Kokios pensijos galime tikėtis: ką daryti, kad netektų skursti?

Ugnė Karaliūnaitė

Savaitgalis Druskininkų sanatorijoje, atostogos saulėtoje Ispanijoje, popietės su anūkais vandens pramogų parke, vėlyvi vakarai teatre ar operoje – tokios senatvės tikriausiai norėtų daugelis būsimų pensininkų. Kita vertus, demografinė Lietuvos situacija verčia dirbančiuosius nusiimti rožinius akinius ir susimąstyti, kad iš valstybės gaunamos pensijos svajonių senatvei neužteks.

Šių metų rugsėjį, „Sodros“ duomenimis, vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, sudarė 336,8 eur, o vidutinis darbo užmokestis į rankas šių metų antrąjį ketvirtį siekė 721,8 eur. Taigi, rugsėjį vidutinė pensija, gaunama iš valstybės, siekė 46,66 proc. vidutinio atlyginimo į rankas. Prastėjant šalies demografinei situacijai ir mažesniam skaičiui gyventojų išlaikant didesnį skaičių pensininkų po kelių dešimtmečių „Sodra“, įvairių šaltinių duomenimis, gali tebegalėti išmokėti 25–30 proc. buvusių pajamų siekiančias pensijas.

Dabartiniais „Sodros“ skaičiavimais, jei žmogus dabar įsilieja į darbo rinką (18 metų amžius) ir jis gauna vidutinį atlyginimą (721,8 eur) į rankas, tuomet, remiantis „Sodros“ skaičiuokle, jam išėjus į pensiją ir sulaukus 65 metų, pensija siektų 1443 eurus arba dabartine verte 569 eurus.

„Jeigu žmogus iki senatvės pensijos sukauptų mažiau – būtinąjį 35 metų stažą – tuomet jo prognozuojama pensija siektų 757 eurus 2053 m. arba 378 eurus dabartine verte“, – aiškino „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.

Verta paminėti, kad didesnių pajamų pensijoje gali tikėtis gyventojai, kurie kaupia antros ir trečios pakopos pensijų fonduose. Beje, iki šiol iš „Sodros“ į antros pakopos pensijų fondus buvo pervedami 2 proc. gyventojo sumokėtų mokesčių. Todėl antroje pakopoje dalyvaujantys gyventojai galėjo tikėtis mažesnės „Sodros“ pensijos. Nuo naujų metų pagal naują pensijų reformą keičiasi tvarka, kai lėšos į antros pakopos pensijų fondus nebebus pervedamos iš „Sodros“, todėl žmogaus apsisprendimas kaupti antroje pakopoje ar ne, neturės įtakos „sodrinei“ pensijai.

Kokią dalį pajamų gali sudaryti kaupimas antroje pakopoje?

Skaičiuojama, kad norint išlaikyti panašų į turimą pragyvenimo lygį, reikėtų pasirūpinti, kad pajamos pensijoje sudarytų bent 60–85 proc. prieš pensiją gautų pajamų.

Didesnių pajamų sulaukus pensijos nei vien iš „Sodros“ gyventojai gali tikėtis kaupdami papildomai. Pirmasis pasirinkimas – antros pakopos pensijų fondai. Lietuvos bankas yra prognozavęs, kad antroje pakopoje kaupiantiems asmenims priklausomai nuo jų amžiaus ir darbo stažo pensija galėtų išaugti 15–34 proc.

„Sodros“ duomenimis, šuo metu maksimaliame antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja 605 tūkst. gyventojų. Į jų sąskaitas pensijų fonduose keliauja 2 proc. iš „Sodros“, 2 proc. – nuo asmens gaunamų pajamų ir 2 proc. VDU kaip valstybės paskata. Dar 695,5 tūkst. gyventojų yra pasirinkę minimalų kaupimą antros pakopos pensijų fonduose, kai į juos pervedami tik 2 proc. iš „Sodros“. Pasak S. Jarmalio, šiuo metu apie 30 proc. antroje pakopoje dalyvaujančių asmenų neturi draudžiamųjų pajamų ir įmokų nemoka.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Draudžiamųjų pajamų turinčiųjų, tačiau pensijų kaupime nedalyvaujančių šiuo metu yra 440,9 tūkst.

