Įrašas „Facebook“ ar gyvas susitikimas: kas padės laimėti prezidento rinkimus?

E. Blaževič ir E. Genio/LRT nuotr.

Modesta Gaučaitė,

Kas laimės rinkimus – tas, kas socialiniame tinkle parašė daugiausia įrašų, ar tas, kuris paspaudė daugiausia rankų? Tokį klausimą, iki prezidento rinkimų likus kone pusmečiui, galima užduoti apie kandidatus, sieksiančius šalies vadovo posto. Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas pastebi, kad nereikėtų tikėtis, jog socialiniai tinklai pakeis gyvus susitikimus su rinkėjais. O politologas Tomas Janeliūnas pabrėžė, kad politikams tiesioginis darbas su rinkėjais – itin svarbus.

Lapkričio viduryje portale „Delfi“ skelbta Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad kandidatų į prezidentus reitinge vis dar pirmauja buvęs SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda, antroje vietoje – konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė, o trečioje dar savo sprendimo nepaskelbęs premjeras Saulius Skvernelis.

Tiek pirmąsias pozicijas užimantys kandidatai, tiek žemiau reitinge besirikiuojantys politikai, prasidėjus rinkimų kampanijai, ne tik aktyviai pasisako socialiniuose tinkluose, bet ir pradeda keliones po Lietuvą. Nors kandidatai turi gana skirtingus sekėjų socialiniuose tinkluose skaičius, ekspertai pastebi, kad tai nepakeis gyvo bendravimo su rinkėjais.

A. Katauskas: kandidatai turės rinktis kokteilį

Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas portalui LRT.lt sakė, kad akivaizdu, jog kandidatai negali rinktis tik bendravimo socialiniuose tinkluose arba tik gyvų susitikimų su rinkėjais. Anot jo, siekiant prezidento posto reikalingi tiek tiesioginiai susitikimai, tiek aktyvi veikla socialiniuose tinkluose, nes ir viena, ir kita yra itin svarbu.

„Visi kandidatai turės rinktis tam tikrą kokteilį. Susitikimai turi visai kitokią prasmę ir kitokį pačių žmonių, su kuriais susitinka, poreikį. Socialinėje medijoje turi būti atrastas tam tikras balansas, priklausomai nuo to, į kokią auditoriją yra taikoma. Sekėjų, sekančių kandidatus, skaičius yra tik viena dėlionės dalis. Labai svarbu turinys ir į kokią auditoriją galimą pataikyti per socialinę mediją“, – sakė A. Katauskas.

Pasak komunikacijos specialisto, socialiniai tinklai talpina labai skirtingas auditorijas ir vienos jų palaiko vienus kandidatus, kitos – kitus. Anot jo, tai, kiek kandidatai sulauks dėmesio socialiniuose tinkluose, labai priklauso nuo to, kokiu turiniu jie dalijasi ir kokią auditorijos dalį bandomą taikyti.

„Tarkime, Naglis Puteikis taiko į tokią piktą auditoriją. Pagal palaikytojų skaičių ar tuos, kurie aktyviau reiškiasi, mus gali susidaryti vaizdas, kad mus pasiekia tik vienokia ar kitokia informacija“, – komentavo A. Katauskas.

A. Katauskas, BNS nuotr.

Anot jo, negalima vienareikšmiškai sakyti, kad kandidatų palaikymas socialiniuose tinkluose atspindi visuomenės nuomonę, nes reitingai kartais rodo ką kitą. Kaip sakė komunikacijos specialistas, vienu metu socialiniuose tinkluose pirmavo I. Šimonytė, kitu metu, ypač po to, kai paskelbė, kad kandidatuos, daugiausia dėmesio socialiniame tinkle sulaukė G. Nausėda. Dėmesio, anot A. Katausko, sulaukia ir premjeras Saulius Skvernelis, nors iki šiol nėra aišku, ar jis iš tikro sieks prezidento posto. Kiek mažiau palaikymo turi ir mažesnę auditoriją pasiekia, pavyzdžiui, Valentinas Mazuronis.

„Bijočiau daryti išvadą, kuris yra daugiau palaikomas socialinėje medijoje. Galima būtų žiūrėti, kiek kuris turi sekėjų, bet tyrimų turi mažai, kad būtų galima vienareikšmiškai padaryti išvadą, kad, tarkime, G. Nausėdos, I. Šimonytės ar S. Skvernelio palaikytojų armija yra didesnė ar mažesnė“, – kalbėjo pašnekovas.

