Talentų reitinge Lietuvą smukdo investicijų į švietimo sistemą trūkumas

IMD Pasaulio talentų reitinge (IMD World Talent Report 2018) Lietuva krenta žemyn antrus metus iš eilės. Šiemet iš 33 vietos Lietuva nukrito trimis pozicijomis į 36 vietą. Tuo tarpu Latvija šiais metais išlaikė 35 poziciją, Estija vienu laipteliu pakilo aukščiau iš 29 į 28 poziciją, o kaimyninė Lenkija kaip ir Lietuva leidosi žemyn –  iš 34 į 38 vietą.

Talentų reitingą nuo 2005 metų sudarinėja IMD Pasaulio konkurencingumo centras, siekdamas įvertinti, kaip skirtingose šalyse vyksta darbuotojų ugdymas įmonėse, talentingiausių pritraukimas ir jų išlaikymas. Geriausią poziciją Lietuva buvo užėmusi 2015 metais, kai pasiekė 23 poziciją, 2016 metais kritome į 24, pernai – į 33, o šiemet – į 36 vietą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šį reitingą sudaro 30 įvairių kriterijų apjungtų į tris pagrindinės kriterijų grupės: Investicijos ir vystymas (angl. Investment and development), Patrauklumas (angl. Appeal), Pasirengimas (Readiness). Kaip ir pernai, šiemet situacija vertinta iš viso 63 pasaulio šalyse.

„Pagal investicijų bei vystymo kriterijų, tai yra pagal investicijas į švietimą, Lietuva vertinama pakankamai gerai – 13 vieta, tačiau per metus praradome vieną poziciją. Šioje kriterijų grupėje Lietuva yra gerai vertinama pagal moksleivių bei studentų ir mokytojų bei dėstytojų santykį (2 ir 4 vietos atitinkamai).  Beje, reitingo sudarytojų vertinimų, tai yra vienos iš Lietuvos stiprybių. Per metus prarasta pozicija daugiausiai buvo sąlygota trijų kriterijų: santykinių išlaidų švietimui procentais nuo BVP bei nuo BVP vienam gyventojui ir sveikatos priežiūros sistemos vertinimo“, – pranešime komentuoja Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

Anot V. Ivanovo, šiemet kaip ir pernai, santykinių išlaidų švietimui procentais nuo BVP bei nuo BVP vienam gyventojui kriterijų vertinimas šių metų reitinge blogėjo dėl to, kad Lietuvos ekonomika augo sparčiau nei išlaidos švietimui. Tai yra, atotrūkis tarp ekonomikos augimo ir skiriamų išlaidų švietimo sistemai didėja jau antrus metus iš eilės.

Per metus padidėjo įmonių vadovų teigiamas požiūris į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Šiais metais apklaustų įmonių vadovai darbuotojų mokymui skyrė aukštesnį prioritetą, vertinimas padidėjo nuo 5,93 iki 6,09 balo, tačiau nepasiekė 2016 m. rezultato (6,77 balo).

Sveikatos priežiūros vertinimo kriterijus pagal apklausos rezultatus yra vertinamas kiek geriau nei prieš metus (padidėjo nuo 5,48 iki 5,58 balo), bet kitos šalys šioje srityje padarė didesnę pažangą ir Lietuva nukrito per tris pozicijas iš 34 į 37 vietą.

„Taigi, šiemet investicijų ir vystymo kriterijų grupėje praradome vieną poziciją, o kitose dviejuose kriterijų grupės situacija neblogėjo. Patrauklumo kriterijų grupėje Lietuva pakilo per dvi pozicijas į viršų iš 48 iki 46 vietą, o  Pasirengimo kriterijų grupėje išsilaikėme 45 vietoje. Taigi, nors investicijų į švietimo sistemą lygis Lietuvoje yra vertinamas gerai, vis dėlto prastas investicijų efektyvumo įvertinimas išryškina struktūrines švietimo sistemos spragas“, – pažymi V. Ivanovas.

