User views view_news rubric_id news_rubric_id 5

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: mūsų visuomenė savotiškai palaiko smurtautoją

Nevyriausybininkai inicijuoja socialinę kampaniją, per kurią smurtą patyrusių moterų istorijomis sieks paraginti visuomenę reaguoti į šias problemas.

Vykdant kampaniją „Išdrįsk“ multimedijų agentūra „Nanook“ parengė aštuonias istorijas apie moteris, patyrusias smurtą – dauguma jų sulaukė pagalbos ir sėkmingai pabėgo nuo smurtautojų. Nuo pirmadienio šios istorijos bus skelbiamos internete – portaluose manoteises.lt, 15min.lt, taip pat 30-yje regioninių naujienų portalų.

Anot „Nanook“ žurnalisto Karolio Vyšniausko, visose istorijose kalbama apie pagalbą, būtiną aplinkinių reakciją sudėtingose situacijose, kai kartais atrodo, jog nėra išeities.

„Visos pašnekovės paminėjo, kad jei tave namuose kas nors muša, tai nebėra privatus reikalas: kaimynai, artimi žmonės tampa to dalimi, tačiau, kaip parodė istorijos, jie nesiima veiksmų“, – per spaudos konferenciją penktadienį pasakojo K. Vyšniauskas.

Anot jo, kai kuriais atvejais smurto aukoms pakako kitų žmonių pagalbos, tačiau dalis smurto aukų jį patiria iki šiol, nes nesukurta efektyvi socialinės pagalbos sistema, kuri leistų išeiti iš užburto rato.

Vienos iš istorijų herojė Sigita Mykolaitytė sako gyvenusi šeimoje, kur tėtis mušdavo mamą – tuomet nei ji, nei mama nesulaukė pagalbos iš šalies ir neįsivaizdavo, kad gali būti kitaip. Anot jaunos moters, jos tėtis buvo gydytojas, gerbiamas, jautrus žmogus, rašęs poeziją, dainavęs, tačiau už uždarų durų pasikeisdavo ir imdavosi smurto.

S. Mykolaitytė teigė šiuo metu tiek psichologiškai, tiek kai kuriais buities darbais padedanti kitai nuo smurto kenčiančiai moteriai, ji jau išsikraustė iš moterų krizių centro, tačiau dar abejoja, ar priėmė gerą sprendimą išsiskirdama su vyru.

„Supratau, kad nesunku nežinant, neišmanant kaltinti pačias smurto aukas, ypač tuo, kad kaip ji nesupranta, kad savo vaikams užkrauna atsakomybę. Tačiau reikia suprasti, kokioje padėtyje, psichologinėje būsenoje yra smurto auka, ir kad ne viskas taip paprasta, kaip tai atrodo iš šono (...). Palaikymas yra labai svarbus“, – pasakojo S. Mykolaitytė.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė tvirtino, kad Lietuvos visuomenė susiduria su labai dideliu iššūkiu: nuo 2012-ųjų veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, bet lūkesčiai, kad rezultatų sulauksime greitai, nepasiteisino.

„Praktika rodo, kad visuomenėje labai paplitęs aukų kaltinimas. Viena vertus, mes lyg ir pripažįstame, kad smurtas yra negerai, bet kai einame giliau, paklausiame, kas yra smurto priežastis, ašis, matome, kad absoliuti dauguma gyventojų priežastį mato nukentėjusioje moteryje“, – sakė M. Jankauskaitė.

Aliyah Jamous/Unsplash nuotr.

Anot jos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pernai atliktos apklausos duomenimis, aštuoni iš dešimties asmenų pritaria, kad smurto auka bet kada gali palikti smurtautoją, kas antras gyventojas pritaria nuostatai, kad moteris pati išprovokuoja smurtą, taip pat tai, kad žinojo, jog renkasi smurtaujantį partnerį renkasi. Anot jos, beveik trečdalis gyventojų galvoja, kad moterims patinka, kai taip su jomis elgiamasi. 45–54 metų vyrai statistiškai labiau palaikydavo kaltinančias nuostatas, nei kiti Lietuvos gyventojai.

