User views view_news rubric_id news_rubric_id 5

Talentų reitinge Lietuvą smukdo investicijų į švietimo sistemą trūkumas

IMD Pasaulio talentų reitinge (IMD World Talent Report 2018) Lietuva krenta žemyn antrus metus iš eilės. Šiemet iš 33 vietos Lietuva nukrito trimis pozicijomis į 36 vietą. Tuo tarpu Latvija šiais metais išlaikė 35 poziciją, Estija vienu laipteliu pakilo aukščiau iš 29 į 28 poziciją, o kaimyninė Lenkija kaip ir Lietuva leidosi žemyn –  iš 34 į 38 vietą.

Talentų reitingą nuo 2005 metų sudarinėja IMD Pasaulio konkurencingumo centras, siekdamas įvertinti, kaip skirtingose šalyse vyksta darbuotojų ugdymas įmonėse, talentingiausių pritraukimas ir jų išlaikymas. Geriausią poziciją Lietuva buvo užėmusi 2015 metais, kai pasiekė 23 poziciją, 2016 metais kritome į 24, pernai – į 33, o šiemet – į 36 vietą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šį reitingą sudaro 30 įvairių kriterijų apjungtų į tris pagrindinės kriterijų grupės: Investicijos ir vystymas (angl. Investment and development), Patrauklumas (angl. Appeal), Pasirengimas (Readiness). Kaip ir pernai, šiemet situacija vertinta iš viso 63 pasaulio šalyse.

„Pagal investicijų bei vystymo kriterijų, tai yra pagal investicijas į švietimą, Lietuva vertinama pakankamai gerai – 13 vieta, tačiau per metus praradome vieną poziciją. Šioje kriterijų grupėje Lietuva yra gerai vertinama pagal moksleivių bei studentų ir mokytojų bei dėstytojų santykį (2 ir 4 vietos atitinkamai).  Beje, reitingo sudarytojų vertinimų, tai yra vienos iš Lietuvos stiprybių. Per metus prarasta pozicija daugiausiai buvo sąlygota trijų kriterijų: santykinių išlaidų švietimui procentais nuo BVP bei nuo BVP vienam gyventojui ir sveikatos priežiūros sistemos vertinimo“, – pranešime komentuoja Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

Anot V. Ivanovo, šiemet kaip ir pernai, santykinių išlaidų švietimui procentais nuo BVP bei nuo BVP vienam gyventojui kriterijų vertinimas šių metų reitinge blogėjo dėl to, kad Lietuvos ekonomika augo sparčiau nei išlaidos švietimui. Tai yra, atotrūkis tarp ekonomikos augimo ir skiriamų išlaidų švietimo sistemai didėja jau antrus metus iš eilės.

Per metus padidėjo įmonių vadovų teigiamas požiūris į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Šiais metais apklaustų įmonių vadovai darbuotojų mokymui skyrė aukštesnį prioritetą, vertinimas padidėjo nuo 5,93 iki 6,09 balo, tačiau nepasiekė 2016 m. rezultato (6,77 balo).

Sveikatos priežiūros vertinimo kriterijus pagal apklausos rezultatus yra vertinamas kiek geriau nei prieš metus (padidėjo nuo 5,48 iki 5,58 balo), bet kitos šalys šioje srityje padarė didesnę pažangą ir Lietuva nukrito per tris pozicijas iš 34 į 37 vietą.

„Taigi, šiemet investicijų ir vystymo kriterijų grupėje praradome vieną poziciją, o kitose dviejuose kriterijų grupės situacija neblogėjo. Patrauklumo kriterijų grupėje Lietuva pakilo per dvi pozicijas į viršų iš 48 iki 46 vietą, o  Pasirengimo kriterijų grupėje išsilaikėme 45 vietoje. Taigi, nors investicijų į švietimo sistemą lygis Lietuvoje yra vertinamas gerai, vis dėlto prastas investicijų efektyvumo įvertinimas išryškina struktūrines švietimo sistemos spragas“, – pažymi V. Ivanovas.

V. Ivanovas, Pranešimo autorių nuotr.

V. Ivanovo teigimu, Patrauklumo kriterijų grupėje Lietuva yra aukštai vertinama tik pagal pragyvenimo kaštų lygį (esame 9-oje vietoje). Kitur Lietuva pozicijonuojama gerokai žemiau. „Mums koją pakiša didelė emigracija – pagal Protų nutekėjimo kriterijų esame 53-i. Nepaisant įtemptos situacijos darbo rinkoje, įmonių požiūris į talentų pritraukimą ir išlaikymą per metus ir toliau blogėjo – nukritome iš 34-os į 39-ą vietą, o darbuotojų motyvacijos vertinimas pagerėjo tik minimaliai – pakilome iš 38-os į 37-ą poziciją“, – dėsto analitikas.

Augusi ekonomika bei didėjęs darbo užmokestis lėmė šuolį iš 47-os į 40-ą vietą pagal efektyvaus pajamų mokesčio tarifo kriterijų, tai pat gerėjo gyvenimo lygio vertinimas – padidėjo nuo 37 iki 34 vietos. Šie du kriterijai turėjo daugiausiai įtakos Patrauklumo kriterijų grupės geresniam vertinimui 2018 m. reitinge. Tai yra, geresnį vertinimą lėmė palanki ekonominė situacija, bet ne struktūrinės reformos.

