Talentų reitinge Lietuvą smukdo investicijų į švietimo sistemą trūkumas

IMD Pasaulio talentų reitinge (IMD World Talent Report 2018) Lietuva krenta žemyn antrus metus iš eilės. Šiemet iš 33 vietos Lietuva nukrito trimis pozicijomis į 36 vietą. Tuo tarpu Latvija šiais metais išlaikė 35 poziciją, Estija vienu laipteliu pakilo aukščiau iš 29 į 28 poziciją, o kaimyninė Lenkija kaip ir Lietuva leidosi žemyn –  iš 34 į 38 vietą.

Talentų reitingą nuo 2005 metų sudarinėja IMD Pasaulio konkurencingumo centras, siekdamas įvertinti, kaip skirtingose šalyse vyksta darbuotojų ugdymas įmonėse, talentingiausių pritraukimas ir jų išlaikymas. Geriausią poziciją Lietuva buvo užėmusi 2015 metais, kai pasiekė 23 poziciją, 2016 metais kritome į 24, pernai – į 33, o šiemet – į 36 vietą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šį reitingą sudaro 30 įvairių kriterijų apjungtų į tris pagrindinės kriterijų grupės: Investicijos ir vystymas (angl. Investment and development), Patrauklumas (angl. Appeal), Pasirengimas (Readiness). Kaip ir pernai, šiemet situacija vertinta iš viso 63 pasaulio šalyse.

„Pagal investicijų bei vystymo kriterijų, tai yra pagal investicijas į švietimą, Lietuva vertinama pakankamai gerai – 13 vieta, tačiau per metus praradome vieną poziciją. Šioje kriterijų grupėje Lietuva yra gerai vertinama pagal moksleivių bei studentų ir mokytojų bei dėstytojų santykį (2 ir 4 vietos atitinkamai).  Beje, reitingo sudarytojų vertinimų, tai yra vienos iš Lietuvos stiprybių. Per metus prarasta pozicija daugiausiai buvo sąlygota trijų kriterijų: santykinių išlaidų švietimui procentais nuo BVP bei nuo BVP vienam gyventojui ir sveikatos priežiūros sistemos vertinimo“, – pranešime komentuoja Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

Anot V. Ivanovo, šiemet kaip ir pernai, santykinių išlaidų švietimui procentais nuo BVP bei nuo BVP vienam gyventojui kriterijų vertinimas šių metų reitinge blogėjo dėl to, kad Lietuvos ekonomika augo sparčiau nei išlaidos švietimui. Tai yra, atotrūkis tarp ekonomikos augimo ir skiriamų išlaidų švietimo sistemai didėja jau antrus metus iš eilės.

Per metus padidėjo įmonių vadovų teigiamas požiūris į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Šiais metais apklaustų įmonių vadovai darbuotojų mokymui skyrė aukštesnį prioritetą, vertinimas padidėjo nuo 5,93 iki 6,09 balo, tačiau nepasiekė 2016 m. rezultato (6,77 balo).

Sveikatos priežiūros vertinimo kriterijus pagal apklausos rezultatus yra vertinamas kiek geriau nei prieš metus (padidėjo nuo 5,48 iki 5,58 balo), bet kitos šalys šioje srityje padarė didesnę pažangą ir Lietuva nukrito per tris pozicijas iš 34 į 37 vietą.

„Taigi, šiemet investicijų ir vystymo kriterijų grupėje praradome vieną poziciją, o kitose dviejuose kriterijų grupės situacija neblogėjo. Patrauklumo kriterijų grupėje Lietuva pakilo per dvi pozicijas į viršų iš 48 iki 46 vietą, o  Pasirengimo kriterijų grupėje išsilaikėme 45 vietoje. Taigi, nors investicijų į švietimo sistemą lygis Lietuvoje yra vertinamas gerai, vis dėlto prastas investicijų efektyvumo įvertinimas išryškina struktūrines švietimo sistemos spragas“, – pažymi V. Ivanovas.

V. Ivanovas, Pranešimo autorių nuotr.

V. Ivanovo teigimu, Patrauklumo kriterijų grupėje Lietuva yra aukštai vertinama tik pagal pragyvenimo kaštų lygį (esame 9-oje vietoje). Kitur Lietuva pozicijonuojama gerokai žemiau. „Mums koją pakiša didelė emigracija – pagal Protų nutekėjimo kriterijų esame 53-i. Nepaisant įtemptos situacijos darbo rinkoje, įmonių požiūris į talentų pritraukimą ir išlaikymą per metus ir toliau blogėjo – nukritome iš 34-os į 39-ą vietą, o darbuotojų motyvacijos vertinimas pagerėjo tik minimaliai – pakilome iš 38-os į 37-ą poziciją“, – dėsto analitikas.

