Įrašas „Facebook“ ar gyvas susitikimas: kas padės laimėti prezidento rinkimus?

E. Blaževič ir E. Genio/LRT nuotr.

Modesta Gaučaitė,

Kas laimės rinkimus – tas, kas socialiniame tinkle parašė daugiausia įrašų, ar tas, kuris paspaudė daugiausia rankų? Tokį klausimą, iki prezidento rinkimų likus kone pusmečiui, galima užduoti apie kandidatus, sieksiančius šalies vadovo posto. Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas pastebi, kad nereikėtų tikėtis, jog socialiniai tinklai pakeis gyvus susitikimus su rinkėjais. O politologas Tomas Janeliūnas pabrėžė, kad politikams tiesioginis darbas su rinkėjais – itin svarbus.

Lapkričio viduryje portale „Delfi“ skelbta Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad kandidatų į prezidentus reitinge vis dar pirmauja buvęs SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda, antroje vietoje – konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė, o trečioje dar savo sprendimo nepaskelbęs premjeras Saulius Skvernelis.

Tiek pirmąsias pozicijas užimantys kandidatai, tiek žemiau reitinge besirikiuojantys politikai, prasidėjus rinkimų kampanijai, ne tik aktyviai pasisako socialiniuose tinkluose, bet ir pradeda keliones po Lietuvą. Nors kandidatai turi gana skirtingus sekėjų socialiniuose tinkluose skaičius, ekspertai pastebi, kad tai nepakeis gyvo bendravimo su rinkėjais.

A. Katauskas: kandidatai turės rinktis kokteilį

Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas portalui LRT.lt sakė, kad akivaizdu, jog kandidatai negali rinktis tik bendravimo socialiniuose tinkluose arba tik gyvų susitikimų su rinkėjais. Anot jo, siekiant prezidento posto reikalingi tiek tiesioginiai susitikimai, tiek aktyvi veikla socialiniuose tinkluose, nes ir viena, ir kita yra itin svarbu.

„Visi kandidatai turės rinktis tam tikrą kokteilį. Susitikimai turi visai kitokią prasmę ir kitokį pačių žmonių, su kuriais susitinka, poreikį. Socialinėje medijoje turi būti atrastas tam tikras balansas, priklausomai nuo to, į kokią auditoriją yra taikoma. Sekėjų, sekančių kandidatus, skaičius yra tik viena dėlionės dalis. Labai svarbu turinys ir į kokią auditoriją galimą pataikyti per socialinę mediją“, – sakė A. Katauskas.

Pasak komunikacijos specialisto, socialiniai tinklai talpina labai skirtingas auditorijas ir vienos jų palaiko vienus kandidatus, kitos – kitus. Anot jo, tai, kiek kandidatai sulauks dėmesio socialiniuose tinkluose, labai priklauso nuo to, kokiu turiniu jie dalijasi ir kokią auditorijos dalį bandomą taikyti.

„Tarkime, Naglis Puteikis taiko į tokią piktą auditoriją. Pagal palaikytojų skaičių ar tuos, kurie aktyviau reiškiasi, mus gali susidaryti vaizdas, kad mus pasiekia tik vienokia ar kitokia informacija“, – komentavo A. Katauskas.

A. Katauskas, BNS nuotr.

Anot jo, negalima vienareikšmiškai sakyti, kad kandidatų palaikymas socialiniuose tinkluose atspindi visuomenės nuomonę, nes reitingai kartais rodo ką kitą. Kaip sakė komunikacijos specialistas, vienu metu socialiniuose tinkluose pirmavo I. Šimonytė, kitu metu, ypač po to, kai paskelbė, kad kandidatuos, daugiausia dėmesio socialiniame tinkle sulaukė G. Nausėda. Dėmesio, anot A. Katausko, sulaukia ir premjeras Saulius Skvernelis, nors iki šiol nėra aišku, ar jis iš tikro sieks prezidento posto. Kiek mažiau palaikymo turi ir mažesnę auditoriją pasiekia, pavyzdžiui, Valentinas Mazuronis.

„Bijočiau daryti išvadą, kuris yra daugiau palaikomas socialinėje medijoje. Galima būtų žiūrėti, kiek kuris turi sekėjų, bet tyrimų turi mažai, kad būtų galima vienareikšmiškai padaryti išvadą, kad, tarkime, G. Nausėdos, I. Šimonytės ar S. Skvernelio palaikytojų armija yra didesnė ar mažesnė“, – kalbėjo pašnekovas.

Tačiau jis pastebi, kad nepaisant socialinių tinklų, tiesioginis susitikimas su rinkėjais, daugeliu atveju, yra ypač veiksmingas. Pasak jo, gali atrodyti, kad tūkstančius socialinių tinklų naudotojų pasiekiantis įrašas yra veiksmingesnis už susitikimą su, tarkime, 500 žmonių gyvai, tačiau su tokiomis išvadomis nereikėtų skubėti.

„Ne veltui mes vis daugiau matome debatų, kuriuose dalyvauja kandidatai, matome juos aktyviai einančius į tiesioginį kontaktą, nes nors socialinė medija ir atrodo, kad yra artima ir užtikrina dialogą su kažkuo, visgi tai yra atstuminė informacija. Tai neatperka tiesioginio bendravimo su auditorija, kuri nori iš arti pamatyti su kandidatą, pasikalbėti su kuo“, – kalbėjo A. Katauskas.