„Mažėjanti darbo jėga ir švietimo sistemos nesugebėjimas paruošti verslui reikiamos kvalifikacijos specialistus lėmė, kad Lietuva buvo žemoje 45 pozicijoje Pasirengimo kriterijų grupėje. Pagal reitingą, Lietuvoje santykinai mažai dėmesio skiriama gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstymui mokyklose (48 vieta), yra žemas finansinis raštingumas (48 vieta), prastai vertinama visa švietimo sistema (39 vieta), o tai lemia didelį atotrūkį tarp verslo poreikių ir darbo jėgos kvalifikacijos (39 vieta). O blogiausio vertinimo  (62 vieta) Lietuva susilaukė dėl sparčiai mažėjančios darbo jėgos“, – komentuoja V. Ivanovas.

Antrus metus besitęsiantis Lietuvos kritimas Pasaulio talentų reitinge parodo, kad švietimo sistemos, darbo rinkos subalansavimo bei emigracijos suvaržymo problemos Lietuvoje nėra iš esmės sprendžiamos.

Šveicarija pirmauja 5-tą kartą

2018 metų IMD pasaulio talentų reitinge penktus metus iš eilės pirmoje vietoje stabiliai įsitvirtinusi Šveicarija, antroje – Danija. Po jų seka Norvegija, Austrija ir Nyderlandai. Norvegija pateko į pirmąjį trejetuką ir keturiomis pozicijomis pagerino savo praėjusių metų rezultatą po to, kai padidino viešųjų išlaidų dydį švietimui ir talentų fondui rengti. 6-oje vietoje aysidūrė Kanada, vienintelė ne Europos šalis, patekusi į pirmąjį reitingo dešimtuką. 7-oje – Suomija, 8-oje – Švedija, 9-oje – Liuksemburgas, o dešimtuką užbaigia Vokietija. Paskutinės reitinge: Slovakijos Respublika (59), Kolumbija (60), Meksika (61), Mongolija (62) ir Venesuela (63).

„Nuo 2014 m. talentų reitingas padeda įvertinti, kaip mūsų nagrinėjamose 63 šalyse ugdomi, pritraukiami ir išlaikomi aukštos kvalifikacijos profesionalai. Norint didinti konkurencingumą ir užtikrinti ilgalaikę gerovę, ypač dabartiniame dinamiškame pasaulyje, kur dirbtinis intelektas, robotika ir kitos naujos technologijos kelia naujus iššūkius, su kuriais ateityje susidurs vyriausybės, verslas ir, apskritai, visuomenė, ypač svarbu lavinti darbo jėgą ir tobulinti darbuotojų įgūdžius,“ – sako Arturo Brisas, IMD Pasaulio konkurencingumo centro direktorius.

A. Briso vertinimu, šiais metais geriausiai talentų konkurencingumo prasme sekėsi Europos vidutinio dydžio ekonomikos šalims. Be to, šioms šalims būdinga tai, kad jose daug investuojama į švietimą ir gyvenimo kokybę.

LRT.lt / BNS nuotr.

IMD Pasaulio Talentų Reitingas Lietuva
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
10 peržiūrų vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
Klaipėdos apskr. VPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnai ir toliau vykdo įvairias prevencines priemones Klaipėdos apskrityje, atlikdami kontrolinius pirkimus, kurių metu siekiama nustatyti ar prekeiviai nepažeidžia įstatymų. Vasario 20 d. pareigūnai lankėsi keliose Kretingos, Palangos bei Klaipėdos miesto parduotuvėse, kur tikrinta ar nepažeidžiamas alkoholio kontrolės įstatymas – šiuokart parduotuvėse pažeidimų nenustatyta. Tačiau t...
Kriminalai
2019-02-11, apie 23 val., Klaipėdoje, Laukininkų g., buvo sugadinta kavinės lauko terasa. Atpažinusiuosius asmenis nuotraukose maloniai prašome susisiekti su tyrėja telefonu 8-700 62042 arba e. paštu [email protected]
Gamta
Tarptautinio paplūdimio kokybės ženklo – mėlynosios vėliavos – Klaipėda ir šiemet sieks dviem paplūdimiams: Smiltynės I ir Melnragės II paplūdimiui. Dalyvavimui mėlynosios vėliavos programoje, šiandien, vasario 21 d. posėdyje, pritarė miesto savivaldybės taryba. Abu šie paplūdimiai mėlynosiomis vėliavomis buvo įvertinti ir pernai, o Smiltynės paplūdimys ja buvo apdovanotas ir 2017-aisiais. „Mėlynoji vėliava – tai ne tik simbolis, reiškiantis, kad paplūdimy...
Švietimas
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos mieste pradės veikti Jūrų kadetų mokykla. Planuojama, kad mokykla veiks pastate, esančiame Sportininkų g. 13 (buvusio Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto patalpos). Šiuo metu formuojamos 5–8 klasės. Jūrų kadetų mokykloje ugdymas bus vykdomas pagal bendrąsias ugdymo programas, į kurias bus integruoti jūrų kadetų ugdymo sampratos elementai. Mokiniams kartu su pagrindiniu išsilavinimu bus teikiami jūreivystės,...
Įvykiai
Lietuvos oro uostai įgyvendino didelio masto atsinaujinimą, kurio metu įprastus partneriams siūlytus reklamos sprendimus pakeitė efektyviomis skaitmeninėmis priemonėmis, kurioms ateityje numatomas didelis potencialas augti. Visuose trijuose šalies oro vartuose pradėjo veikti modernūs vaizdo ekranai, o sostinės oro vartų keleiviai jau išvydo, kaip atrodo didžiausia Lietuvoje vaizdo siena.  Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose iš viso įdiegta daugiau nei...
Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...