Ligoninės „mirtininkės“: vienintelis kriterijus gali nulemti 15 ligoninių likimą

Aleksandra Ketlerienė, Dalia Plikūnė,

DELFI pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistų parengta neoficiali analizė, kurioje atsiskleidžia paveikslas, kurių gydymo įstaigų optimizuojant tinklą nebeliktų kaip įprastai veikiančių ligoninių, jeigu būtų pritarta atitinkamiems kriterijams. Tačiau oficialiai ministerija ir valdantieji neigia apskritai turį ketinimų uždaryti nors vieną ligoninę.

Tam, kad įstaiga galėtų būti įtraukta į tinklą, jai būtų keliami du kriterijai: joje turėtų visą parą užtikrinama skubi pagalba ir teikiamos bent trys iš šių rūšių stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos: chirurgija, terapija, pediatrija, akušerija ir psichiatrija.

Būtent antrasis kriterijus ir kelia problemų 15 gydymo įstaigų, kuriose yra teikiamos tik dvi arba viena iš minėtų rūšių stacionarinių paslaugų.

Tokiu atveju, pavyzdžiui, Šiaulių apskrityje neliktų Radviliškio ir Joniškio ligoninių, kur dabar yra likę tik chirurgijos ir terapijos, bei Akmenės ir Pakruojo ligoninių, kur teikiamos tik terapijos ir pediatrijos stacionarinės paslaugos.

Panevėžio apskrityje neliktų taip pat tik tokias stacionarines paslaugas teikiančios Kupiškio ligoninės, Utenos apskrityje – Zarasų, Ignalinos ir Molėtų ligoninės, kurioje liko tik terapijos paslaugos.

Tik terapijos ir pediatrijos paslaugos yra teikiamos ir Gargždų ligoninėje – Klaipėdos apskrityje, Šilalės ligoninėje – Tauragės apskrityje, Prienų ir Kaišiadorių ligoninėse – Kauno apskrityje, Širvintų ligoninėje – Vilniaus apskrityje. O Marijampolės apskrityje tik terapijos paslaugos teikiamos Kalvarijos ligoninėje teikiamos.

Ministerija neigia turinti planų uždarinėti ligonines

Sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė neneigė, kad ministerija atlieka analizes apie šalies gydymo įstaigų darbo efektyvumą, tačiau patikino, kad nėra sudarinėjami sąrašai įstaigų, kurias planuojama uždaryti.

„Be jokios abejonės, SAM renka ir analizuoja duomenis, tad ne išimtis tai, kad yra žiūrima, kaip efektyviai ir kokybiškai dirba šalies gydymo įstaigos. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad tikrai nėra sudaryti jokie sąrašai įstaigų, kurias būtų planuojama uždaryti. Tokių tikslų ministerija neturi ir niekada neturėjo“, – teigiama L. Bušinskaitės-Šriubėnės pateiktame komentare.

BNS nuotr.

Pasak jos, priešingai, yra labai svarbu užtikrinti efektyvų gydymo įstaigų darbą regionuose, kuris būtų ir ekonomine prasme geras.

„Tad yra siekiama užtikrinti, kad gydymo įstaigos teiktų paslaugas efektyviai, užtikrinant didesnį paslaugų saugumą ir kokybę. Tai reiškia, kad būtų ne tik tuščios sienos ir pastatai be pacientų, bet kad būtų teikiamos tos paslaugos, kurios reikalingos regionų gyventojams“, – teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Pasak jos, tam, kad gydymo įstaiga galėtų teikti pacientams tam tikras paslaugas, ji turi atitikti keliamus kokybės reikalavimus.

„Pavyzdžiui, gimdymus priimti ar atlikti tam tikras operacijas gali tie medikai, kurie tai daro nuolatos, o ne vos kelis kartus per metus. Tad paslaugų teikimas priklauso nuo daugelio veiksmų: medikų kvalifikacijos, pacientų srautų ir kt.“, – teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Pasak jos, formuojant gydymo įstaigų tinklą joms bus keliami tam tikri reikalavimai ir nustatomi tinklo formavimo kriterijai.

