Nepristatyta pusė tūkstančio pranešimų: rinkliavos už atliekų tvarkymą surinkimas – tik laiškanešių rankose?

Dana Lukauskienė

Redakciją pasiekė pilietiškų žmonių skambutis. Moteris kreipėsi, nes jai nėra aišku, ar netaškomi vėjais vietos biudžeto pinigai, kaip yra vedama sodininkų apskaita, ir ar tie, kurie gyvena Palangos sodų bendrijose, sąžiningai moka vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą?

Mat komunalinės atliekos sodininkų bendrijose išvežamos labai operatyviai, tačiau ar nėra tokių piktybiškų miestiečių, kurie iki galo nepridavę namo inspektoriams ir neįregistravę statinio Registrų centre, ramiai sau gyvena, naudojasi paslaugomis, o už jas nieko nemoka?

Nejau negalioja taisyklės?

„Aš pasakysiu tik savo nuomonę, nežinau kaip iš tikrųjų yra, norėčiau, kad į šį reiškinį būtų pažiūrėta iš valstybės pozicijų. Mes turime sodą prie Palangos, esame sąžiningi žmonės: sodo valdoje atlikti visi reikiami kadastriniai matavimai, žemė ir turtas registruotas Registrų centre. Kiekvienais metais susimokame rinkliavą už šiukšles. Suma yra nedidelė, apie 9 Eur per mėnesį. Mes sodų bendrijoje būname tik vasarą. Bet aplink mus gyvena žmonės, su kuriais bendraujame, o jie tikina, jog jokios rinkliavos nemoka gerą dvidešimtmetį. Norėčiau sužinoti, ar įmanoma, jog sodų bendrijoje „Pavėsis“ dvidešimt ir daugiau metų gyvenantys žmonės nėra nė cento šios rinkliavos nesumokėję? Kiek teko bendrauti su kaimynais, susidarė įspūdis, jog pagrindinė problema yra ta, kad juos tiesiog nepasiekia rinkliavos mokėjimo kvitas. Įdomu, kodėl taip yra? Nejau vieniems žmonėms rinkliavas mokėti privalu, o kitiems bendros taisyklės negalioja?“, – klausė pašnekovė, nenorėjusi, kad jos tapatybė būtų atskleista.

Nejau vieniems žmonėms rinkliavas mokėti privalu, o kitiems bendros taisyklės negalioja?“, – klausė į redakciją paskambinusi moteris. Juliaus Kalinsko, 15 min. asociatyvi nuotr.

Patys save skriaudžiame

Pašnekovė tikino, kad susisiekusi su Palangos miesto rinkliavų centru ir jai buvo paaiškinta, jog mokėjimo dokumentai gyventojams siunčiami pagal Rinkliavų centro sąrašą.

„O jeigu gyventojų jame nėra? O gal jie nėra atlikę jokių kadastrinių matavimų, tad jokiuose institucijų sąrašuose nefigūruoja? Neturėdami tikslaus gyventojų sąrašo Rinkliavų centro darbuotojai tiesiog nemato reikalo siųsti mokėjimo dokumentų. Nejau mūsų kaimynai „šimtą metų“ gyvens sodo nepriregistravę ir nesusimokėję rinkliavos?“, – svarstė pašnekovė.

Jos nuomone, visą realios padėties informaciją turėtų kaupti sodų bendrijos pirmininkai. „Suprantame, kad kontroliuojančios institucijos gali būti labai užimtos ir neturi laiko lakstyti po sodus, bet nejau nėra galimybės išsikviesti bendrijos pirmininką? Nejau niekas nepagalvoja, juk nesukontroliavus mokesčių mokėtojų sąrašų, nukenčia mūsų biudžetas? Nejau Savivaldybė taip laisva ranka gali sau leisti taškyti visų mūsų lėšas, ir kai kam šiukšles dykai vežti?“, – klausimus bėrė pašnekovė.

Anot jos, negaunantys mokėjimo kvito kaimynai ir patys stebisi, nežino, kodėl rinkliavos mokestis juos aplenkia. „Jie norėtų susimokėti, bet, jei sąskaitą nepasiekia, teigia, kad tai jau ne jų bėda. Jei žmonės sąžiningi, nors sodai ir neregistruoti, jie gi patys gali nuvažiuoti į Rinkliavų centrą ir paprašyti išrašyti sąskaitą. Na, bet ar jūs daug sąžiningų žmonių esate matę? Tokių labai mažai. Suprantate, juk mes patys save skriaudžiame“, – kalbėjo moteris.

Nieko neveikia?

Pašnekovės nuomone, sodų bendrijų pirmininkai nieko iš tiesų neveikia. Jie tik surenka nario mokestį, o ir tą patį, jei pats žmogus atneša. Jeigu neneša, jie ir tuo nesirūpina. O soduose gyvenantys piktnaudžiautojai ne tik kad rinkliavų nemoka, bet ir keliais naudojasi, kuriuos reikia pavasarį tvarkyti.