Tačiau jis pastebi, kad nepaisant socialinių tinklų, tiesioginis susitikimas su rinkėjais, daugeliu atveju, yra ypač veiksmingas. Pasak jo, gali atrodyti, kad tūkstančius socialinių tinklų naudotojų pasiekiantis įrašas yra veiksmingesnis už susitikimą su, tarkime, 500 žmonių gyvai, tačiau su tokiomis išvadomis nereikėtų skubėti.

„Ne veltui mes vis daugiau matome debatų, kuriuose dalyvauja kandidatai, matome juos aktyviai einančius į tiesioginį kontaktą, nes nors socialinė medija ir atrodo, kad yra artima ir užtikrina dialogą su kažkuo, visgi tai yra atstuminė informacija. Tai neatperka tiesioginio bendravimo su auditorija, kuri nori iš arti pamatyti su kandidatą, pasikalbėti su kuo“, – kalbėjo A. Katauskas.

Pasak jo, gyvai paskleista žinia gali taip pat pasiekti ne mažą minią žmonių: pavyzdžiui, kiekvienas iš  100 susitikime dalyvavusių žmonių apie jį papasakoja dar tris žmonėms, šie dar dviem ir taip žinia pasklinda tūkstančiams žmonių, nors jau bus kitokio pobūdžio.

„Tokios medijos, kaip socialinė medija, negali ignoruoti joks kandidatas – dėl dydžio, dėl auditorijos, kuri pasiekiama žinutės greičio ir t.t. Tačiau, kad tai pakeistų tiesioginius susitikimus, neįsivaizduoju“, – apibendrino A. Katauskas.

Skiriasi kandidatų stiliai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas T. Janeliūnas kalbėjo, kad kandidatams svarbu ne tik susitikti su rinkėjais, bet su jais susitikus ir perduoti pakankamai įtikinimą žinią, kuri rinkėjams paliktų įspūdį. Pasak politologo, gyvas bendravimas su kandidatu rinkėjams daro gerokai didesnį įspūdį nei tiesiog perskaitytas straipsnis ar pamatytas televizijos reportažas.

„Tiesioginis darbas yra būtinas. Politikams tai yra viena iš, turbūt, pačių svarbiausių priemonių, kaip pasiekti ir įtikinti rinkėjus“, – sakė T. Janeliūnas.

Kalbėdamas apie kandidatų į prezidentus pasisakymus socialiniuose tinkluose, jis pastebėjo, kad skiriasi stiliai, kaip naudojamasi socialinių tinklų erdvėmis. Anot politologo, vieniems svarbu nuolat pritraukti dėmesį į save, kitiems – perduoti žinias ir mintis.

T. Janeliūnas, BNS nuotr.

„Aišku, galbūt vieni politikai tą daro nelabai sąmoningai, iš inercijos, kaip įpratę. Kiti labai aiškiai planuoja, į kokią auditoriją galėtų būti nukreipti jų pasisakymai ar žinutės. Kiekvienas, manau, turi savo stilių, savo taktiką, kodėl jie naudojasi šiomis priemonėmis“, – kalbėjo VU TSPMI politologas.

Visgi jis sakė, kad socialinius tinklus geriausiai išnaudoja tie, kurie jau seniai yra įgudę jomis naudotis ir turi nuolatinius sekėjus. Anot T. Janeliūno, tokie politikai socialinius tinklus gali naudoti kaip priemonę dar labiau sutelkti savo sekėjus, juos mobilizuoti.

Paklaustas, kuris iš kandidatų turi galimybę pasiekti jaunus rinkėjus, kadangi daugiausia jaunesnio amžiaus žmonės naudojasi socialiniais tinklais, T. Janeliūnas sakė, kad tai tiksliausiai parodytų konkretūs sociologiniai tyrimai, bet panašu, kad daugiausia šansų tam turi I. Šimonytė.

„Ji gali būti viena iš tų, kuri turėtų daugiausia potencialo pritraukti jaunesnę auditoriją. Ji gana aktyviai naudojasi „Facebook“ tinklu, jos stilius atviras, betarpiškas ir, manau, kad jaunimui tai gali būti viena iš patraukliausių savybių“, – sakė VU TSPMI politologas. 

LRT.lt

Prezidento Rinkimai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...