Lietuvos pasiruošimas pasaulio salės futbolo čempionatui – laiko stoka, milijonai eurų ir rinktinės bėda

Arnas Šarkūnas

Likus vos kiek daugiau nei dvejiems metams iki 24-ias stipriausias pasaulio salės futbolo ekipas 2020-aisiais į Lietuvą sukviesiančio čempionato, Lietuvos futbolo federacija (LFF) pripažįsta, kad dar neatsakyta į klausimus ne tik dėl biudžeto, bet ir turnyrą priimančių miestų, o laiko norimiems darbams atlikti yra labai mažai. Organizatorių situaciją pablogino ir tai, kad sprendimas dėl šio čempionato turėjo būti paskelbtas dar pernai.

Devintą kartą rengiamą pasaulio salės futsalo čempionatą organizuojanti Lietuva džiaugiasi suteikta proga – anksčiau tik UEFA pasitikėjimo sulaukę ir jos deleguotus turnyrus – 2013 m. Europos U-19 vaikinų čempionato finalinį etapą ir 2018 m. WU-17 merginų čempionato finalinį etapą – rengę lietuviai pirmąkart prikiš nagus prie FIFA renginio.

Spalio pabaigoje Ruandos sostinėje Kigalyje Irano, Japonijos bei Naujosios Zelandijos kandidatūras įveikę ir taip lauktą sprendimą išgirdę Lietuvos futbolo vadovai kol kas neturi smulkesnio plano, kaip atrodys šis turnyras. Neaišku, ar po 24 metų atgal į Europą sugrįšiantis turnyras užsuks į didžiojo salės futbolo ragavusį Alytų – čia Kauno „Vytis“ varžėsi dėl teisės patekti į Čempionų lygos finalinį ketvertą, tačiau pralaimėjęs visas tris dvikovas kur kas pajėgesniems varžovams svajas apie stebuklą atidėjo bent metams. Taip pat mūsiškiams patikėta surengti Europos moterų futsalo čempionato ir Europos salė futbolo čempionato (UEFA Futsal Euro) preliminarius atrankos etapus. Iš juos priėmusių Prienų ir Vilniaus tik Lietuvos sostinė pamatys aukščiausio lygio salės futbolą ir po dvejų metų.

Mat 2016 metais teiktoje paraiškoje surengti pasaulio čempionatą buvo įrašyti tik trys Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Dabar norima pridėti dar tris – Panevėžį, Šiaulius ir Alytų. Tai atrodytų logiška, ypač, kai čempionate komandos bus suskirstytos į šešias grupes. Sprendimą lems ir tai, kokį įspūdį šie miestai padarys FIFA salės ir paplūdimio futbolo varžybų organizavimo vadovui Kasraiui Haghighiui, kuris viešnagėje į Lietuvą turėjo pakeisti dėl ligos skubiai planus atšaukti turėjusį FIFA turnyrų vadovą Jaime`ą Yarzą. Spaudos konferencijoje sulaukęs klausimo, kiek visgi kainuos šis turnyras mūsų šaliai, iranietis tikslių skaičių neturėjo.

„Yra pavyzdžių, kai dėl didelės šalies išauga transportavimo ir logistikos kaštai. Daug lemia televizijos produkcija. Yra labai daug kintamųjų. Lietuvoje gerai, kad atstumai nėra dideli. Bet dar sunku pasakyti, kokie kaštai. (...) Mes gavome preliminarų biudžetą, su kuriuo dirbame, bet skaičiai yra konfidencialūs. Turime išsiaiškinti su federacija ir įvertinti visus biudžeto aspektus“, – teigia jau daugiau nei trejus metus FIFA struktūroje dirbantis K. Haghighi.

 K. Haghighi, J. Auškelio/LRT.lt nuotr.

Žvelgiant į paskutinį prieš dvejus metus vykusį čempionatą, jis Kolumbijai atsiėjo 11,4 mln. eurų. Tai net dviem milijonais daugiau nei LFF metinis biudžetas. Tiesa, Lietuva, palyginti su šia Pietų Amerikos valstybe, neturi tiek infrastruktūros problemų, o FIFA turėtų padengti vos net iki 70 proc. turnyro organizavimo išlaidų – didelę jų dalį sudarys specialaus futsalui skirto parketo įsigijimas. Dar tik teikiant prašymą organizuoti čempionatą didelį darbą padariusi vyriausybė dabar turės prisidėti ne tik pažadais tiek LFF, tiek FIFA, bet ir pinigais. Tačiau, anot su valdžia dar apie tai nediskutavusios federacijos atstovų, nauda bus kur kas didesnė nei išlaidos.

„Mums yra didelė garbė ir atsakomybė priimti tokio lygio turnyrą, kuris Europoje vyko dar 1996 metais. Reikia padėkoti ir buvusiems, ir dabartiniams federacijos vadovams. Aišku, įdirbis buvo didelis, bet šiandien reikia atsiraitoti rankoves, nes laukia vos mažiau nei dveji darbo metai. Laukia nemažai darbų, bus įtraukti išoriniai partneriai – svarbus bendradarbiavimas su savivaldybėmis, vyriausybe, Turizmo departamentu. Dėl šio renginio išpopuliarinsime futsalą. 140 valstybių transliuos turnyrą, o 120 mln. žmonių turėtų žiūrėti“, – apie naudą kalbėjo LFF prezidentas Tomas Danilevičius. Lietuvoje šio turnyro dvikovas transliuos LRT.lt.