„Kriterijų pavyzdžiai: įstaigoje privalės būti užtikrintas skubiosios pagalbos teikimas visą parą, paslaugų daugiaprofiliškumas (bent trijų rūšių stacionarinės paslaugos, pvz. chirurgijos, terapijos, pediatrijos, akušerijos, psichiatrijos), išvengiamos hospitalizacijos rodikliai, pacientų, išvykstančių gydytis į kitą įstaigą, rodiklis. Tačiau, kaip jau ne kartą minėta, nė vienos ligoninės uždaryti neplanuojama“, – teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Pasigenda socialinių paslaugų

Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) Tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė teigė, kad kalbant apie ligoninių tinklo optimizavimą medikų bendruomenėje vyrauja keli požiūrio taškai. Dalis medikų baiminasi, kad periferijų ligoninėms bus sunku sukomplektuoti reikalingą komandą.

BNS nuotr.

„Esu girdėjusi pasakymų, kad čia bus gydymo įstaigų žlugdymas“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Tačiau, pasak jos, LMS visada akcentuoja, kad visi sprendimai turi būti priimami remiantis kaštų ir naudos analize. Ji nemato problemos, kad trūkstant specialistų būtų galima jungti kelias įstaigas į vieną arba sutvarkyti tinklą per sutartis.

„Vis tiek optimizacija turi būti. Neefektyviai veikiančios įstaigos prastina rodiklius ir finansų panaudojimą“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Tačiau, pasak jos, LMS akcentuoja, kad sprendžiant klausimą dėl ligoninių likimo turi atsirasti ir socialinės paslaugos – pacientų pavežėjimas.

„Kalbame su ligonių kasomis. Jos irgi tą pasako, kad socialinių paslaugų trūksta, ir jos neturi būti apmokamos iš sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamų pinigų“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

R. Karbauskis: tai yra fake news

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis dar kartą kategoriškai pakartojo: jokia ligoninė nebus uždaryta. Pasak jo, tokie ligoninių sąrašai tėra tik tikslingai skleidžiamos netikros naujienos (angl. „fake news“), o toks veiksmas turi aiškų tikslą – pakenkti „valstiečiams“ prieš rinkimus.

„Nei viena ligoninė nebus uždaryta ir aš lažinuosi su bet kuo Lietuvoje, kad taip nebus. Ar jūs ant to dokumento matote ministro parašą? Šitas fake news arba tie dokumentai, kurie neva yra ministerijos, aš nelabai suprantu, kodėl tai yra daroma. Kodėl skleidžiamos žinios, tarytum tai yra sprendimai arba ruošiami sprendimai, kai po jais nėra jokių oficialių asmenų parašų?

Gali būti, kad kažkuriame kabinete, visai galbūt ne ministerijoje, sukuriamas kažkoks feikinis dokumentas ir jis po to pateikiamas kaip tiesa. Jeigu kažkieno fantazijose tai gimsta, bet kokiu atveju tai turėtų tapti politine valia – pirmiausiai ministerijos dokumentu, o po to politine valia. Niekada tokios nesąmonės netaps ministerijos dokumentu, jau nešnekant apie tai, kad jos taptų politine valia“, – sakė R. Karbauskis.

Anot jo, net jeigu ir darytume prielaidą, kad politinė SAM vadovybė „išsikraustytų iš proto“, tai Seime tokia iniciatyva būtų sustabdyta bet kokiu atveju.

„Nė vieno dokumento nebus tokio, kuris leistų mechaniškai spręsti kokios nors ligoninės uždarymą. Nėra tokio varianto, kurį galima priimti kaip kažkokį modelį, kurį taikytume Lietuvai, nes Lietuva yra labai skirtinga. Savivaldybės yra absoliučiai skirtingos, vienose trūksta vienų dalykų, kitose – kitų dalykų. Atstumai nuo regioninių centrų yra dar vienas kriterijus. Aš kalbėjau su ministru ne sykį apie tai: be savivaldos dalyvavimo iš viso diskusijų būti negali ir šitoje vietoje mes dėl to ir pasakėme, kad be būsimų rinkimų ir naujos valdžios jokių sprendimų nebus“, – sako LVŽS lyderis.

