Darbdaviai nuosprendį moterims ima rašyti nuo 35-erių

Mindaugas Jackevičius

35–40 metų amžius moterims tampa kritiniu: sulaukus šio amžiaus, rasti darbą darosi vis sunkiau. Skundžiamasi, kad nuo 45 m. į darbo pokalbius nebekviečia visai. Nelengvesnis likimas ir sulaukusių 50-ies ar priešpensinio amžiaus žmonių – jie jaučia spaudimą trauktis ir užleisti vietą jaunesniems.

„Diskriminacija dėl amžiaus vis tik išlieka. Darbdaviai labiau linkę samdytis jaunimą, apie 40 metų jau prasideda bėdos ieškant darbo“, – sako darbo paieškos svetainės CVonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Tačiau pašnekovė atkreipia dėmesį, kad ši taisyklė netinka vadovų pozicijoms – jose 40 m. amžius – pats tas. Tačiau jei kalbame apie specialisto, tarnautojo, vidutinio lygmens pozicijas, nuo 40 m. darbą susirasti sunkiau.

„Moterims yra sunkiau. Moterims diskriminacija prasideda įvairiose amžiaus grupėse. Moterims būna sunkiau dėl šeiminės padėties, iškyla vaikų klausimas. Kol jaunos, jas diskriminuojamos klausimais kada tekėsi, kada planuoji susilaukti vaikų, kai išteka, klausia, kada bus pirmas vaikas, kiek vaikų planuojama turėti, kada vaikai maži, klausiama, kiek jiems metų, kas juos prižiūrės. Kiekvienu gyvenimo etapu sudėtinga susirasti darbą – pirmiausia problema, kad netekėjus, paskui – kad ištekėjus, paskui – kad vaikų turi. Kiekvienu atveju darbdaviai suranda priežastį, kodėl moteris negerai“, – kalbėjo R. Karavaitienė.

Darbuotojo aukso amžiumi pašnekovė įvardijo 25–30 metus.

Jai antrina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė. Pasak jos, aptarnavimo ir paslaugų srityje dažnai ieškomi jauni žmonės. Pavyzdžiui, jaunų moterų ieškoma į sekretorių, administratorių darbo vietas.

„Matome tendenciją, kad tokios darbo vietos dažniau skiriamos moterims iki 35 m. amžiaus. 35 m. jau yra riba moterims, kada jos laikomos vyresnėmis, ne tiek pageidaujamomis arba patraukliomis paslaugų sektoriuje“, – sakė M. Jurkutė.   

Jos pastebėjimu, įtakos turi ir išvaizda – dalis darbdavių 35 m. sulaukusias moteris traktuoja kaip nebe tokias gražias ir tinkančias darbui paslaugų sektoriuje. Tuo metu vyrams išvaizdos reikalavimai nekeliami.  

Tim Gouw/Unsplash nuotr.

Nuo 45 m. nekviečia į darbo pokalbius? 

Dar kita grupe R. Karavaitienė laiko asmenis, kuriems iki pensijos likę keletas metų. Situaciją su šiais žmonėmis pašnekovė vadina „vargo vakariene“. „Jeigu jie turi darbą, laikosi įsikibę, juos galima visaip išnaudoti, jie mato, kad nėra kitų variantų – išeiti iš darbo, ieškoti naujo darbo jiems ypatingai sunku. Dažniausiai, jeigu praranda darbą, jie nuleidžia kartelę, ieško darbo žemesnėse pozicijose, ne tokios aukštos kvalifikacijos“, – sakė pašnekovė.  

M. Jurkutė pripažįsta, kad priešpensinio amžiaus darbuotojams kyla problemų.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje sulaukiama daug skambučių iš švietimo darbuotojų. Daugiausia tai moterys mokytojos, kurios skundžiasi iki pensijos likus porai metų ir daugiau jaučiančios spaudimą tiek iš direktorių, tiek iš administracijos darbuotojų neva jau laikas atsitraukti. Mokytojai, sulaukę pensinio amžiaus, sulaukia tiesioginio spaudimo nebedirbti ir užleisti vietą jaunesniems.

Pasak M. Jurkutės, žmonės, sulaukę 50 metų ir daugiau, ima nerimastingai skambinti ir klausti, ką daryti. Jiems tarsi nėra tiesioginio spaudimo išeiti iš darbo, tačiau nuolat prikišama, kad kažko nesuspėjama, nepadaroma. Žmonės bijo, kad po truputį stumiami lauk.

Kalbant apie kitas darbo sritis, tarnyba išskiria 45–50 m. amžių – į šiuos asmenis žiūrima mažiau palankiai. „Gauname daug skambučių ir pasiteiravimų su klausimais, ką reikėtų daryti, kaip būtų galima užtikrinti, kad nepalankaus požiūrio žmonės nepatirtų. Sako, kad nuo 45 m. ir į darbo pokalbius nekviečia. Žinoma, vadovo pozicijoje į amžių žiūrima kiek laisviau“, – dėstė M. Jurkutė.  