Augusi ekonomika bei didėjęs darbo užmokestis lėmė šuolį iš 47-os į 40-ą vietą pagal efektyvaus pajamų mokesčio tarifo kriterijų, tai pat gerėjo gyvenimo lygio vertinimas – padidėjo nuo 37 iki 34 vietos. Šie du kriterijai turėjo daugiausiai įtakos Patrauklumo kriterijų grupės geresniam vertinimui 2018 m. reitinge. Tai yra, geresnį vertinimą lėmė palanki ekonominė situacija, bet ne struktūrinės reformos.

„Mažėjanti darbo jėga ir švietimo sistemos nesugebėjimas paruošti verslui reikiamos kvalifikacijos specialistus lėmė, kad Lietuva buvo žemoje 45 pozicijoje Pasirengimo kriterijų grupėje. Pagal reitingą, Lietuvoje santykinai mažai dėmesio skiriama gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstymui mokyklose (48 vieta), yra žemas finansinis raštingumas (48 vieta), prastai vertinama visa švietimo sistema (39 vieta), o tai lemia didelį atotrūkį tarp verslo poreikių ir darbo jėgos kvalifikacijos (39 vieta). O blogiausio vertinimo  (62 vieta) Lietuva susilaukė dėl sparčiai mažėjančios darbo jėgos“, – komentuoja V. Ivanovas.

Antrus metus besitęsiantis Lietuvos kritimas Pasaulio talentų reitinge parodo, kad švietimo sistemos, darbo rinkos subalansavimo bei emigracijos suvaržymo problemos Lietuvoje nėra iš esmės sprendžiamos.

Šveicarija pirmauja 5-tą kartą

2018 metų IMD pasaulio talentų reitinge penktus metus iš eilės pirmoje vietoje stabiliai įsitvirtinusi Šveicarija, antroje – Danija. Po jų seka Norvegija, Austrija ir Nyderlandai. Norvegija pateko į pirmąjį trejetuką ir keturiomis pozicijomis pagerino savo praėjusių metų rezultatą po to, kai padidino viešųjų išlaidų dydį švietimui ir talentų fondui rengti. 6-oje vietoje aysidūrė Kanada, vienintelė ne Europos šalis, patekusi į pirmąjį reitingo dešimtuką. 7-oje – Suomija, 8-oje – Švedija, 9-oje – Liuksemburgas, o dešimtuką užbaigia Vokietija. Paskutinės reitinge: Slovakijos Respublika (59), Kolumbija (60), Meksika (61), Mongolija (62) ir Venesuela (63).

„Nuo 2014 m. talentų reitingas padeda įvertinti, kaip mūsų nagrinėjamose 63 šalyse ugdomi, pritraukiami ir išlaikomi aukštos kvalifikacijos profesionalai. Norint didinti konkurencingumą ir užtikrinti ilgalaikę gerovę, ypač dabartiniame dinamiškame pasaulyje, kur dirbtinis intelektas, robotika ir kitos naujos technologijos kelia naujus iššūkius, su kuriais ateityje susidurs vyriausybės, verslas ir, apskritai, visuomenė, ypač svarbu lavinti darbo jėgą ir tobulinti darbuotojų įgūdžius,“ – sako Arturo Brisas, IMD Pasaulio konkurencingumo centro direktorius.

A. Briso vertinimu, šiais metais geriausiai talentų konkurencingumo prasme sekėsi Europos vidutinio dydžio ekonomikos šalims. Be to, šioms šalims būdinga tai, kad jose daug investuojama į švietimą ir gyvenimo kokybę.

LRT.lt / BNS nuotr.

