugsmą, kuris kasdienybę daro šviesią ir gražią. Dainininkę kalbino projekto „Vitaminai sielai“ sumanytoja, įkvėpimo mokytoja Inga Jablonskė.
Apie didžiausią gyvenimo išbandymą
Išbandymų buvo tikrai daug, bet aš galvojau, kad neįmanoma gyventi neišgėrus taurės vyno. Ką ten taurės – iš viso, kad neišgėrus gyventi nelinksma, neįdomu atrodo. Tai, kad alkoholio atsisakiau, yra labai labai daug, tai pakeitė mano gyvenimą iš esmės. Anksčiau mano visos mintys būdavo: ar turiu, ar yra, jei nėra tai neramu, jei neramu tai reikia nusipirkti, nes kitaip bus labai baisu.
Kai žvelgiu atgal, tai tarsi ne su manim buvo. Yra gi įrašai išlikę. Pasižiūriu, galvoju: Dieve, o Jėzus... Buvo baisu žiūrėt. Labai sunku buvo sau atleisti, labai sunku buvo pripažinti: kaip aš čia, Džordana, nueisiu ir pasakysiu, kad aš alkoholikė.
Praėjo pora savaičių, kol aš išdrįsau sau tai pripažinti ir garsiai pasakyti, tai čia buvo iš tikrųjų didžiausias mano persilaužimas, prisipažinimas ir supratimas, kad tai negali tęstis. Aš noriu gyventi, noriu susitvarkyti gyvenimą.
Šitiek metų vartota... Dabar galiu didžiuotis savimi, nes tai yra sunki, galiu pasakyti, sunki liga, ne šiaip sloga, tai yra liga ir ji yra sunki.
Pasikeitė manyje viskas. Viduje labai daug atsirado kažkokio gėrio, spalvų, visko, meilės dar daugiau. Nes tada rūpėjo tik tai (alkoholis – aut.). Nors galiu pasakyti, esu parašiusi kokteiliuodama, tarkim, pačius geriausius hitus. Ir po šiai dienai žmonėms nostalgija, jie nori prisiminti, kam gimtadienis, kam vestuvės buvo. Būtinai tas dainas į koncertą turi įdėt, kad ir kiek naujų parašytum, kiek naujų albumų išleistum. Ir dabar , va, rašom, bet nori jie visų tų nemylėjau tavęs. O iš tikrųjų tada rašiau gerdama šampaną, tiesiog viena kurdama.
Esudėkinga Dievui, nes iš tikrųjų jis man davė šansą. Dėkinga ir savo vyrui, ir pačiai sau, nes per prievartą ten nuvežtas žmogus nepagyja.
Apie pauzes ir Dievą
Dažnai pabūnu viena su mintimis, apgalvoju viską, bet kažkaip kartu būnu su Dievu. Kalbuosi su juo, kaip su draugu, kaip su bičiuliu grynai. Sakau: bet tai juokinga, ar ne; bet juk juokingai atrodė, ar ne; jau galėjau taip padaryt, o už tą ar už tą tau ačiū; gerą mintį man čia davei, Dieve.