Apklausa: Lietuvos gyventojai pažymiais įvertino Seimo ir vyriausybės darbus

Aleksandra Ketlerienė

Socialiniai reikalai ir mokesčių politika – būtent šios dvi sritys valdančiųjų yra dažnai pateikiamos kaip prioritetinės, kurioms skiriama daugiausiai dėmesio. Kalbama apie vaiko pinigus, kitas socialines išmokas, taip pat apie dėl mokesčių reformos didėsiančius atlyginimus. Tačiau kaip parodė DELFI užsakyta „Spinter tyrimų“ apklausa, žmonės valdančiųjų darbus šiose dvejose srityse nėra linkę vertinti itin palankiai. Taip pat neblizga ir pačių Seimo bei vyriausybės darbo vertinimas.

Apklausoje dalyvavę žmonės buvo paprašyti balais įvertinti šių dviejų institucijų darbą. Respondentai dešimtbalėje sistemoje Seimo darbą įvertino 4,62 balo, Seimo sprendimus socialinės politikos srityje jie įvertino 4,67 balo, mokesčių politikos srityje – 4,45 balo. Apskritai Seimo darbą ir jo priimtus sprendimus dažniau palankiau įvertino moterys, jauniausi (18–25 metų) respondentai, tačiau pastarieji dažnai apskritai neturi nuomonės, taip pat vidutinio išsimokslinimo, rajonų centrų gyventojai.

Tuo metu vyriausybės vertinimas kiek aukštesnis – šios institucijos darbą respondentai įvertino 5,09 balo, sprendimus socialinės politikos srityje apklaustieji įvertino 4,85 balo, o mokesčių politikos srityje – 4,49 balo. Apskritai vyriausybės darbą ir priimamus sprendimus dažniau palankiai vertina 26–45 metų bei vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimo gyventojai.

Seimas nėra pasyvus

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė mano, kad tikėtis, jog tiek Seimo, tiek vyriausybės darbas bus vertinamas labai gerai, būtų labai naivu.

E. Genio/LRT nuotr.

„Mes negalime pasakyti, kad yra didelis skirtumas tarp Seimo ir vyriausybės vertinimo. Šito Seimo nuolankiu tikrai nepavadinsi, mes matome daug idėjų iš vyriausybės, bet ir pačiame Seime. Seimas tikrai nėra pasyvus, aišku, visa tai užgožia vidinės rietenos, bet darbotvarkės vis dėlto yra pakankamai intensyvios. Tad žmonės mato vyriausybę ir Seimą dirbančius šiokiu tokiu tandemu. (…) Tarp šitų dviejų institucijų nėra didelės distancijos“, – mano politologė.

Pasak R. Urbonaitės, kad Seimą palankiau vertina moterys nei vyrai, gali būti paprastas paaiškinimas: mes matome, kad Seime sprendžiami daugiausiai socialinio saugumo klausimai, švietimo klausimai, vaikų teisių klausimai, kurie dažniausiai yra aktualūs būtent moterims.

„Iniciatyvų yra labai daug Seime, bet iniciatyvų įgyvendinimas yra kitas klausimas. Kai tu priimi įstatymą, jau tu matai, kas jame išguldyta, ir vyriausybė turi rodyti labai aiškiai, kaip visa tai bus daroma. Jeigu kyla klausimai ir abejonės, ar mums pavyks, tai dėl to turi būti diskutuojama ir nuo to priklauso Seimo narių profesionalumas. Tas aktyvumas vardan aktyvumo nėra gerai, turime žiūrėti rezultatą“, – sako politologė.

Komentuodamas Seimo vertinimo rezultatą, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų laboratorijos vedėjas Andrius Šuminas teigė, jog sunku iš rezultato kažką spręsti, mat neaišku, apie ką respondentai galvoja, atsakydami į klausimą, kaip vertina Seimo darbą.

„Seimo reitingas visada buvo neaukštas ir Seimas yra tokia institucija, kur nelabai aišku, ką žmonės vertina. Ten visko yra labai daug. Ar žmonės gerą pozicijos veiklą ar opozicijos veiklą vertina, ar atvirkščiai. Čia reikėtų išsamesnių klausimų, kad būtų aišku“, – sako ekspertas.

Mokesčių politika – tolima

Pasak A. Šumino, kalbant apie konkrečių politikos sričių vertinimą, atsakymus galėjo lemti patys klausimai.

„Iš vienos pusės mokesčiai pas mus yra apskritai vertinami kaip kažkoks „blogis“, ir jeigu gali nuslėpti mokesčius Lietuvoje, tai priimama kaip apsukrumo, protingumo ženklas, ir priešingai – jeigu moki mokesčius, tai vos ne kažkoks kvailelis. Tai yra visuomenės brandos problema. Bet iš kitos pusės paprastiems žmonėms mokestinės reformos ir mokesčių politika yra labai tolimas ir sunkiai suprantamas dalykas“, – sako komunikacijos ekspertas.

Anot jo, jeigu žmonės gauna „pačiupinėjamus“ dalykus, kaip vaiko pinigai, tada jie gali įvertinti, tačiau kai kuriais atvejais nesugeba susieti, kad tai yra mokesčių politikos pasekmė.

„Vyriausybė gauna daug kritikos iš skirtingų suinteresuotų grupių, ta kritika pilasi, net nelabai diskusija vyksta, kiek tiesiog kritikavimas ir atsikirtinėjimas iš pačios vyriausybės pusės. Ir vėlgi susidaro vaizdas, kad vyriausybė yra puolama ir čia premjerui nieko kito nebelieka sakyti, tik kad mes čia dirbame, o mus puola“, – mano A. Šuminas.

I. Gelūno/15 min nuotr.

Anot jo, žmonės dažnai tiesiog nesupranta konkrečių politikų esmės, todėl yra linkę vertinti jas žemiau.

Kalbėdama apie mokesčių politikos vertinimą, R. Urbonaitė atkreipė dėmesį į ankstesnę apklausą, iš kurios buvo akivaizdu, kad daug žmonių tiesiog jos nesupranta. Todėl, anot jos, aiškesnis vaizdas turėtų susidaryti kitų metų pradžioje, kai žmonės realiai pajus mokesčių politikos pakeitimus.

„Su mokesčių politika labai daug kas nesuprato, ypač tie, kurie yra „valstiečių“ rinkėjai. Nes tie, kurie turi aukštesnį išsilavinimą, daugiau paskaitė, labiau įvertino, kokie pokyčiai padaryti. Manau, kad nors kiek objektyvesnę žmonių nuomonę galėsime gauti jau po sausio pirmosios. (…) Nėra tų žinučių, kurios labai aiškiai ir paprastai suprantamos, ir žmonės dar nepajutę, kad čia kažkoks įvykęs didelis pagerėjimas, todėl ir yra tie kuklūs vertinimai“, – sako MRU politologė.

Pasak jos, ne itin geras tiek Seimo, tiek vyriausybės darbo vertinimas gali būti susijęs ir su labai aukštai užkeltais lūkesčiais.

„Žmonės turi labai didelius lūkesčius ir kai žmonių lūkesčiai yra šiaip labai užkelti, o šitos valdžios jie yra ypač užkelti, manau, kad labai logiška, kad tie lūkesčiai lieka nepatenkinti. Natūralu, kad neįmanoma staiga sukurti klestėjimą, kad visiems pagal poreikius, o iš visų pagal galimybes. Tai tikrai to nebus“, – įsitikinusi politologė.

DELFI.lt / E. Genio/LRT nuotr.

Lietuvos Gyventojai pažymiai įvertinimas Seimas vyriausybė darbai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...