User views view_news rubric_id news_rubric_id 22

Graži iniciatyva: tautodailininko Alberto Žulkaus atminimą įamžino šachmatų stalas

Dana Lukauskienė

Palangos šachmatų mėgėjų klubas spalio pabaigoje Palangos skulptūrų parką papuošė dar vienu objektu – pastatė stacionarų šachmatų stalą, kuris skirtas palangiškiui, liaudies meistrui, dideliam šachmatų mėgėjui Albertui Žulkui atminti. Projektą vykdė Palangos šachmatų mėgėjų klubas, sumanymą rėmė Palangos miesto savivaldybė.

Drožyba traukė nuo vaikystės

Iš Žemaitijos kilęs ir į Palangą gyventi atvykęs skulptorius, tautodailininkas, medžio drožėjas ir gintaro meistras buvo neeilinė asmenybė. Jis tautodailininko kelią pasirinko nuo pat mažų dienų. Dar vaikystėje pirštus susipjaustydavo peiliu droždamas pieštukines, kuliamąsias mašinėles ir dėžutes. Buvo išsidrožęs net šachmatus. Todėl nenuostabu, kad buvo išleistas mokytis amato į Telšių taikomosios dailės mokyklą. Vėliau ilgus metus dirbo Dailės kombinato gintaro cecho medžio drožimo skyriuje. Jo kūrybinės dirbtuvės buvo vieta, kurioje tilpo ir velniai, ir undinės, ir kitos mitologinės būtybės. Alberto Žulkaus kūryba įvairi: monumentalioji skulptūra (memorialiniai paminklai, kryžiai, stogastulpiai), mažosios plastikos kūriniai (skulptūrėlės, prizai, suvenyrai), buitiniai drožiniai, kaukės. Jo darbai buvo paklausūs, Lietuvos ir užsienio kolekcininkų geidžiami. Dalis jų iškeliavo į Skandinavijos šalis, Prancūziją, Vokietiją, JAV. Monumentalios skulptūros įsitaisė Ablingoje ir Raganų kalne, daugybė skulptūrų papuošė tremtinių kapus. Menininkas sukūrė skulptūrų ir bareljefų religine bei tautine tematika. Gimtajai Janapolei dovanojo kūrinį „Sopulingoji“, kad saugotų nuo nelaimių.

Iš Žemaitijos kilęs ir į Palangą gyventi atvykęs skulptorius, tautodailininkas, medžio drožėjas ir gintaro meistras Albertas Žulkus buvo neeilinė asmenybė. „Vakarų ekspreso“ nuotr.

Liaudies meistras mėgo šachmatus

Svarbią vietą A. Žulkaus kūryboje užima antkapiniai paminklai, kryžiai, rūpintojėliai. Palangoje stovi keturi meistro sukurti kryžiai. Vienas jų skirtas Palangos tremtiniams atminti, pastatytas 1988 m. Įdomūs jo mažosios plastikos darbai – prizai, suvenyrai, kuriuose jis kūrybingai derina medį ir gintarą. Atvykęs į Palangą atrado naują drožybos techniką – apdegintą medį papuošti gintaru. Šie jo darbai buvo labai populiarūs, geidžiami prizai, apdovanojimai. Tekinti medžio darbai, dekoratyvinės lėkštės, buities rakandai, restauruoti baldai – tai meistro darbai, kuriuose dera paprastumas ir originalus modernumas. Menininkas mielai drožė dekoratyvines ir apeigines kaukes, taip pat aktyviai dalyvavo Užgavėnių šventėse. Apie jo kūrybinį palikimą rašoma ir spaudoje, tačiau labai mažai žinių vis dar turima apie jo kitą pomėgį – lošti šachmatais.

Atvykęs į Palangą tautodailininkas atrado naują drožybos techniką – apdegintą medį papuošti gintaru

Pasak Palangos šachmatų mėgėjų klubo prezidento Eimučio Židanavičiaus, Albertas Žulkus buvo labai aistringas šachmatininkas, be menininko neapsieidavo nė vienas turnyras Palangoje.

Palangos šachmatininkai į klubą susivienijo prieš 10 metų, dabar jų gretos nėra itin gausios, vienija apie 16 žmonių, tačiau visi jie nuolat prisimena tuos, kurie leido laiką drauge, prie šachmatų lentos. O išėjusiųjų gretos vis gausėja.

Gintariniai šachmatai – Palangos gintaro muziejuje

Pasak tautodailininko sūnaus Lino Žulkaus, tėvas labai mėgo žaisti šachmatais, jo kolegos dažnai rinkdavosi jo dirbtuvėse. Šachmatų mėgėjai dailininko dirbtuvėse turėjo pasidėję lentą su laikrodžiu ir rinkdavosi išbandyti savo meistriškumo. Nepaisant begalinio pasišventimo menui, drožybai, laisvalaikiu tėvas mėgo žaisti šachmatais, nuolat dalyvaudavo įvairiuose Palangos turnyruose, teko jam vienu metu net miesto čempiono vardą pelnyti.

„Pirmoji rimtesnė tėčio pažintis su šachmatais užsimezgė besimokant Telšiuose, amatų mokykloje. Daug partijų sulošta technikumo bendrabutyje, lošdavo su savo kambarioku, o vėliau užsikabino, žaidė visą gyvenimą. Jo sumeistrauti gintariniai šachmatai netgi eksponuojami Palangos gintaro muziejuje. Pamažu šachmatai tapo jo gyvenimo dalimi. Šachmatams jokia profesija nemaišo. Tai puikus žaidimas įvairių profesijų žmonėms.