Anot jo, savivaldybės turi būti įtrauktos tam, kad galima būtų suprasti realią situaciją, o problemoms spręsti egzistuoja įvairūs modeliai.

BNS nuotr.

„Kalbant apie sveikatos apsaugos reformą, tai pirmiausias darbas ir uždavinys – įvertinti visas aplinkybes, kurios svarbios būtent padedant žmogui. Nėra ligoninių šiandien Lietuvoje, kurios būtų nereikalingos, yra tik pertvarkos klausimas. Pavyzdžiui, Klaipėda turi tris ligonines, dvi yra ministerijos pavaldumo, viena yra savivaldybės. Bet jie net neturi normalaus priėmimo skyriaus Klaipėdoje, nei viena ligoninė.

Ir mes kalbame apie tai, be savivaldybės dalyvavimo vėlgi tai neįvyks, kad Klaipėdoje gali atsirasti universitetinė klinika, sujungus tas ligonines į vieną, ir ji gali tempti į Kauno ar Vilniaus lygį. Kas gali tam prieštarauti? Bet vėlgi, jokio sprendimo nebus, kol nebus susitarta su vietos bendruomene, su savivaldybe, nes tai būtina padaryti. Negalima daryti sprendimų šitoje jautrioje srityje nesusitarus su žmonėmis, kol neturėsime jų palaikymo“, – sako Seimo narys.

Jis tikina nesuprantantis, iš kur atsiranda panašūs dokumentai, ir mano, kad visa tai yra daroma specialiai prieš rinkimus.

„Jeigu bus ministro ar viceministro parašas, jeigu bus Seime komiteto pirmininko parašas, vertinsime tai labai rimtai. Bet šitie visi popieriai, ant kurių nėra parašų, jie yra paprasčiausiai oro virpinimas artėjant rinkimams. Dabar negaliu įvardinti savivaldybės, bet vienoje jų buvo netgi renkami gyventojų parašai, kad neuždarytų ligoninės. Buvo renkami parašai, kada jokio ketinimo, jokios minties net nėra. Kodėl taip buvo daroma? Grynai dėl politinio intereso, parodyti, kad šitie žmonės, „valstiečiai“, neva nori sunaikinti jūsų ligoninę, bet tai buvo visiškai fake news. Ir ką tu į teismą paduosi? Nieko negali paduoti. Sugalvojo kažkas tokią naujieną, pradėjo rinkti parašus. Tai yra tik politika“, – įsitikinęs R. Karbauskis.

Politikas tvirtina, kad „valstiečiai“ tokių sprendimų niekada nepatvirtins – net jeigu taip nuspręstų ministerija, politiniame lygyje toks sprendimas palaikymo nesulauks.

„Mūsų partijoje nebus tokio sprendimo, pas mus vien kalba apie tai sukelia alergiją frakcijoje ar koalicijoje. Bet vis tiek reikia šnekėti apie efektyvumą, bet kai tai pervedama vėl į naikinimą, tai mes sakome: iš kur jūs tai traukiate? Tai be Seimo valios niekaip negalėtų atsitikti, o Seimo valios negali būti, čia tik viena valia yra, jeigu mes pasiūlytume nenaikinti tų ligonių“, – DELFI sakė LVŽS lyderis.

Problemą bandoma spręsti dėliojant skaičius

Savo ruožtu Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos Seime narys Antanas Matulas kritikuoja DELFI gautame dokumente įvardintą kriterijų. Anot jo, tai yra administracinis požiūris, kuriame žiūrima tik į skaičius, bet neatsižvelgiama į situaciją. Be to, jis skaičiuoja, kad pritaikius kitus kriterijus neliktų dar daugiau rajonų ligoninių.