T. Danilevičius, J. Auškelio/LRT.lt nuotr.

Jo teigimu, dabar vyksta pasiruošiamasis etapas, o nuo vasario kas 3–4 mėnesius bus susitinkama ir su FIFA atstovais. Nors neturi detalesnio plano, kaip surengti turnyrą, kalbėdama apie naudą federacija viščiukus jau skaičiuoja. Finansinė nauda turėtų jaustis ir apgyvendinimo sektoriui, mat su rinktine keliauja būriai žiūrovai. Anot LFF generalinio sekretoriaus Edgaro Stankevičiaus, vien palaikyti brazilus turėtų atvykti apie 5–6 tūkst. šios rinktinės sirgalių. O kur dar kita pasaulio čempionė Ispanija ar praėjusiame čempionate triumfavusi Argentinos komanda. Taip pat reikės apgyvendinti iš viso 24 komandas, iš kurių 7 – iš Europos, bei apie tūkstantį oficialių asmenų.

Karčios patirties su itin išaugusiomis viešbučių kainomis turėję 2011 metų Europos krepšinio čempionate apsilankę sirgaliai, šįkart, panašu neturės itin išlaidauti – FIFA turėtų pati kontaktuoti su viešbučiais ir taip apsaugoti nuo nepagrįsto kainų kilimo. O šių komandų lygis ir aktyvus palaikymas, manoma, padės kiek pakelti gana liūdną Lietuvos futsalo lygį – daugybė nacionalinio čempionato komandų susiduria su finansinėmis problemomis, yra priverstos glaustis universitetų salėse, o čempionato tvarkaraščio sulaukė tik prieš pat jam prasidedant.

E. Stankevičius , J. Auškelio/LRT.lt nuotr.

„Mūsų pagrindinis tikslas – aukšto lygio turnyras, kuriame žmonės ateina palaikyti savo rinktinę. Nacionalinė rinktinė yra gana nauja pasaulyje, tad mūsų tikslas – sujungti visas bendruomenes, kad turėtume šaunų turnyrą. Kalbant apie pasirodymą turnyre, kiekviena nori pasirodyti“, – teigė K. Haghighi.

Apie gerą pirmąkart čempionate šeimininkų teisėmis dalyvausiančios Lietuvos salės futbolo rinktinės pasirodymą kalbama daug, tačiau realybė bado akis – iš daugiausia mėgėjų sudaryta rinktinė yra tiesiog nekonkurencinga pasaulyje. Dar blogiau – nesėkmingas rinktinės pasirodymas galėtų sugadinti ir galimą turnyro suteiktą impulsą šiai sporto šakai Lietuvoje. T.y., jei nacionalinė komanda bus triuškinama didžiuliais skirtumais, tai jaunimas, vietoj to, kad dar labiau susidomėtų šia sporto šaka, gali nuo jos visiškai nusisukti.

„Reikia susėsti su rinktinės štabu, žiūrėti formatą, galbūt vykdomo čempionato formatą peržiūrėti“, – apie planus dėl rinktinės kalba T. Danilevičius.

J. Auškelio/LRT.lt nuotr.

Tačiau aišku tik tai, kad ją ir toliau treniruos Jevgenijus Ryvkinas. Prieš metus prie rinktinės vairo stojusio 51-erių ukrainiečio sutartis galioja iki 2019 metų pabaigos, tačiau, anot federacijos atstovų, ji bus pratęsta.

Ant J. Ryvkino pečių guls didžiulė našta, nes dar vienas šio pasaulio salės futbolo čempionato uždavinių – kartu su turnyru pagerinti ir tradicinio futbolo situaciją, apie ką anksčiau LRT.lt yra kalbėjęs ir Salės futbolo asociacijos direktorius Remigijus Daugėla. Tačiau dabar situacija yra išties apverktina. Antradienį pasibaigusiame UEFA Tautų lygos turnyre mūsiškiai neiškovojo nei taško, įmušė vos triskart ir praleidę net 16 įvarčių nugarmėjo į žemiausią D divizioną.

J. Ryvkinas, LFF nuotr.

Tad nieko keisto, kad LFF vadovai sulaukė klausimų ir dėl Edgaro Jankausko likimo. LRT žiniomis, kai šis strategas dar antradienį užuolankomis kalbėjo apie savo ateitį, tačiau federacija apsisprendusi jau seniai – rungtynės su Serbija 43-ejų vilniečiui buvo paskutinės treniruojant Lietuvos rinktinę. Tačiau federacija neskuba ir laikosi vieno atsakymo – gruodžio 2 dienos, kai bus paskelbtas sprendimas ne tik dėl jo, bet ir jaunimo rinktinių strategų ateities. 

„Rezultatai netenkina nieko, bet gal reikėtų pažiūrėti kitaip. Ši nacionalinė rinktinė C divizione neturėtų būti, jei FIFA reitinge ją nuo kitų komandų skiria 100 pozicijų. (...) Su treneriu pasikalbėjome, aptarėme rezultatus, priežastis, kokia problematika Lietuvos futbole. Kam dabar skubinti? (...) Treneris nori treniruoti, bet neaišku, ar Lietuvos rinktinę“, – kiek uždangą praskleidė T. Danilevičius.

Jis akcentavo, kad bus daugiau investuojama į trenerių kvalifikacijos didėjimą bei jaunimo ugdymą. Tačiau smėlio laikrodžio kristalai tik byra. Kaip ir lietuvių viltys dėl Lietuvos futbolo rinktinės, kuri jau pavasarį pradės atranką į 2020 metų Europos čempionatą. Kai patekimu į jį praktiškai netikima, tai vis daugiau klausimų kyla ir dėl to, ar tada pasaulio čempionate dalyvausiančios salės futbolo komandos neištiks E. Jaunkausko auklėtinių likimas.

E. Stankevičius, J. Auškelio/LRT.lt nuotr.

LRT.lt

Pasaulio futsalo čempionatas Lietuva
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...