Lygių galimybių įstatymas numato, kad žmones draudžiama diskriminuoti dėl amžiaus švietimo, darbo, paslaugų srityse, taip pat valstybės institucijų veikloje. Susidūrus su diskriminacija dėl amžiaus, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ragina kreiptis.

Giria vyresnius darbuotojus

Kada darbdaviai R. Karavaitienei skundžiasi nerandantys darbuotojų, pašnekovė mano: jie dar labai gerai gyvena, jei gali rinktis pagal amžių ir lytį.

„Mes matome, kad darbdaviai vis dar nemažina reikalavimų ir ieško idealaus, jauno, veržlaus, aktyvaus, kad turėtų kompetencijų, darbo patirties. Darbdaviai vis dar išrankūs, ir tai keista, nes situacija tokia, kad jau turėtų priiminėti nepaisant amžiaus ir lyties. Turi atsirasti darbdavių vidinė branda, kad jie atmestų fizinius kriterijus ir vertintų pagal kompetencijas, profesionalumą, žinias, o ne pagal fizinius kriterijus“, – kalbėjo R. Karavaitienė.

Annie Spratt/Unsplash nuotr.

Apie sėkmingą patirtį įdarbinant vyresnius žmones ir norą dalytis ja su kitais darbdaviais kalba prekybos tinklas „Rimi“. Šiuo metu įmonėje dirba 3,2 tūkst. darbuotojų, iš jų daugiau nei tūkstantis – vyresni nei 50 metų.

„Mes dažnai girdime, kad vyresni žmonės yra lėti, neimlūs naujovėms, prastai gebantys naudotis technologijomis, tačiau mes galime pasakyti priešingai – tai atsakingi, labai darbštūs, dėmesingi, visada padėti pasirengę kolegos, kurie dėl savo gyvenimiškos patirties yra ypač mylimi pirkėjų“, – pranešime žiniasklaidai cituojama „Rimi“ personalo vadovė Dovilė Buinickaitė-Struckienė.

„Lietuvos įvairovės chartijos“ šiais metais inicijuota visuomenės apklausa parodė, kad 57 proc. Lietuvos gyventojų, bandydami įsidarbinti, yra asmeniškai patyrę diskriminaciją dėl amžiaus. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dažniausi diskriminacijos pagrindai Lietuvoje yra amžius, negalia ir lytis.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 1,1 mln. vyresnių nei 50 metų amžiaus gyventojų, tačiau iš jų dirba tik mažiau nei pusė – apie 480 tūkst.

„Apie ketvirtadalis visų šalyje registruotų bedarbių yra 55 m. ir vyresni. Priešpensinio amžiaus žmonėms, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie netenka darbo, vėl įsidarbinti yra ypač sunku“, – sakė socialinės įdarbinimo agentūros SOPA direktorė Jurgita Kuprytė.

SOPA padeda įsidarbinti gyventojams, kurie turi mažiau galimybių darbo rinkoje. Daugiausia tai vyresnio amžiaus žmonės bei turintieji negalią. 

Pasak J. Kuprytės, dažniausiai darbo ieškantys vyresni žmonės tiesiog nepraeina pirminės atrankos barjerų. Nors jie išsiunčia daugybę CV, atitinka keliamus reikalavimus, bet kvietimų į pokalbius nesulaukia. Beveik visi vyresni bedarbiai, kurie kreipiasi į organizaciją, teigia, jog amžius yra pagrindinė kliūtis įsidarbinant.

Kaip teigia J. Kuprytė, vyresni gal ir lėčiau įsisavina technologijas, tačiau jos juk yra reikalingos ne visuose darbuose.

„Be to, kartos keičiasi, dabartiniai 50-čiai jau nebėra tie, kurie nemoka naudotis kompiuteriu ir nemoka užsienio kalbų.

Svarstant vyresnį kandidatą, reikėtų žiūrėti ne į amžių, o į tai, kiek žmogus geba mokytis ir įsisavinti naujus dalykus, ar jis yra linkęs nuolat atnaujinti savo žinias. Vyresni darbuotojai tikrai turi privalumų: turi didelę asmeninę patirtį, kuri gali padėti spręsti problemas, priimti sprendimus, geriau jausti kitus žmones. Jie nebijo ilgalaikių įsipareigojimų ir prisiimti atsakomybės, turi išvystytus bendravimo gebėjimus. Pagaliau, vyresni darbuotojai gali padėti geriau suprasti ir vyresnių įmonės klientų poreikius“, – kalbėjo J. Kuprytė.   

LRT.lt / awpixel.com/Unsplash.com nuotr.

Darbdaviai moterys 35
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
40 peržiūrų vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....