Pirmas žingsnis žengtas: balsavo už Seimo narių skaičiaus sumažinimą iki 121

Ineta Nedveckė

Antradienį Seimo plenarinių posėdžių salę pasiekė „valstiečių“ įregistruotas įstatymo projektas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121. Tam reiktų pakeisti Konstitucijos 55 straipsnį. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Toliau projektas bus svarstomas komitetuose, vėliau dėl jo Seimas balsuoti turės dar bent 3 kartus.

Už projektą balsavo 54 parlamentarai, prieš – 29, susilaikė 15. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Projektą Seimo posėdyje siūloma svarstyti pavasario sesijoje.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė pasigedęs taip Seimo pirmininko, pristačiusio šį projektą, mėgstamos analizės ir diskusijos. Pats „valstietis“ Viktoras Pranckietis sakė, kad projekto svarstymas Seime ir yra diskusija.

Konservatorė Gintarė Skaistė kalbėjo šiame klausime nematanti jokios naudos, tik populizmą. Pasak jos, sunku tikėtis, kad Konstitucija išties bus pakeista, nes tam reikia daugiau parlamentarų balsų, nei valdantieji turi. Norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad už pataisas balsuotų du trečdaliai parlamentarų, t. y. bent 94 Seimo nariai.

Liberalų frakcijos narė Viktorija Čmilytė-Nielsen klausė, ar įvykdžius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje užsibrėžtą tikslą Lietuvos gyventojų skaičių gerokai padidinti, vėl būtų inicijuojami Konstitucijos pakeitimai tam, kad būtų išlaikytos tinkamos Seimo narių ir gyventojų proporcijos. Į tai V. Pranckietis atsakė trumpai – „ne“.

TS-LKD frakcijos narys Andrius Kubilius kalbėjo, kad tokios iniciatyvos pasipila tada, kai siūlančiai partijai reikia pasikelti reitingus, dažniausiai – prieš Seimo rinkimus. Kad šis klausimas atsirado kadencijos viduryje, pasak A. Kubiliaus, jį nustebino.

Valdantieji motyvuoja, kad Lietuvos gyventojų skaičius nuo 1992-ųjų sumažėjo iki 2,8 milijono, tad mažėja ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius.

„Nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, Seimo narių skaičius iki šiol išliko visiškai nepakitęs – 141 Seimo narys. Būtų teisinga  atsižvelgti į reikšmingus gyventojų skaičiaus pokyčius ir sekti kitų šalių pavyzdžiu“, – po projekto įregistravimo siųstame pranešime spaudai cituotas frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Projektą pasirašė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei 44 LVŽS frakcijos nariai.

Šiuo metu galiojantis Konstitucijos 55 straipsnis nustato, jog Seimą sudaro 141 Seimo narys. Priėmus siūlomas Konstitucijos pataisas būtų sumažintas Seimo narių skaičius ir Seimą sudarytų  121 Seimo narys. 

Kartu su Konstitucija turėtų būti pakeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas bei Seimo rinkimų tvarką detalizuojantys poįstatyminiai aktai. Seimo rinkimų įstatyme turėtų būti nustatyta, kiek Seimo narių renkama vienmandatėse apygardose ir kiek – daugiamandatėje apygardoje.

Prieš pradedant svarstyti Konstitucijos pakeitimus, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pateikė rezoliuciją „Dėl nuolatinių bandymų keisti Lietuvos respublikos Konstituciją“. Ja siūlyta suburti ekspertų grupę, kuri įvertintų, ar būtina keisti svarbiausią šalies dokumentą. Rezoliuciją Seimas atmetė.

LRT.lt /E. Genio nuotr.

Pirmas Žingsnis Seimo Narių Skaičius
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...