Staliuko atidarymo ceremonijoje susirinko beveik visi klubo šachmatininkai. Šachmatininkų erdvės praplėtimas – labai reikšmingas įvykis visai Palangai, o taip pat ir šachmatų mėgėjams. Labai džiaugiuosi, kad šachmatų kampe, visai prie skulptūrų parko įamžintas ir mano tėčio atminimas. Nors tėtis buvo tautodailininkas, tačiau be šachmatų jis negalėjo įsivaizduoti savo gyvenimo“, – kalbėjo Linas Žulkus.

Norėtume erdvę dar labiau praplėsti

Pasak Palangos šachmatų mėgėjų klubo prezidento Eimučio Židanavičiaus, šis staliukas puikiai atspindi tautodailininko pomėgį, formuoja, praplečia šachmatininkų erdvę atvirame ore. Čia galės rinktis visi šachmatų mėgėjai, pasidėti savo lentą ir žaisti.

Atidarymo ceremonijoje – gausus draugų, kolegų ir artimųjų būrys. E. Židanavičiaus nuotr. 

„Norėtume, kad žvelgiant į perspektyvą ši erdvė dar labiau prasiplėstų, o joje atsirastų dar keletas tokių staliukų bei galimybės rengti didesnius vasaros turnyrus. Tautodailininką prisimenu kaip puikų palangiškį, kuris tikrai degė meile šachmatų žaidimui, buvo aktyvus mūsų klubo narys. Manau, kad pagerbti savo krašto žmones, jų atminimą yra labai graži besiformuojanti tradicija“, – kalbėjo E. Židanavičius.

Stalelį, menantį senelio atminimą, apžiūri ir anūkas

Jis džiaugėsi, kad į renginį atvyko gausus šachmatų mėgėjų būrys, šachmatininko stalelio atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir A. Žulkaus šeimos nariai.

Stalelis primins palangiškio tautodailininko aistrą ne tik menui, drožybai, bet ir šachmatams, turnyrus, kuriuose vyraudavo rimtis ir susikaupimas. Asmeninio tautodailininko archyvo nuotr. 

„Šis stalelis ne tik papildys unikalia šachmatininkų erdvę Palangoje, bet ir primins mūsų žmonių, palangiškių buvimą šioje žemėje, kvies žaisti poilsiautojus, o ateityje galbūt pasipildys ir kitų nusipelniusių šachmatininkų palangiškių garbei skirtais staleliais, – kalbėjo E. Židanavičius.

Albertas Žulkus Palangos Šachmatų Mėgėjų Klubas Palangos Miesto Savivaldybė Stacionarų Šachmatų Stalas Eimutis Židanavičius
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
125 peržiūros vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
Klaipėdos apskr. VPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnai ir toliau vykdo įvairias prevencines priemones Klaipėdos apskrityje, atlikdami kontrolinius pirkimus, kurių metu siekiama nustatyti ar prekeiviai nepažeidžia įstatymų. Vasario 20 d. pareigūnai lankėsi keliose Kretingos, Palangos bei Klaipėdos miesto parduotuvėse, kur tikrinta ar nepažeidžiamas alkoholio kontrolės įstatymas – šiuokart parduotuvėse pažeidimų nenustatyta. Tačiau t...
Kriminalai
2019-02-11, apie 23 val., Klaipėdoje, Laukininkų g., buvo sugadinta kavinės lauko terasa. Atpažinusiuosius asmenis nuotraukose maloniai prašome susisiekti su tyrėja telefonu 8-700 62042 arba e. paštu [email protected]
Gamta
Tarptautinio paplūdimio kokybės ženklo – mėlynosios vėliavos – Klaipėda ir šiemet sieks dviem paplūdimiams: Smiltynės I ir Melnragės II paplūdimiui. Dalyvavimui mėlynosios vėliavos programoje, šiandien, vasario 21 d. posėdyje, pritarė miesto savivaldybės taryba. Abu šie paplūdimiai mėlynosiomis vėliavomis buvo įvertinti ir pernai, o Smiltynės paplūdimys ja buvo apdovanotas ir 2017-aisiais. „Mėlynoji vėliava – tai ne tik simbolis, reiškiantis, kad paplūdimy...
Švietimas
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos mieste pradės veikti Jūrų kadetų mokykla. Planuojama, kad mokykla veiks pastate, esančiame Sportininkų g. 13 (buvusio Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto patalpos). Šiuo metu formuojamos 5–8 klasės. Jūrų kadetų mokykloje ugdymas bus vykdomas pagal bendrąsias ugdymo programas, į kurias bus integruoti jūrų kadetų ugdymo sampratos elementai. Mokiniams kartu su pagrindiniu išsilavinimu bus teikiami jūreivystės,...
Įvykiai
Lietuvos oro uostai įgyvendino didelio masto atsinaujinimą, kurio metu įprastus partneriams siūlytus reklamos sprendimus pakeitė efektyviomis skaitmeninėmis priemonėmis, kurioms ateityje numatomas didelis potencialas augti. Visuose trijuose šalies oro vartuose pradėjo veikti modernūs vaizdo ekranai, o sostinės oro vartų keleiviai jau išvydo, kaip atrodo didžiausia Lietuvoje vaizdo siena.  Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose iš viso įdiegta daugiau nei...
Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...