„Jau pagal tą vieną kriterijų, pagal mano skaičiavimus, jį atitinka 15 ligoninių, o jeigu dar pritaikytume kitus kriterijus, pavyzdžiui, hospitalizacijos rodiklį, aptarnaujamų gyventojų skaičių, kurių dydžius tvirtins vyriausybė, tai mano manymu beveik visos rajonų ligoninės nepapultų į tinklą. Ką tai reiškia? Jeigu ligoninė į tinklą nepapuola, nesudaroma finansavimo sutartis su Ligonių kasa, jose lieka tik slaugos paslaugos. Tai ministras teisus, kai sako: mes neuždarinėsime ligoninių, savivaldybės spręs. Jeigu ligoninėje lieka slauga, periferijoje slaugos lovų dabar užtenka, tai iš esmės tos ligoninės būtų uždaromos, nes jos neišsilaikys“, – situaciją paaiškino A. Matulas.

Pasak jo, sveikatos priežiūros paslaugų daugiaprofiliškumas, kai atsiranda reikalavimas, kad ligoninėje būtų bent trys stacionarinių paslaugų rūšys, yra nelogiškas ir net nesąžiningas.

„Ypač šita ministerija du metus spaudė, viską darė, kad neliktų tų profilių, kad ligoninės mažintų lovų skaičių. Įstatyme yra parašytas vienas kriterijus – lovų skaičius, tai dabar neaišku, kokį tą lovų skaičių vyriausybė patvirtins, nes čia įstatyme neva bus tik parašytas pavadinimas kriterijaus, o dydžius tvirtins vyriausybė. Daug metų buvo siekiama, kad rajonuose neliktų kai kurių skyrių, buvo kriterijai aiškūs – tarkime, operacijų skaičius, jeigu mažesnis, negu nustatytas, arba gimdymų skaičius mažesnis nei 300 du metus iš eilės, toks skyrius uždaromas.

Ir dabar tas įrašomas kriterijus yra nesąžiningas, nes įstaigos buvo raginamos pačios mažinti apimtis, lovų skaičių, ir tos, kurios sąžiningai tą darė, iš esmės šiandien nukenčia“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys.

Pasak jo, reikėtų į ligoninių tinklo optimizavimą žiūrėti ne biurokratiškai, o įvertinti realią situaciją. Pavyzdžiui, šalia autostradų, „Via Balticos“ reikėtų ligoninių, kuriose galėtų būti suteikta greita pagalba į eismo įvykį patekusiems asmenims. Be to, A. Matului atrodo, kad vyriausybės siekis sutaupyti pinigų uždarant ligonines yra taip pat nelogiškas.

E. Genio/LRT nuotr.

„Taip žmonės įsivaizduoja, nes projekte parašyta: tikslas – optimizuoti tinklą tam, kad būtų padidintas įstaigų darbuotojų atlyginimas. Jeigu žmonės suvoktų ir paskaičiuotų, tai visų 35 rajonų ligoninių finansavimas yra kažkur 125 mln. eurų, vienų Kauno klinikų finansavimas yra apie 130 mln. eurų, Santariškių išlaikymas tiek pat kainuoja, kiek visų rajonų ligoninių. Biudžetas yra daugiau nei 2 mlrd. eurų. Jeigu visas rajonų ligonines uždarai, reiškia tas paslaugas turės teikti kitur, žmogus turės nuvažiuoti, grįžti, iš tų 125 mln. eurų už tas paslaugas reikės apmokėti kitose ligoninėse. Dėl administravimo galima sutaupyti apie 30 mln. eurų. Norint su tokia suma pakelti medikų atlyginimus, tai visiems medikams galėtum į metus pakelti 20 eurų. Tai čia yra nulis. Ne tie šaltiniai visiškai yra“, – sako Seimo narys.

Jis sutinka, kad problemų yra ir ligoninių tinklą reikėtų optimizuoti, kai kur paslaugų labai natūraliai liko mažiau, tačiau reikia kurti modelį, kuris nepablogintų gyventojų padėties.