Pasak jo, gyvai paskleista žinia gali taip pat pasiekti ne mažą minią žmonių: pavyzdžiui, kiekvienas iš  100 susitikime dalyvavusių žmonių apie jį papasakoja dar tris žmonėms, šie dar dviem ir taip žinia pasklinda tūkstančiams žmonių, nors jau bus kitokio pobūdžio.

„Tokios medijos, kaip socialinė medija, negali ignoruoti joks kandidatas – dėl dydžio, dėl auditorijos, kuri pasiekiama žinutės greičio ir t.t. Tačiau, kad tai pakeistų tiesioginius susitikimus, neįsivaizduoju“, – apibendrino A. Katauskas.

Skiriasi kandidatų stiliai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas T. Janeliūnas kalbėjo, kad kandidatams svarbu ne tik susitikti su rinkėjais, bet su jais susitikus ir perduoti pakankamai įtikinimą žinią, kuri rinkėjams paliktų įspūdį. Pasak politologo, gyvas bendravimas su kandidatu rinkėjams daro gerokai didesnį įspūdį nei tiesiog perskaitytas straipsnis ar pamatytas televizijos reportažas.

„Tiesioginis darbas yra būtinas. Politikams tai yra viena iš, turbūt, pačių svarbiausių priemonių, kaip pasiekti ir įtikinti rinkėjus“, – sakė T. Janeliūnas.

Kalbėdamas apie kandidatų į prezidentus pasisakymus socialiniuose tinkluose, jis pastebėjo, kad skiriasi stiliai, kaip naudojamasi socialinių tinklų erdvėmis. Anot politologo, vieniems svarbu nuolat pritraukti dėmesį į save, kitiems – perduoti žinias ir mintis.

T. Janeliūnas, BNS nuotr.

„Aišku, galbūt vieni politikai tą daro nelabai sąmoningai, iš inercijos, kaip įpratę. Kiti labai aiškiai planuoja, į kokią auditoriją galėtų būti nukreipti jų pasisakymai ar žinutės. Kiekvienas, manau, turi savo stilių, savo taktiką, kodėl jie naudojasi šiomis priemonėmis“, – kalbėjo VU TSPMI politologas.

Visgi jis sakė, kad socialinius tinklus geriausiai išnaudoja tie, kurie jau seniai yra įgudę jomis naudotis ir turi nuolatinius sekėjus. Anot T. Janeliūno, tokie politikai socialinius tinklus gali naudoti kaip priemonę dar labiau sutelkti savo sekėjus, juos mobilizuoti.

Paklaustas, kuris iš kandidatų turi galimybę pasiekti jaunus rinkėjus, kadangi daugiausia jaunesnio amžiaus žmonės naudojasi socialiniais tinklais, T. Janeliūnas sakė, kad tai tiksliausiai parodytų konkretūs sociologiniai tyrimai, bet panašu, kad daugiausia šansų tam turi I. Šimonytė.

„Ji gali būti viena iš tų, kuri turėtų daugiausia potencialo pritraukti jaunesnę auditoriją. Ji gana aktyviai naudojasi „Facebook“ tinklu, jos stilius atviras, betarpiškas ir, manau, kad jaunimui tai gali būti viena iš patraukliausių savybių“, – sakė VU TSPMI politologas. 

LRT.lt

Prezidento Rinkimai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
7 peržiūros vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....
Įvykiai
Penktą kartą su šūkiu „Ryškiausias Lietuvoje“ rengiamas Klaipėdos šviesų festivalis startuoja jau šį ketvirtadienį! Daugiau nei trisdešimt šviesos ir garso instaliacijų keturis žiemos vakarus nuo 18 iki 23 val. klaipėdiečius ir miesto svečius kvies mėgautis išskirtiniais reginiais, didžiulio susidomėjimo sulaukusiais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Festivalio „vinis“ – milžiniška „Širdis“ Pagrindinį festivalio projektą „Širdis“ pristatys italų kompanij...
Laisvalaikis
Pica - vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, kurį, atrodytų, mėgsta kiekvienas. Ne išimtis ir lietuviai, per pastaruosius metus picų suvartojimą vien valgant iš anksto paruoštus gaminius šalyje išauginę beveik dešimtadaliu. Vis dėlto nors atrodytų, kad apie picą žinome viską, kai kurie faktai apie šį patiekalą daugeliui gali būti naujiena. Vasario 9-ąją minimos Tarptautinės picos dienos proga - 5 įdomybės apie picas. 1. Picos gimtinė - senovės Graikij...
Įvykiai
„Internetas ar baletas?“, „Barokas ar pankrokas?“ – tai tik keli projekto #LietuvosDNR klausimai, kuriais bus bandoma atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį ir pakviesti juos prisidėti prie kuriamo mūsų šalies pristatymo užsienyje. Šiandien startavęs projektas gyventojus kviečia į diskusiją, kaip Lietuva turėtų būti pristatoma užsienyje, kuo didžiuojamės ir su kokiomis vertybėmis tapatinamės. Projekto tikslas –  įtraukti visuomenę aktyviai dalyvauti formuojan...