V. Ivanovas, Pranešimo autorių nuotr.

V. Ivanovo teigimu, Patrauklumo kriterijų grupėje Lietuva yra aukštai vertinama tik pagal pragyvenimo kaštų lygį (esame 9-oje vietoje). Kitur Lietuva pozicijonuojama gerokai žemiau. „Mums koją pakiša didelė emigracija – pagal Protų nutekėjimo kriterijų esame 53-i. Nepaisant įtemptos situacijos darbo rinkoje, įmonių požiūris į talentų pritraukimą ir išlaikymą per metus ir toliau blogėjo – nukritome iš 34-os į 39-ą vietą, o darbuotojų motyvacijos vertinimas pagerėjo tik minimaliai – pakilome iš 38-os į 37-ą poziciją“, – dėsto analitikas.

Augusi ekonomika bei didėjęs darbo užmokestis lėmė šuolį iš 47-os į 40-ą vietą pagal efektyvaus pajamų mokesčio tarifo kriterijų, tai pat gerėjo gyvenimo lygio vertinimas – padidėjo nuo 37 iki 34 vietos. Šie du kriterijai turėjo daugiausiai įtakos Patrauklumo kriterijų grupės geresniam vertinimui 2018 m. reitinge. Tai yra, geresnį vertinimą lėmė palanki ekonominė situacija, bet ne struktūrinės reformos.

„Mažėjanti darbo jėga ir švietimo sistemos nesugebėjimas paruošti verslui reikiamos kvalifikacijos specialistus lėmė, kad Lietuva buvo žemoje 45 pozicijoje Pasirengimo kriterijų grupėje. Pagal reitingą, Lietuvoje santykinai mažai dėmesio skiriama gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstymui mokyklose (48 vieta), yra žemas finansinis raštingumas (48 vieta), prastai vertinama visa švietimo sistema (39 vieta), o tai lemia didelį atotrūkį tarp verslo poreikių ir darbo jėgos kvalifikacijos (39 vieta). O blogiausio vertinimo  (62 vieta) Lietuva susilaukė dėl sparčiai mažėjančios darbo jėgos“, – komentuoja V. Ivanovas.

Antrus metus besitęsiantis Lietuvos kritimas Pasaulio talentų reitinge parodo, kad švietimo sistemos, darbo rinkos subalansavimo bei emigracijos suvaržymo problemos Lietuvoje nėra iš esmės sprendžiamos.

Šveicarija pirmauja 5-tą kartą

2018 metų IMD pasaulio talentų reitinge penktus metus iš eilės pirmoje vietoje stabiliai įsitvirtinusi Šveicarija, antroje – Danija. Po jų seka Norvegija, Austrija ir Nyderlandai. Norvegija pateko į pirmąjį trejetuką ir keturiomis pozicijomis pagerino savo praėjusių metų rezultatą po to, kai padidino viešųjų išlaidų dydį švietimui ir talentų fondui rengti. 6-oje vietoje aysidūrė Kanada, vienintelė ne Europos šalis, patekusi į pirmąjį reitingo dešimtuką. 7-oje – Suomija, 8-oje – Švedija, 9-oje – Liuksemburgas, o dešimtuką užbaigia Vokietija. Paskutinės reitinge: Slovakijos Respublika (59), Kolumbija (60), Meksika (61), Mongolija (62) ir Venesuela (63).

„Nuo 2014 m. talentų reitingas padeda įvertinti, kaip mūsų nagrinėjamose 63 šalyse ugdomi, pritraukiami ir išlaikomi aukštos kvalifikacijos profesionalai. Norint didinti konkurencingumą ir užtikrinti ilgalaikę gerovę, ypač dabartiniame dinamiškame pasaulyje, kur dirbtinis intelektas, robotika ir kitos naujos technologijos kelia naujus iššūkius, su kuriais ateityje susidurs vyriausybės, verslas ir, apskritai, visuomenė, ypač svarbu lavinti darbo jėgą ir tobulinti darbuotojų įgūdžius,“ – sako Arturo Brisas, IMD Pasaulio konkurencingumo centro direktorius.

A. Briso vertinimu, šiais metais geriausiai talentų konkurencingumo prasme sekėsi Europos vidutinio dydžio ekonomikos šalims. Be to, šioms šalims būdinga tai, kad jose daug investuojama į švietimą ir gyvenimo kokybę.

LRT.lt / BNS nuotr.

IMD Pasaulio Talentų Reitingas Lietuva
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...