User views view_news rubric_id news_rubric_id 5

Apklausa: Lietuvos gyventojai pažymiais įvertino Seimo ir vyriausybės darbus

Aleksandra Ketlerienė

Socialiniai reikalai ir mokesčių politika – būtent šios dvi sritys valdančiųjų yra dažnai pateikiamos kaip prioritetinės, kurioms skiriama daugiausiai dėmesio. Kalbama apie vaiko pinigus, kitas socialines išmokas, taip pat apie dėl mokesčių reformos didėsiančius atlyginimus. Tačiau kaip parodė DELFI užsakyta „Spinter tyrimų“ apklausa, žmonės valdančiųjų darbus šiose dvejose srityse nėra linkę vertinti itin palankiai. Taip pat neblizga ir pačių Seimo bei vyriausybės darbo vertinimas.

Apklausoje dalyvavę žmonės buvo paprašyti balais įvertinti šių dviejų institucijų darbą. Respondentai dešimtbalėje sistemoje Seimo darbą įvertino 4,62 balo, Seimo sprendimus socialinės politikos srityje jie įvertino 4,67 balo, mokesčių politikos srityje – 4,45 balo. Apskritai Seimo darbą ir jo priimtus sprendimus dažniau palankiau įvertino moterys, jauniausi (18–25 metų) respondentai, tačiau pastarieji dažnai apskritai neturi nuomonės, taip pat vidutinio išsimokslinimo, rajonų centrų gyventojai.

Tuo metu vyriausybės vertinimas kiek aukštesnis – šios institucijos darbą respondentai įvertino 5,09 balo, sprendimus socialinės politikos srityje apklaustieji įvertino 4,85 balo, o mokesčių politikos srityje – 4,49 balo. Apskritai vyriausybės darbą ir priimamus sprendimus dažniau palankiai vertina 26–45 metų bei vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimo gyventojai.

Seimas nėra pasyvus

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė mano, kad tikėtis, jog tiek Seimo, tiek vyriausybės darbas bus vertinamas labai gerai, būtų labai naivu.

E. Genio/LRT nuotr.

„Mes negalime pasakyti, kad yra didelis skirtumas tarp Seimo ir vyriausybės vertinimo. Šito Seimo nuolankiu tikrai nepavadinsi, mes matome daug idėjų iš vyriausybės, bet ir pačiame Seime. Seimas tikrai nėra pasyvus, aišku, visa tai užgožia vidinės rietenos, bet darbotvarkės vis dėlto yra pakankamai intensyvios. Tad žmonės mato vyriausybę ir Seimą dirbančius šiokiu tokiu tandemu. (…) Tarp šitų dviejų institucijų nėra didelės distancijos“, – mano politologė.

Pasak R. Urbonaitės, kad Seimą palankiau vertina moterys nei vyrai, gali būti paprastas paaiškinimas: mes matome, kad Seime sprendžiami daugiausiai socialinio saugumo klausimai, švietimo klausimai, vaikų teisių klausimai, kurie dažniausiai yra aktualūs būtent moterims.

„Iniciatyvų yra labai daug Seime, bet iniciatyvų įgyvendinimas yra kitas klausimas. Kai tu priimi įstatymą, jau tu matai, kas jame išguldyta, ir vyriausybė turi rodyti labai aiškiai, kaip visa tai bus daroma. Jeigu kyla klausimai ir abejonės, ar mums pavyks, tai dėl to turi būti diskutuojama ir nuo to priklauso Seimo narių profesionalumas. Tas aktyvumas vardan aktyvumo nėra gerai, turime žiūrėti rezultatą“, – sako politologė.

Komentuodamas Seimo vertinimo rezultatą, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų laboratorijos vedėjas Andrius Šuminas teigė, jog sunku iš rezultato kažką spręsti, mat neaišku, apie ką respondentai galvoja, atsakydami į klausimą, kaip vertina Seimo darbą.

„Seimo reitingas visada buvo neaukštas ir Seimas yra tokia institucija, kur nelabai aišku, ką žmonės vertina. Ten visko yra labai daug. Ar žmonės gerą pozicijos veiklą ar opozicijos veiklą vertina, ar atvirkščiai. Čia reikėtų išsamesnių klausimų, kad būtų aišku“, – sako ekspertas.

Mokesčių politika – tolima

Pasak A. Šumino, kalbant apie konkrečių politikos sričių vertinimą, atsakymus galėjo lemti patys klausimai.

„Iš vienos pusės mokesčiai pas mus yra apskritai vertinami kaip kažkoks „blogis“, ir jeigu gali nuslėpti mokesčius Lietuvoje, tai priimama kaip apsukrumo, protingumo ženklas, ir priešingai – jeigu moki mokesčius, tai vos ne kažkoks kvailelis. Tai yra visuomenės brandos problema. Bet iš kitos pusės paprastiems žmonėms mokestinės reformos ir mokesčių politika yra labai tolimas ir sunkiai suprantamas dalykas“, – sako komunikacijos ekspertas.

Anot jo, jeigu žmonės gauna „pačiupinėjamus“ dalykus, kaip vaiko pinigai, tada jie gali įvertinti, tačiau kai kuriais atvejais nesugeba susieti, kad tai yra mokesčių politikos pasekmė.