Tiesa, nuo naujų metų įsigaliojus naujai pensijų reformai gyventojai bus įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą. Kartu jiems bus palikta teisė ir toliau nedalyvauti antros pakopos kaupime.

Apie finansiškai patrauklesnę pensiją galvojantys gyventojai apsvarsto ir galimybę įsitraukti į trečios pakopos pensijų fondų sistemą. Čia jie patys pagal savo finansinius pajėgumus gali susidaryti finansinį planą ir investuoti būsimai savo senatvei.

Laukia nauja skaičiuoklė

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys teigė, kad kol kas konkrečių skaičių, kiek didesnės pensijos galėtų tikėtis kaupiantys antroje pakopoje gyventojai, pasakyti negalima.

Kaip tik šiuo metu yra ruošiama nauja „Sodros“ koordinuojama pensijų skaičiuoklė, kuri gyventojams leis pasiskaičiuoti ateities pensiją pagal naują pensijų kaupimo tvarką. Nauja skaičiuoklė visuomenei turėtų būti pristatyta kitų metų pradžioje.

Kaip pasakojo Š. Ruzgys, kurio vadovaujama asociacija taip pat dalyvauja kuriant naują skaičiuoklę, gyventojai galės pasimatuoti keturis scenarijus. Pirmas, kokia jų laukia pensija, jei jie šiuo metu kaupia antros pakopos pensijų fonde maksimaliai (2+2+2).

Antruoju atveju bus galima išvysti sumą, kuri būsimų pensininkų laukia, jei jie iki šiol kaupė antros pakopos pensijų fonde prisidėdami minimaliai (2+0+0), o nuo naujų metų jis palaipsniui didins savo dalį į papildomą kaupimą, kol 2023 m. ji pasieks 3 proc. nuo atlyginimo ir 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybės skiriamos paskatos. Trečiuoju scenarijumi gyventojas galės pasižiūrėti, kokia jo pensija lauktų senatvėje, jei jis kaupimą antroje pakopoje stabdytų, tačiau jau sukauptus pinigus antroje pakopoje ir toliau paliktų pensijų fonde. Ketvirtas variantas – vien „sodrinė“ pensija, atsisakius antros pakopos ir sukauptus pinigus grąžinant į „Sodrą“.

Nors tikslesnė pensijų skaičiuoklė dar neparuošta ir nepristatyta visuomenei, Š. Ruzgys paminėjo, kad analizuojant informaciją iš skirtingų šaltinių preliminariai galima tikėtis, kad po kelių dešimtmečių vidutinė šalies pensija, gaunama iš „Sodros“, galėtų siekti vos 25–30 proc. tuometinio vidutinio atlyginimo. Iš antros pakopos pensijų fondų būtų galima tikėtis gauti dar apie 13–18 proc. buvusių pajamų.

BNS nuotr.

„Tokiu atveju žmogus galėtų tikėtis užsitikrinti bent apie 40–45 proc. savo turėtų pajamų iš pirmos ir antros pakopos“, – komentavo pašnekovas. Pasak jo, jei asmuo supranta, kad tokios pajamos jam per mažos išėjus į pensiją, jis turėtų pagalvoti ir apie kitas taupymo ir investavimo alternatyvas.

„Skaičiuojama, kad norint pensijoje turėti panašų gyvenimo lygį kaip iki jos, reikėtų apie 70–80 proc. turėtų pajamų. Žinoma, to norinčiam pasiekti žmogui pirmos ir antros pakopos neužtenka. Trečia pensijų kaupimo pakopa – vienas iš būtų, kurį valstybė dar ir remia gyventojų pajamų mokesčio (PVM) lengvata. Tačiau žmonės galvoja ir apie kitus būdus, kaip apie nuosavo verslo kūrimą, investicijas į nekilnojamą turtą ar vertybinius popierius“, – šnekėjo Š. Ruzgys.

Pasak jo, gyventojai turi suprasti, kad iki šiol kauptų 2 proc. antros pakopos pensijų fonduose nepakanka pokytį lemiančiam pajamų padidėjimui pensijoje, todėl gyventojai turi prisiimti atsakomybę ir prisidėti prie taupymo gausiau.