„Ypatinga tragedija įvyks, jeigu ligoninė nepapuls į tą tinklą, nebus nesudaryta sutartis, ir neliks net terapinio, vidaus ligų skyriaus. Bet jeigu nebus terapijos skyriaus, tai jie tikisi, kad 70–80 metų žmogus su dideliu kraujospūdžiu su širdies ar plaučių liga, jis bus paguldytas į Kauną, Vilnių, Panevėžį arba Šiaulius? O pirminė grandis veikia blogai, gydytojų trūksta.

Galimas tas kelias tik tokiu būdu, jeigu bus rimtai sustiprintas priėmimo skyriaus darbas, būtinoji pagalba ligoninėse, jeigu bus sustiprinta konsultacinė poliklinika prie ligoninių, tai yra valstybė turi paskaičiuoti. Mano skaičiavimais, reikalinga, kad konsultacinėse poliklinikose rajonuose dirbtų ne mažiau kaip 10 gydytojų konsultantų – kardiologas, neurologas, traumatologas, ausų, nosies, gerklės gydytojas, ginekologas ir pan. Valstybė turi užtikrinti, kad jie ten atsirastų“, – sako A. Matulas.

„Valstiečiai“ gudrauja

Paklaustas, kodėl „valstiečių“ lyderiai nuolat kartoja, kad nė viena ligoninė nebus uždaryta, A. Matulas DELFI sakė, kad formaliai jas uždarys ne vyriausybė, o savivaldybės, be to, jos gal ir nebus uždarytos, tačiau jose liks tik slaugos paslaugos, jos neišsilaikys ir bus priverstos užsidaryti pačios.

„Karbauskis prieš kelis mėnesius pasakė, kai prezidentė vetavo įstatymą: gerai, mes iki rinkimų nieko nedarysime, o po rinkimų mes susitarsime su savivaldybėmis, gal jos bus protingesnės. Jie įsivaizdavo, kad jie laimės rinkimus visose savivaldybėse, duos nurodymus, kad visi tylėtų ir klausytųsi, ir viskas išsispręs.

Įstatyme labai aiškiai parašyta: tinklas sudaromas vadovaujantis tam tikrais kriterijais, o su nepapuolusiomis įstaigomis Ligonių kasa nesudaro sutarties, išskyrus slaugą. Dabar uždarykite, pavyzdžiui, Biržuose, terapiją, traumatologinį, chirurgiją, dar kažkokį skyrių, lieka slauga. Struktūros neišlaikysi, viskas. O „valstiečiai“ sakys: mes neuždarėme, sprendžia savivaldybės. Tai yra melo kelias“, – sako Seimo narys.

Be to, anot jo, nuolatinės kalbos apie ligoninių veiklos optimizavimą gąsdina rajonuose dirbančius gydytojus, kurie, pasinaudoję proga, važiuoja dirbti į didesnes ligonines, nes bijo, kad jų ligoninė bus uždaryta. Tokiu būdu susidaro ydingas ratas, nes rajonuose nebelieka pakankamai gydytojų ir pakankamai kokybiškų paslaugų.