„Vyriausybė gauna daug kritikos iš skirtingų suinteresuotų grupių, ta kritika pilasi, net nelabai diskusija vyksta, kiek tiesiog kritikavimas ir atsikirtinėjimas iš pačios vyriausybės pusės. Ir vėlgi susidaro vaizdas, kad vyriausybė yra puolama ir čia premjerui nieko kito nebelieka sakyti, tik kad mes čia dirbame, o mus puola“, – mano A. Šuminas.

I. Gelūno/15 min nuotr.

Anot jo, žmonės dažnai tiesiog nesupranta konkrečių politikų esmės, todėl yra linkę vertinti jas žemiau.

Kalbėdama apie mokesčių politikos vertinimą, R. Urbonaitė atkreipė dėmesį į ankstesnę apklausą, iš kurios buvo akivaizdu, kad daug žmonių tiesiog jos nesupranta. Todėl, anot jos, aiškesnis vaizdas turėtų susidaryti kitų metų pradžioje, kai žmonės realiai pajus mokesčių politikos pakeitimus.

„Su mokesčių politika labai daug kas nesuprato, ypač tie, kurie yra „valstiečių“ rinkėjai. Nes tie, kurie turi aukštesnį išsilavinimą, daugiau paskaitė, labiau įvertino, kokie pokyčiai padaryti. Manau, kad nors kiek objektyvesnę žmonių nuomonę galėsime gauti jau po sausio pirmosios. (…) Nėra tų žinučių, kurios labai aiškiai ir paprastai suprantamos, ir žmonės dar nepajutę, kad čia kažkoks įvykęs didelis pagerėjimas, todėl ir yra tie kuklūs vertinimai“, – sako MRU politologė.

Pasak jos, ne itin geras tiek Seimo, tiek vyriausybės darbo vertinimas gali būti susijęs ir su labai aukštai užkeltais lūkesčiais.

„Žmonės turi labai didelius lūkesčius ir kai žmonių lūkesčiai yra šiaip labai užkelti, o šitos valdžios jie yra ypač užkelti, manau, kad labai logiška, kad tie lūkesčiai lieka nepatenkinti. Natūralu, kad neįmanoma staiga sukurti klestėjimą, kad visiems pagal poreikius, o iš visų pagal galimybes. Tai tikrai to nebus“, – įsitikinusi politologė.

DELFI.lt / E. Genio/LRT nuotr.

Lietuvos Gyventojai pažymiai įvertinimas Seimas vyriausybė darbai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
13 peržiūrų vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
Klaipėdos apskr. VPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnai ir toliau vykdo įvairias prevencines priemones Klaipėdos apskrityje, atlikdami kontrolinius pirkimus, kurių metu siekiama nustatyti ar prekeiviai nepažeidžia įstatymų. Vasario 20 d. pareigūnai lankėsi keliose Kretingos, Palangos bei Klaipėdos miesto parduotuvėse, kur tikrinta ar nepažeidžiamas alkoholio kontrolės įstatymas – šiuokart parduotuvėse pažeidimų nenustatyta. Tačiau t...
Kriminalai
2019-02-11, apie 23 val., Klaipėdoje, Laukininkų g., buvo sugadinta kavinės lauko terasa. Atpažinusiuosius asmenis nuotraukose maloniai prašome susisiekti su tyrėja telefonu 8-700 62042 arba e. paštu [email protected]
Gamta
Tarptautinio paplūdimio kokybės ženklo – mėlynosios vėliavos – Klaipėda ir šiemet sieks dviem paplūdimiams: Smiltynės I ir Melnragės II paplūdimiui. Dalyvavimui mėlynosios vėliavos programoje, šiandien, vasario 21 d. posėdyje, pritarė miesto savivaldybės taryba. Abu šie paplūdimiai mėlynosiomis vėliavomis buvo įvertinti ir pernai, o Smiltynės paplūdimys ja buvo apdovanotas ir 2017-aisiais. „Mėlynoji vėliava – tai ne tik simbolis, reiškiantis, kad paplūdimy...
Švietimas
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos mieste pradės veikti Jūrų kadetų mokykla. Planuojama, kad mokykla veiks pastate, esančiame Sportininkų g. 13 (buvusio Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto patalpos). Šiuo metu formuojamos 5–8 klasės. Jūrų kadetų mokykloje ugdymas bus vykdomas pagal bendrąsias ugdymo programas, į kurias bus integruoti jūrų kadetų ugdymo sampratos elementai. Mokiniams kartu su pagrindiniu išsilavinimu bus teikiami jūreivystės,...
Įvykiai
Lietuvos oro uostai įgyvendino didelio masto atsinaujinimą, kurio metu įprastus partneriams siūlytus reklamos sprendimus pakeitė efektyviomis skaitmeninėmis priemonėmis, kurioms ateityje numatomas didelis potencialas augti. Visuose trijuose šalies oro vartuose pradėjo veikti modernūs vaizdo ekranai, o sostinės oro vartų keleiviai jau išvydo, kaip atrodo didžiausia Lietuvoje vaizdo siena.  Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose iš viso įdiegta daugiau nei...
Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...