Anot specialistės, bet kurio kito nusikaltimo atveju apie jį žinantys, bet nepranešantys ar jį slepiantys žmonės būtų vadinami nusikaltimo bendrininkais, tačiau ne smurto šeimoje atveju, o taip kuriamos palankios sąlygos smurtautojams.

„Aplinka, bendros nuostatos tikrai nėra palankios nukentėjusiai moteriai. Jei pažiūrėtumėme į situaciją iš kito kampo, galima sakyti, kad mūsų visuomenė palaiko smurtautoją“, – pabrėžė ji.

Kaip dar vieną problemą jį nurodė, jog dažnai nėra konkrečių smurto įrodymų – akivaizdžių kūno sužalojimų, sunaikinto turto. Anot M. Jankauskaitės, viskas dažniausiai prasideda nuo psichologinio smurto, laisvės suvaržymų, šantažo, tačiau tai teisiškai įrodyti sunku. Specialistė pabrėžė, kad būtent todėl svarbios šalia esančių žmonių reakcijos, be kita ko, padedančios formuoti ir smurtautojams nepalankias kultūrines nuostatas.

M. Jankauskaitė sako, kad aukos patiria didžiulių išbandymų palikdamos įprastą gyvenimą, namus, išgyventi gėdą pasakodamos apie problemas nepažįstamam žmogui, tuo metu smurtautojas ir toliau jaučiasi patogiai ir nesusilaukia jokių socialinių sankcijų, todėl svarbus ir efektyvus institucijų darbas.

BNS / Kristina Tripkovic/Unsplash nuotr.

Kompanija Išdrįsk,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
9 peržiūros vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
Klaipėdos apskr. VPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnai ir toliau vykdo įvairias prevencines priemones Klaipėdos apskrityje, atlikdami kontrolinius pirkimus, kurių metu siekiama nustatyti ar prekeiviai nepažeidžia įstatymų. Vasario 20 d. pareigūnai lankėsi keliose Kretingos, Palangos bei Klaipėdos miesto parduotuvėse, kur tikrinta ar nepažeidžiamas alkoholio kontrolės įstatymas – šiuokart parduotuvėse pažeidimų nenustatyta. Tačiau t...
Kriminalai
2019-02-11, apie 23 val., Klaipėdoje, Laukininkų g., buvo sugadinta kavinės lauko terasa. Atpažinusiuosius asmenis nuotraukose maloniai prašome susisiekti su tyrėja telefonu 8-700 62042 arba e. paštu [email protected]
Gamta
Tarptautinio paplūdimio kokybės ženklo – mėlynosios vėliavos – Klaipėda ir šiemet sieks dviem paplūdimiams: Smiltynės I ir Melnragės II paplūdimiui. Dalyvavimui mėlynosios vėliavos programoje, šiandien, vasario 21 d. posėdyje, pritarė miesto savivaldybės taryba. Abu šie paplūdimiai mėlynosiomis vėliavomis buvo įvertinti ir pernai, o Smiltynės paplūdimys ja buvo apdovanotas ir 2017-aisiais. „Mėlynoji vėliava – tai ne tik simbolis, reiškiantis, kad paplūdimy...
Švietimas
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos mieste pradės veikti Jūrų kadetų mokykla. Planuojama, kad mokykla veiks pastate, esančiame Sportininkų g. 13 (buvusio Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto patalpos). Šiuo metu formuojamos 5–8 klasės. Jūrų kadetų mokykloje ugdymas bus vykdomas pagal bendrąsias ugdymo programas, į kurias bus integruoti jūrų kadetų ugdymo sampratos elementai. Mokiniams kartu su pagrindiniu išsilavinimu bus teikiami jūreivystės,...
Įvykiai
Lietuvos oro uostai įgyvendino didelio masto atsinaujinimą, kurio metu įprastus partneriams siūlytus reklamos sprendimus pakeitė efektyviomis skaitmeninėmis priemonėmis, kurioms ateityje numatomas didelis potencialas augti. Visuose trijuose šalies oro vartuose pradėjo veikti modernūs vaizdo ekranai, o sostinės oro vartų keleiviai jau išvydo, kaip atrodo didžiausia Lietuvoje vaizdo siena.  Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose iš viso įdiegta daugiau nei...
Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...