IMD Pasaulio Talentų Reitingas Lietuva
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
10 peržiūrų gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Lauryna Vireliūaitė Ginčijantis dėl kitų metų biudžeto ir streikuojančių mokytojų reikalavimų valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad mokytojų atlyginimai augo ir augs labiausiai viešajame sektoriuje. 15min patikrino, ar tai tiesa? Praėjusią savaitę Seime aršiai diskutuota apie mokytojų, reikalaujančių didesnių algų, uždarbį. „Valstiečių“ pirmininkas ta proga pareiškė, kad streikuojančių mok...
Įvykiai
Siūloma įpareigoti studentus, kurių studijas finansuoja valstybė, išdirbti ne mažiau kaip 3 metus Lietuvoje per 10 metų laikotarpį, jei valstybė sudaro sąlygas įsidarbinti pagal įgytą specialybę. Tokią Mokslo ir studijų įstatymo pataisą įregistravo Seimo nariai „tvarkiečiai“ Valentinas Bukauskas, Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Kamblevičius, Kęstutis Bartkevičius, Juozas Imbrasas, Ona Valiukevičiūtė, Algimantas Dumbrava. Pagal siūlomą projektą, „studijuoja...
Įvykiai
Justina Ilkevičiūtė Nuo kitų metų pensijai kaupsime kitaip nei tai darėme iki šiol. Visi jaunesni nei 40 metų dirbantieji bus savaime be atsiklausimo įtraukti į kaupimą pensijų fonduose, tačiau per pusę metų galės atsisakyti kaupti, pateikę prašymą „Sodrai“, o tie kurie kaupė iki šiol – kreipęsi į savo pensijų kaupimo bendrovę. Gyventojų laukia svarbus sprendimas – kaupti dabar ir prisidėti prie „Sodros“ senatvės pensijos, kuri šiuo metu vidutiniškai sieki...
Laisvalaikis
Dana Lukauskienė Šiemet Palangos moksleivių klubo Sportinių šokių kolektyvas, vadovaujamas Daivos ir Pauliaus Sangavičių, mini trisdešimties metų veiklos jubiliejų. Jau gruodžio 22 dieną Palangos sporto arenoje įvyks šventinis koncertas miesto visuomenei ir svečiams, skirtas gražiai kolektyvo veiklos sukakčiai paminėti. Koncerte dalyvaus buvę ir esami kolektyvo šokėjai, svečiai. Į iškilmingą šokio, muzikos ir prisiminimų šventę kviečiami visi, norintys pag...
Įvykiai
Gruodžio 20 d. nuo 12 val. visoje Lietuvoje vyks tradicinė iniciatyva „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, kurios metu VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkai  gyventojams dovanos eglės šakas. Taip miškus prižiūrintys specialistai ragina ugdyti atsakingumą – miškuose nekirsti jaunų eglučių, nelaužyti jų šakų bei skatina tausojantį ir ekologišką vartojimą. Palangoje eglių šakos nuo 12 val. bus dalijamos Senojo turgaus g. 2 „Kalėdinių eglučių pasiūla yra didž...
Įvykiai
Nuo kitų metų kovo 1 d. Seimas 10 proc., iki 1 832 eurų, padidino akcizų tarifą etilo alkoholiui. Už Akcizų įstatymo pataisas antradienį balsavo 92 Seimo nariai, 5 buvo prieš, 16 parlamentarų susilaikė.  „Mažėja apsinuodijimų alkoholiu ir psichozės, vadinasi, šitos priemonės veikia“, - dėkodamas kolegoms už jo iniciatyvos palaikymą sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.  Tuo tarpu Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas mano, kad toks Sei...
Įvykiai
Dovanos sustiprina žmonių ryšius, nuspalvina šventę. Daugeliui žmonių jos pažadina jausmą, kad yra svarbūs, reikalingi, mylimi. Ypač ši socialinio ryšio svarba pastebima Lietuvoje: regis, mažai kam tiek rūpi per Kalėdas savo artimuosius apiberti dovanomis kaip mūsų šalies gyventojams. Ką daryti, kad prieššventinis stresas neužgožtų Kalėdų džiaugsmo? Labiausiai džiugina parodytas dėmesys „Esame pastebėję, kad dauguma įmonių kalėdinių dovanų sprendimus priim...
Įvykiai
Ineta Nedveckė, Gytis Pankūnas Seimas antradienį planuoja patvirtinti kitų metų biudžetą. Opozicinės frakcijos ragino jo priėmimą atidėti bent savaitei – išgirsti sekmadienio protesto reikalavimus, derėtis su mokytojais, kad bent į dalį jų būtų atsižvelgta kitų metų biudžete. Tačiau valdantieji tokių raginimų nepaklausė ir šiandien sprendžia, kaip Lietuva gyvens kitąmet. „Tegu kalba skaičiai“, – projektą iš Seimo tribūnos pristatinėjo finansų ministras Vil...
Įvykiai
Gytis Pankūnas Premjeras Saulius Skvernelis teigia kreipęsis į specialiąsias tarnybas dėl Kremliaus įtakos didžiausiais opozicinei partijai – Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD).  Antradienį Seime, prieš biudžeto svarstymą, žurnalistams S. Skvernelis teigė, kad ir toliau laikosi savo pareikštos nuomonės, kad Kremlius daro įtaką konservatoriams. „Laikausi kiekvieno savo žodžio, kurį pasakiau“, – pažymėjo premjeras. Jis patvirtino, ka...