DELFI.lt

Ligoninės
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
51 peržiūra gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Dalia Plikūnė Nei Registrų centro istorijos, nei istorijos dėl vaiko teisių, nei prasidėję mokytojų streikai nepajudino stabiliai aukšto „valstiečių“ ir premjero Sauliaus Skvernelio reitingų. Konservatoriams ir „valstiečiams“ abipusė kova padeda išlaikyti į juos nukreiptą dėmesį ir atotrūkį nuo kitų partijų. Kaip rodo naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ lapkričio 19-30 dienomis atlikta apklausa,...
Įvykiai
Dėl teisės atstovauti Lietuvai 2019-ųjų „Eurovizijoje“ varžysis 49 atlikėjai ir grupės. Pirmasis LRT rengiamos nacionalinės atrankos koncertas – iš karto po Naujųjų, sausio 5 d. 21 val. per LRT. Tarp dalyvių – gerai žinomi veidai, jau ne kartą bandę laimę nacionalinėje atrankoje, talentų šou nugalėtojai ir dar tik kylantys vardai: 1. Audrius Petrauskas V. Radžiūno/LRT nuotr. 2. Gabriela Ždanovičiūtė 3. Grupė „Twosome“ V. Radžiūno/LRT nuotr. 4. Grupė „Gloss...
Įvykiai
Vaiko pinigai priklauso kiekvienam Lietuvoje gyvenančiam vaikui, nepriklausomai nuo to, kokioje ES šalyje jų tėčiai ar mamos dirba. Taip Eltai teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Piniginės paramos ir būsto skyriaus vadovė Svetlana Kulpina. Pasak specialistės, apie socialinės paramos reglamento taikymą ir kaip mokėti Vaiko pinigus, kai tėvai dirba užsienyje, surengti mokymai savivaldybių specialistams. Turint omenyje emigracijos mastus, š...
Laisvalaikis
„Šventiniu laikotarpiu nemaža dalis gyventojų renkasi apsipirkimą el. parduotuvėse, tuo pačiu daugėja ir suklastotų elektroninių parduotuvių, kurių tikslas ‒ išvilioti žmonių duomenis ir pinigus“, – sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Rytis Rainys. NKSC informuoja, kad netikros elektroninės parduotuvės vaizdas dažniausiai nesukelia įtarimų, adresas ar pavadinimas gali būti panašūs į žinomų ele...
Sportas
Pasaulio plaukimo trumpame baseine čempionate Kinijoje penktadienį 50 m laisvu stiliumi rungties finale startuos Simonas Bilis, o kiek vėliau dėl vietos finale rungsis Rūta Meilutytė.  Dar vieną Lietuvos rekordą pasiekęs 25-erių panevėžietis šios rungties pusfinalyje distanciją įveikė per 21,03 sek., savo plaukime užėmė trečią vietą, bendroje – penktą bei pateko į rungties finalą. Dėl medalio jis kovos 14.03 val., kai startuos antrame takelyje. Šalies reko...
Įvykiai
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) skyrė 17 000 eurų baudą prekybos tinklą „Maxima“ valdančiai MAXIMA LT, UAB. Skelbdama prekių kainas ir nuolaidas bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Tarnyba sulaukė vartotojų prašymų dėl skirtingose „Maxima“ parduotuvėse galimai vykdomos nesąžiningos komercinės veiklos – nepritaikomų p...
Įvykiai
Šiuo prieššventiniu laikotarpiu darbų apimtys ir tempai auga, iki metų galo skubama užbaigti turimas užduotis. Intensyvėja veikla prekybos, aptarnavimo srityse, atsiranda su šventiniu periodu susiję, specifinio pobūdžio laikini darbai: vyksta Kalėdinės mugės, prekiaujama eglutėmis, fejerverkais, kitais kalėdiniais bei naujamečiais atributais. Atsižvelgdama į šio laikotarpio ypatumus, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pranešime žiniasklaidai primena tiek da...
Įvykiai
Lietuvoje gruodžio pradžioje buvo 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, tai - 1540 gyventojų mažiau nei lapkričio pradžioje. Per metus (šių metų gruodį, palyginti su 2017 m. gruodžiu) nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo beveik 16,5 tūkst. ELTA primena, kad šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 808 tūkst. nuolatinių gyventojų, tačiau rugsėjį nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo...
Įvykiai
Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, taip pat kai kurios parduotuvės nedirbs ir sausio 1 d. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė Eltai sakė, kad Kalėdos yra viena gražiausių metų švenčių, kada kartu turi susiburti visa šeima ir artimieji. „Norime, kad ir mūsų darbuotojai galėtų visapusiškai pasimėgauti šiltomis akimirkomis ir šventine nuotaika. Šiais metais priėmėme sprendimą vi...