Nors nei valstybė, nei pensijų fondai negali garantuoti didelių išmokų sulaukus į pensiją, pašnekovas ragino atsižvelgti ir į geras permainas, kurios laukia nuo naujų metų, kai pasikeis pensijų kaupimo tvarka. Kaip pastebėjo pašnekovas, kartu vykstanti mokesčių reforma padeda gyventojams prisidėti prie kaupimo antroje pakopoje daugiau nepajaučiant to atlyginimo sumažėjimu. Be to, mažinami pensijų fondų valdymo mokesčiai.

„Taip dalyvavimas antroje pakopoje tampa pačiu pigiausiu būdu, kaip galima dalyvauti kapitalo rinkose su iš dalies labai maža asmeninio turto dalimi“, – pabrėžė jis.

Nuo naujų metų sujungus darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ mokesčius, gyventojai, kurie iki šiol kaupia maksimaliai antroje pakopoje, į pensijų fondus perves 3 proc. savo atlyginimo ir jiems bus skiriama 1,5 proc. VDU paskata iš valstybės. Tie, kurie šiuo metu antroje pakopoje kaupė minimaliai į maksimalų kaupimą bus įtraukiami po truputį, kol 2023 m. pasieks pirmųjų mokamus procentus. Taip pat gyventojams paliekama galimybė pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo.

„Todėl žmogus turės priimti sprendimą ir atsakyti sau į klausimą, ar aš priimu atsakomybę ir taupau ar nepriimu, išleidžiu tuos 3 proc. dabar ir laukiu manos iš dangaus“, – paklaustas, apie ką turėtų pagalvoti antroje pakopoje nežadantys kaupti gyventojai, atsakė Š. Ruzgys.

„Sodrai“ karsto nekala

Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka tikisi, kad gyventojai nepraras pasitikėjimo ir „Sodra“. Žinoma, pasak jo, ateities pensijos priklausys nuo to, kaip Lietuva gyvuos, kaip veiks pensijų sistema, tačiau jis tiki, kad gyventojų baimės, kad po kelių dešimtmečių „Sodros“ pensijos gali nelikti, yra nepagrįstos.

„Jei pažiūrėtume į Vakarų valstybes, toks socialinis draudimas gali veikti ir užtikrinti, kad pensininkų skurdo lygis gali būti net mažesnis nei vidutinis šalyje. O pavyzdžiui, Vokietijoje iš privačių pensijų fondų išmokamos sumos sudaro tik apie 1,5 proc. dabartinių šalies pensininkų pajamų“, – pasakojo pašnekovas.

R. Lazutka taip pat norėjo pabrėžti, kad demografinė situacija veikia ne tik valstybės galimybes mokėti pensijas, bet ir privačius pensijų fondus: „Jei dirbančiųjų mažiau, o pensininkų daugiau, tai prekių pasiūla mažesnė, o vartojančių daug. Tokiu atveju kyla kainos. Tada nesvarbu, kiek turėsi sukaupęs pensijų fonde, bet jei viskas bus brangiau, teks mokėti daugiau. Be to, pensijų fonduose yra kaupiami vertybiniai popieriai, tai išėjus į pensiją jų nevalgysi, juos taip pat reikia parduoti. O juos perka tie, kurie taupo senatvei, bet jų bus mažiau. Vadinasi, vertybinių popierių kursai kris, todėl kapitalo grąža bus maža“.

BNS nuotr.

Ekonomistas teigė, kad žmonės taip pat turėtų pagalvoti apie tai, kad per paskutinį trisdešimtmetį Lietuva išgyveno ne vieną krizę, tačiau pensijos buvo visada išmokamos, o mažiausia vidutinė pensija siekė 37 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

„Taip, Lietuva skolinosi, kad išmokėtų pensijas, bet ji tai gali padaryti. Ar kas tau paskolins pinigų gyvenimui, kai sulauksi 70 metų, ir tau jų reikės“, – retoriškai klausė R. Lazutka.

Pasak jo, Lietuva bando įgyvendinti iš vokiečių perimtą pensijų sistemos modelį, tačiau viso efektyvumo ji negali atskleisti dėl šešėlinės ekonomikos, dalies ekonominių grupių, kurios atleistos nuo tam tikrų mokesčių.

DELFI.lt / BNS nuotr.

Pensija sodra
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...