Pirmasis būsimų rinkimų mūšis: socialdemokratė S.Grigorian tvarkietį J.Masalską apskundė prokuratūrai

Dana Lukauskienė

Po „Vakarinės Palangos“ publikacijos „Politinės partijos ruošiasi savivaldos rinkimams: pasisakymai rodo, jog kovų ir intrigų netrūks“ prasidėjo pirmieji vietos politikų mūšiai. Socialdemokratų, vadovaujamų Gintauto Palucko, būstinė informavo, jog kandidatė į kurorto meres Svetlana Grigorian neketina be dėmesio palikti palangiškio Justino Masalsko, atstovaujančio partijai Tvarka ir teisingumas, viešų pasisakymų ir kreipėsi, kad politiko žodžius įvertintų prokuratūra.

„J.Masalskas pademonstravo ne tik įstatymų neišmanymą, kuris, kaip žinia, neatleidžia nuo atsakomybės. Šiuo atveju įstatymai kalba netgi apie baudžiamąją atsakomybę“, – teigia S.Grigorian. „Facebook“ nuotr.

Į merus – tik lietuviai

Prieš porą savaičių publikuotame straipsnyje „Politinės partijos ruošiasi savivaldos rinkimams: pasisakymai rodo, jog kovų ir intrigų netrūks“ kalbinome vietos politikus, skirtingų partijų atstovus, ir teiravomės, kaip rengiamasi rinkimams į vietos savivaldą bei ką mano apie galimas kandidatų į kurorto mero postą personalijas.

Tvarkos ir teisingumo partijos lyderis Justinas Masalskas: „Negaliu blogai pasisakyti prieš armėnus. Nei armėnų, nei čigonų savo pasisakyme tikrai neminėjau, o prie ko čia ta prokuratūra?“ „V.P.“ 

Tuomet kalbintas partijos Tvarka ir teisingumas Palangoje lyderis Justinas Masalskas tikino, kad jo atstovaujamos politinės organizacijos vedliu norėtų matyti jaunesnį žmogų, su kuriuo šiuo metu vedamos derybos, tačiau, jei pastarasis atsisakys, jis pats mielai apsiims šitų pareigų. Pašnekovas tikino, kad preliminarūs sąrašai asmenų, kurie kels savo kandidatūras į vietos Tarybą, yra, tačiau dar kol kas juos aptarinėti anksti.

„Manau, kad į mero postą mūsų kraštuose turėtų kandidatuoti lietuviai. Kitų tautybių žmonės negalėtų būti konkurentais. Gerbiu moterų grožį, bet žmonėms rekomenduočiau rinktis merą ūkininką. Mūsų partija Palangoje turi daugiau nei 100 narių, jei kiekvienas jų atvyks su savo artimaisiais ir prabalsuos už mus, turėtumėme surinkti pakankamai balsų ateiti į Tarybą. O klaidų šios Tarybos darbe matau labai daug. Kad ir daugiabučių renovacija, gatvių apšvietimas, nesiskaitymas su Palangos žmonėmis. Savivalda negali būti uždara. Žmonės turi turėti galimybę greitai prisibelsti į valdančiųjų duris. Kitas klausimas – ar reikia šiandien Palangai atvažiuojančių darbuotojų? Žiūrėkit, ir Palangos savivaldybėje dirba klaipėdiečiai, į Šilumos tinklus dirbti važiuoja žmonės iš Kauno, man atrodo, kad pirmiausia darbo reikia duot saviems žmonėms, o ne svetimų ieškoti. Man svarbu, kad galima būtų kreiptis, pakalbėti. O gerbiamo Šarūno darbuotojai nesileidžia į kalbas. Kad ir dėl pjaunamų medžių“, – savo nuomonę tuomet dėstė J. Masalskas.

Tikisi viešo atsiprašymo

J.Masalsko pasisakymas, jog į kurorto mero postą turėtų kandidatuoti tik lietuviai ir dėl moters grožio bei galimybių ūkininkauti kaip reikiant užkliuvo socialdemokratų, vadovaujamų Gintauto Palucko, kandidatei į kurorto meres Svetlanai Grigorian.