„Jei niekas neprašo jokių rinkliavų, mes, tiesiogine ta žodžio prasme, mindome į žemę pinigus. O ar mes tokie turtingi esame? Nejau valstybei ar Savivaldybei nereikia pinigų? Aš manau, kad analogiška situacija kartojasi visoje Lietuvoje. Sąžiningai mokesčius moka keli, o kiti – jų kupra joja. Jeigu paklausi, kodėl savo sodo neregistruoji, dažniausiai kaimynai atšauna, o kam man to reikia. Turime taip pat draugų ir Būtingės soduose, kur bendraujame, kartu gimtadienius švenčiame. Pas juos lygiai tas pats. Yra gyvenančių aplink, kurie nieko nemoka. Bet apmaudžiausia, jog šiukšlių surinkimo mašina privažiuoja prie kiekvieno namo, kiek tas kainuoja? Kiek kartų girdėjau kaimynus sakant, jog mielai susimokėtų, bet neateina sąskaitos“, – piktinosi sodininkė.

Sąskaitos negauna nes nėra pašto dėžutės?

Susisiekus su Bį „Palangos rinkliavų centras“ direktoriumi Broniumi Martinkumi paaiškėjo, jog rinkliavą mokėti privalu, nes ji yra patvirtinta Savivaldybės tarybos sprendimu. Sąskaitos yra išsiųstos dar pavasarį. Vieniems gyventojams internetu, o kitiems – paštu. Pastaruoju metu iš pašto grįžo apie 500 laiškų su prierašais, jog korespondencija neįteikta, nes nėra pašto dėžutės.

B. Martinkaus teigimu, dėl netvarkingų pašto dėžučių per metus grįžta apie 500 laiškų. Lietuvos pašto asociatyvi nuotr. 

„Gali būti, jog sąskaitų negavo tie, kurie neturi ar yra nesusitvarkę pašto dėžučių. Pirmadienį gyventojams bus siunčiami priminimai, pakartotinai siunčiami raginimai susimokėti rinkliavą. Dažniausiai gyventojai, negavę sąskaitos, su mumis susisiekia patys, pasako, kur siųsti, ar nurodo elektroninio pašto adresą. Priminsiu, jog žmonės, turintys nekilnojamojo turto soduose, nuo atliekų surinkimo ir tvarkymo rinkliavos neatleidžiami. Jei žmogus ten negyvena, jis gali prašyti atleisti nuo rinkliavos tuo atveju, jei pateiks pažymas iš elektros tinklų bei UAB „Palangos vandenys“, jog jis nesunaudojo tam tikro kiekio elektros energijos ir vandens. Tuomet atsirastų galimybė būti atleistam nuo kintamosios rinkliavos dalies mokesčio, tačiau pastoviąją dalį vis tiek tektų mokėti “, – sakė B. Martinkus.

Namo mažame mieste nepaslėpsi

Vadovo pasiteiravome, ar galėtų susidaryti situacija, jog, jei nesutvarkyti nekilnojamo turto dokumentai Registrų centre, galima išvengti rinkliavos.

Pasak direktoriaus, jei nesutvarkyta namo dokumentacija, o žmonės jame gyvena, didžioji jų dalis, atvyksta į Rinkliavų centrą patys, nes tol, kol jie neužsiregistruoja rinkliavos mokėtojais, tol jiems niekas neišduoda šiukšlių konteinerių.

„Palanga – nedidelis miestas. Jei ne pats žmogus, tai informaciją pateikia kaimynai. Tuomet mūsų specialistai vyksta į sodus, fotografuoja, renka įrodymus, kol pagaliau būstą apmokestiname. Bet tokie yra vienetiniai atvejai. Kiekvienas naujas pastatytas namas yra puikiai matomas, jo nepaslėpsi. O štai „Pavėsio“ sodai vieni pavyzdingesnių. Ten apie 50 proc. sodo namų jau yra virtę gyvenamaisiais namais, daugelis jų gyventojų noriai moka rinkliavą“, – kalbėjo direktorius.

Į teismą paduotos 268 šeimos

Anot pašnekovo, pastaruoju metu labai pakito ir sodų bendrijų pirmininkų vaidmuo. Daugelis sodininkų bendrijų jų jau neberenka, mat žmonės turi individualius elektros įvadus, žemės mokestį moka savarankiškai, turi individualius dujų skaitiklius, nebėra bendrų mokesčių. B.Martinkaus manymu, pastaruoju metu sodų bendrijų pirmininkų apskritai nebereikia.

„Dauguma žmonių yra pakankamai sąmoningi, jie patys susitvarko. Gaila, bet tikrai labai daug grįžta laiškų iš pašto su prierašu, jog nėra pašto dėžutės. Praėjusią savaitę grįžo iš Lydekų gatvės net 5 laiškai. Pirmadienį pats važiuosiu pasižiūrėti, išsiaiškinti situacijos. Stengiamės žmonių ieškoti per Registrų centrą, pagal gyvenamąją vietą įteikti pranešimus. O neradus žmogaus ilgesnį laiką – metus ar dvejus, reikalai tvarkomi teismine tvarka. Antstoliams be teismo sprendimo nemokių piliečių perduoti negalime, pirmiausia rinkliava turi būti priteisiama. Šiuo metu į teismą yra paduotos 268 šeimos, nemokančios atliekų surinkimo ir tvarkymo rinkliavos, o sodininkai tarp jų pati mažiausia dalis“, – tikino vadovas.

Pranešimai rinkliava Atliekų Tvarkymas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Specialūs projektai