LPKT Sąjungos Palangos filialui – 30 metų: „Leiskit į Tėvynę, leiskit pas savus!“

Šie, 2018 metai, ypač gausūs įvairių svarbių mūsų valstybei jubiliejų, t.y. Lietuvos valstybės atkūrimo 100 - osios metinės, 100 metų Lietuvos Vyriausybei, lapkričio 23 d. švęsime Lietuvos kariuomenės šimtmetį. 2018 - ieji – jubiliejiniai ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, skaičiuojančiai jau 30 gražios ir prasmingos veiklos metų. Buvusius kalinius, tremtinius, laisvės kovų dalyvius vienijanti organizacija gimė kartu su Sąjūdžiu.

1988 m. Pirmasis Palangos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos komitetas.  Iš kairės: A.Tranyzas, V.Galdikienė (pirmininkė), A.Šateika, E.Minelgaitė, J.Jurevičiūtė, R.Majoraitė, L.Alminas. Archyvo nuotr.

1988 m. pakilusi atgimimo banga sužadino viltis kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Buvę sovietinių lagerių kaliniai ir Sibiro tremtiniai suskato jungtis į organizaciją, susikūrė „Tremtinių“ klubas, kurio steigiamasis suvažiavimas įvyko 1988 m. rugpjūčio mėn. Kaune, o tų pačių metų spalio 29 d. buvo sušauktas pirmasis politinių kalinių ir tremtinių suvažiavimas. Po suvažiavimo atskiruose miestuose ir miesteliuose pradėjo steigtis „Tremtinio“ klubo skyriai.

Paskatinta tetosDžeskasgano – Kengyro lagerio politinės kalinės Marijos Jūrevičiūtės, Vida Murauskaitė –Galdikienė kartu su grupe bendraminčių tremtinių ėmėsi burti Palangoje ir jos apylinkėse gyvenančius tremtinius ir politinius kalinius. 1988 m. lapkričio 12 d. „Neringos“ klube įvyko Palangos Tremtinių klubo steigiamasis susirinkimas. Jame buvo išrinkta organizacijos taryba: Vida Galdikienė, Leandras Alminas, Arūnas Šateika, Jadvyga Jūrevičiūtė, Regina, Marozaitė, Eglė Minelgaitė, Kazimieras Jokūbauskas. Tarybos pirmininke buvo išrinkta Vida Galdikienė.

Buvęs Palangos tremtinys Jurgis Poška su dukra Irena Poškaite Burbiškių dvaro parke 2012 m.

Tai buvo labai drąsūs žmonės, rizikavę ne tik savo, bet ir savo šeimų likimu. Buvo Sąjūdžio pradžia, Lietuvoje tebeveikė visos okupacinės valdžios represinės struktūros: saugumas, milicija, Lietuvoje tebebuvo sovietinė armija.

Įkurto „Tremtinių“ klubo tikslas – vienyti visus nukentėjusius nuo stalinizmo, žadinti tautos savimonę, rūpintis istorinės atminties išsaugojimu, jaunosios kartos patriotiškumo ir pilietiškumo ugdymu.

Per 30 veiklos metų atlikta daug darbų: pastatytas Tremtinių kryžius, įkurtas ir atnaujintas tremties bei rezistencijos muziejus, partizanų žuvimo, tardymo vietose pastatyta daug paminklų, atminimo akmenų. Kasmet dalyvaujame visose miesto šventiniuose renginiuose, tremtinių sąskrydyje Ariogaloje, pagarbiai palydime savo narius amžinybėn.

Minint mūsų organizacijos jubiliejų norime priminti pavardes tų drąsių žmonių, kurie kūrė „Tremtinių“ klubą ir kurių jau nėra su mumis. Tai pirmosios Tarybos nariai: Leandras Alminas, Jadvyga Jūrevičiūtė, Regina Majoraitė, Kazimieras Jakubauskas; buvę filialo pirmininkai: Algirdas Paulauskas, Juozas Zubernis, Petras Gabrėnas; buvę partizanai ir partizanų ryšininkai: Vytautas Jūrevičius, Jonas Ožeraitis, Stasė Danilevičienė, Eugenija Bieliauskienė, Marija Jūrevičiūtė ir daugel kitų.

Palangos buvusių tremtinių išvyka į Minaičius (Radviliškio raj.). Prie Laisvės kovų paminklo. 2012 m.

Praėjus 77 metams nuo 1941 m. trėmimų pradžios, norisi paklausti buvusios politinės kalinės Marijos Jūrevičiūtės žodžiais: „Ar gali kas grąžinti pavogtą jaunystę, sunaikintą sveikatą, sutryptą žmogiškąją garbę, sunaikintą gyvenimą ir laimę?“

Palangos m. buvusių tremtinių organizacijos valdyba, taryba ir seniūnai. 2012 m.

Sveikiname visus Palangos buvusius tremtinius, politinius kalinius, laisvės kovų dalyvius su prasmingos 30 - ies metų veiklos jubiliejumi, linkime sveikatos, taikaus ir žydro dangaus Jums ir Jūsų šeimų nariams. Tegu ateinančios kartosniekad nepatirs to, ką išgyventi teko mūsų kartai. Tegu laiminančio Kristaus ranka saugo ir globoja Jus.

G. Vėlavičienė,

LPKT sąjungos Palangos filialo valdybos pirmininkė,

Vida Galdikienė, Arūnas Šateika,

pirmosios tarybos nariai, tremtiniai

LPKT Sąjunga Palangos filialas 30metų,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
101 peržiūra vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....