„Negaliu likti nuošalyje ir „užmerkti akių“ prieš neteisybę. Tikiu, kad prokuratūra išsiaiškins, ar lapkričio 10 d. laikraštyje „Vakarinė Palanga“ kartu su kitais kandidatais į Palangos merus pasisakęs Tvarkos ir Teisingumo partijos atstovas Justinas Masalskas nepadarė galimai nusikalstamos veikos, pareiškęs, „kad į mero postą mūsų kraštuose turėtų kandidatuoti lietuviai. Kitų tautybių žmonės negalėtų būti konkurentais. Gerbiu moterų grožį, bet žmonėms rekomenduočiau rinktis merą ūkininką“, – redakcijai Socialdemokratų centrinės būstinės atsiųstame komentare pasisako S.Grigorian.

„Gerbiu moterų grožį, bet žmonėms rekomenduočiau rinktis merą ūkininką“, – galimai apie S.Grigorian kalbėjo partijos Tvarka ir teisingumas atstovas. „Facebook“ nuotr.

„J.Masalskas pademonstravo ne tik įstatymų neišmanymą, kuris, kaip žinia, neatleidžia nuo atsakomybės. Šiuo atveju įstatymai kalba netgi apie baudžiamąją atsakomybę – baudą arba laisvės apribojimą už tautinės diskriminacijos skatinimą – vis dėlto apmaudu, kad patyręs į politikus taikantis viešas žmogus rodo atitinkamo lygio moralines savybes. Juk tas pats baudžiamojo kodekso straipsnis kalba ir apie diskriminaciją amžiaus, neįgalumo ar socialinės padėties atžvilgiu. Tai, kaip toli dar galima nueiti su tokiu „rūšiuotojo“ mąstymu?

Kyla klausimas, ar TTP kandidatas „rūšiuoja“ visus žmones apskritai. Jeigu, anot J. Masalsko, kandidatai „rūšiuojami“ pagal tautybę, grožį ir ūkio turėjimą, tai gal ir rinkėjus jis „rūšiuoja“ pagal kažkokias savo kategorijas? Jei esate senjoras, neįgalusis, jaunas žmogus, nėščia moteris – jums kyla pagrįsta rizika būti „surūšiuotam“ tvarkiečių vedlio... Manau, jog taip būti negali“, – komentare pasisako kandidatė.

Ji taip pat nurodo, jog Palanga nuo seno garsėja savo tolerantiškumu.

„Mūsų miestas yra ir buvo atviras visiems žmonėms – ir pagal tautybę, ir pagal amžių, turtinę padėtį ar profesiją. Aš, kaip palangiškė, pasisakau prieš bet kokius žmonių skirstymus ir „rūšiavimus“, dėl to, kad nuo nederamo elgesio apginčiau ne tik save, bet ir visus kitus mūsų žmonės, kreipiausi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, kad būtų įvertinti J. Masalsko veiksmai. Taip pat, tikiuosi ir viešo J. Masalsko atsiprašymo. Ne manęs, o visų Palangos gyventojų ir mūsų svečių“, – teigiama Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatės į Palangos miesto merus laiške redakcijai.

Ne taip sakiau“

Susisiekus su J. Masalsku, pasiteiravome, ar jis ketina viešai atsiprašyti socialdemokratės, ar vis dar laikosi savo paties išsakytos pozicijos dėl kandidatų į merus.

„Aš sakiau ne taip. Aš sakiau, kad į Palangos miesto merus turėtų eiti žmonės žinomi, čia gyvenę, apie tautybes nieko nesakiau. Pats Armėnijoje atidirbau dvejus su puse metų ir apie armėnus esu labai geros nuomonės. Jeigu jūs parašėte kažką prieš armėnus, jūs kaip žurnalistė turėjote to nerašyti, čia yra mano nuomonė“, – kalbėjo J. Masalskas.

Pasiteiravus, ar politikas negrupuoja žmonių, jis vienareikšmiškai atsakė – visi grupuoja. „Jaunas žmogus, jei jis perspektyvus, bet kokiu atveju geriau už seną, pagyvenusį. Gyvenime nė vieno čigono nepažįstu, jokių armėnų tikrai savo pasisakyme neminėjau. Kaip aš galiu atsižadėti savo žodžių, jei aš šitaip nesakiau?.. Negaliu blogai pasisakyti prieš armėnus. Nei armėnų, nei čigonų savo pasisakyme tikrai neminėjau, o prie ko čia ta prokuratūra? Bet jūs paimkite vasarą leistą žurnalą, juk dar neprasidėjus rinkimų kampanijai S. Grigorian jau reklamuojasi. Kokiu pagrindu tai vyksta, jei rinkimų kampanija prasidėjo nuo lapkričio 7 dienos? Manau, kad negalima žmonių skirstyti, bet žmogus gali būti protingas, neprotingas, sveikas, nesveikas, grožis ne prie ko. Su visom tautybėm sutariu“, – kalbėjo pašnekovas.

„Nuo savo žodžių politikui išsisukinėti nereikia, bet aš tikrai šitaip nesakiau. Duokit man įrašą ir aš patvirtinsiu savo žodžius, bet aš taip nesakiau. Kaip aš galiu meluoti? Mane ne tam Dievas augino, dirbau ir generaliniu direktoriumi, nejau man reikia meluoti?“, – neigė savo pasisakymą J. Masalskas.

„O jei mane kvies į prokuratūrą, tai manau, kad jūs, žurnalistė, turėjote šito nerašyti. Jūs turėjote man užduoti kitą klausimą, ar aš nesu prieš rasizmą. Aš tikrai žurnalistų nekaltinu, ačiū, kad parašėte, bet aš taip nesakiau“, – neigdamas savo viešą pasisakymą spaudoje kalbėjo politikas.

Pabandėme prisiminti pokalbį

Laimei, pokalbius su pašnekovais žurnalistai įrašinėja. Tad teko atsukti laiką atgal ir dar kartelį išklausyti lapkričio devintosios pokalbio su J. Masalsku įrašo, o jame į viešumą nepatekusi kiek stipresnė frazė. Ją mūsų skaitytojams pateikiame šioje publikacijoje nenušlifuotą, tokią, kokia ji yra pokalbio įraše: „Mano nuomone, S. Grigorian tikrai nėra konkurentė Š. Vaitkui. Mes esame lietuviai. Gerbiu ją kaip moterį, gerbiu jos grožį, bet jinai pati turėtų susiprasti, kad į merus turi eiti Lietuvoj lietuvis. Juk negali eiti čigonas, rumunas koks nors arba armėnas. Kaip jinai armėnė yra“. Nenorėdami įžeisti nė vienos J.Masalsko paminėtos tautos tuomet publikacijoje jų konkrečiai neįvardijome.

Prokuratūra nuspręs per dešimt dienų

Ignė Rotautaitė-Pukenė, Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė:

–2018 m. lapkričio 19 dieną Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas prašymas atlikti tyrimą, ar padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje. Išanalizavus ir įvertinus pareiškime išdėstytus duomenis, bus priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ar atsisakyti jį pradėti. Terminas tokiam procesiniam sprendimui priimti yra 10 dienų. Pareiškėja apie priimtą procesinį sprendimą bus informuota.

Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalis - Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Čia ne Baltarusija ir ne Stalino laikai

Advokatas Arūnas Žlioba:

–Jokio kurstymo prieš kitataučius čia neįžvelgiu. Žmogus turi tokią nuomonę, kad merais turėtų būti lietuviai. Ir kas čia tokio. Negi uždrausime taip galvoti? Čia ne Baltarusija, ir ne Stalino laikai – į Sibirą už nuomonę nebeveža. Galvą dedu, kad prokuratūra jokio tyrimo nepradės, būtų juokinga. Kitas žmogus, pavyzdžiui, gali turėti nuomonę, kad merais turėtų būti tik advokatai, o dar kitas – kad gražios moterys...

Visos tokios nuomonės negeros, bet nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas ir jos neįmanoma patikrinti pagal įrodomumo ar tiesos kriterijus. Galų gale, šiuo atveju svarbu ir tai, kad tokia nuomonė reiškiama politiniame kontekste, kas dar labiau išplečia nuomonės laisvės ir jos išraiškos ribas.

Gerai, kai žmogus turi savo nuomonę, o dar geriau, kai ta nuomonė gera.

Rinkimai Svetlana Grigorian Justinas Masalskis
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...
Įvykiai
2019 m. birželio 30 - liepos 7 dienomis geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT” kvies susiburti jaunuosius dainų autorius.  Rūdiškėse, amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai” vyks ,,Jaunųjų dainų autorių stovykla”, kurioje ištikimai, jau septynerius metus iš eilės savo meistriškumu ir patirtimi dalinasi kompozitoriai Andrius Kulikauskas bei Aras Žvirblys, aktoriai, bardai Giedrius Arbačiauskas ir Gediminas Storpirštis. Savaitę trunkančioje stovykloje – dainų aut...
Gamta
VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.  Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų...
Specialūs projektai