„Sodra“ tikrins gydytojų sprendimus, ar pagrįstai nustatytas neįgalumas

Ernestas Naprys

Seime svarstant socialinio draudimo biudžetą įtraukta nuostata, kad „Sodra“ nuo kitų metų turės teisę tikrinti gydytojų priimtus sprendimus dėl neįgalumo grupės nustatymo. Pasak „Sodros“ atstovų, apstu atvejų, kai niekuomet nesirgę žmonės gauna I grupės neįgalumą. Juos vertins nepriklausoma komisija – nustačius piktnaudžiavimą išmokos bus atimtos. Dar Seimo nariai linkę pakoreguoti individualios veiklos apmokestinimą, kad jis nedidėtų.

Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas svarsto kitų metų „Sodros“ biudžetą ir tarifus, kurie įsigalios po mokesčių ir pensijų reformos. Biudžete kitąmet numatomas 412 milijonų eurų perteklius, kuris bus kaupiamas rezerve. „Nuo 2019 m. sausio pirmos dienos yra perskirstomos įmokos tarp darbdavio ir darbuotojo, dėl to keičiasi tarifai. Nebebus pervedama į privačius pensijų fondus lėšų, atsiranda galimybė grįžti į „Sodrą“, arba likti pensijų fonduose“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Anot jos, tik motinystės socialinio draudimo biudžetas nebus padengtas, jame pritrūks 25,8 milijono eurų, visos kitos draudimo rūšys bus subalansuotos. Dvi naujovės, pasiūlytos Seime: individualios veiklos apmokestinimas socialiniu draudimu bus taikomas nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Kita naujovė – „Sodrai“ siūloma suteikti galimybę tikrinti piktnaudžiaujančių gydytojų sprendimus.

Linkę mažinti individualios veiklos apmokestinimą

„Sodros“ laikinasis vadovas Ježy Miskis pristatė, kad Seime pateikti pasiūlymai kiek sumažinti siūlomą individualios veiklos apmokestinimą.

„Pagal pirminį siūlymą socialinio draudimo įmokos būtų mokamos nuo 100 proc. pajamų. Dabar yra pateikti projektai, kad individualios veiklos atveju mokama nuo 90 proc. pajamų. Visi kiti – nuo 50 proc. Taip pat siūloma nustatyti vadinamąsias lubas ties 43 vidutiniais darbo užmokesčiais“, – sako J. Miskis.

Jis skaičiuoja, kad dėl siūlomų pasikeitimų „Sodros“ biudžetas pasikeistų nestipriai – netektų apie 6 mln. eurų, tai statistinės paklaidos ribose esanti suma. Tačiau dėl tokio sprendimo individualios veikos apmokestinimas kitąmet nedidėtų, išskyrus maždaug 200 asmenų, kurių metinės pajamos siektų daugiau nei 100 tūkst. eurų, tačiau ir jiems tenkantis mokesčių padidėjimas sudarytų vidutiniškai 160 eurų.

BNS nuotr.

„Sodra“ tikrins gydytojų sprendimus dėl neįgalumo

Seimas iš esmės linkęs spręsti problemą dėl neįgalumo nustatymo – nuo kitų metų „Sodra“ iš savo biudžeto finansuotų ir organizuotų gydytojų sprendimų patikrinimą įtartiniausiais atvejais. „Reikalinga Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos kontrolė, kad būtų nustatyta, ar išmokų gavėjai iš tikrųjų serga tam tikromis ligomis. Dėl tos priežasties prašome įtvirtinti nuostatą, kad „Sodra“ turėtų galimybę pagal rizikos sistemą atrinkti asmenis, kurie yra rizikingi, ir matome, kad jie gali neatitikti tam tikro neįgalumo lygio“, – sako „Sodros“ atstovas.

Anot jo, atrinkti asmenys būtų tikrinami tam tikroje komisijoje, ir ši priemonė būtų skirta prevenciškai atgrasyti gydytojus nuo neteisėtų sprendimų. „Čia pirminė gydytojų kontrolė – ar visi sprendimai ir dokumentai užpildyti teisingai, ir ar pacientas tikrai serga ta liga. Nes matome atvejų, kad gauna I invalidumo grupę, nors niekuo anksčiau nesirgo“, – sako „Sodros“ atstovas. Jis aiškina, kad pacientą iš naujo vertintų nepriklausoma komisija, būtų atlikti visi reikalingi tyrimai:

„Jei reikia, magnetinio rezonanso tyrimas, rentgenas ar kt., tam kad būtų gauta teisinga objektyvi išvada.“ Seimo socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė patikino, kad ši problema yra labai aktuali, ir tai turi veikti kaip prevencija. Tokį trūkumą nurodė, anot jos, ir Valstybės kontrolė.

„Tai yra medikų problema, nepagrįstai yra nuvertinama ir neįgalumo nustatymo tarnyba. Tai yra siūlymas, įvertinant ir Teisės departamento pastabas – daryti patikrinimus. Tam numatant 100 tūkst. eurų. Paskaičiavome, kiek galėtų kainuoti tokių medikų klaidų patikrinimas“, – sako R. Šalaševičiūtė. Ji skaičiuoja, kad „pinigai nemaži“, kitąmet už 100 tūkst. eurų būtų galima patikrinti apie 100 pacientų.

J. Miskis papildė, kad „Sodra“ jau yra suplanavusi tokias lėšas biudžete. Anot jo, visose aplinkinėse valstybėse socialinio draudimo fondai turi galimybę kontroliuoti sprendimus dėl išmokų, tik Lietuvoje tokios galimybės nebuvo. Anot jo, „Sodra“ šiuo metu tikrina trumpalaikių ligos atvejų sprendimus, ir kasmet patikrinami tūkstančiai asmenų. „Mes prognozuojame, kad pirmiausia šita kontrolė suveiks labiausiai prevenciškai, nes gydytojai žino šiuo metu, kad niekas jų išrašomų dokumentų ir sprendimų negali patikrinti“, – teigė „Sodros“ atstovai. 6 komiteto nariai pritarė šiam sprendimui, prieš buvo 2, o susilaikė 1. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas.

Jei nesutiks tikrintis – atims išmokas

Parengtoje valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoje nurodoma, kad dalyvauti papildomame sveikatos ištyrime, kurį organizuotų „Sodra“, būtų privaloma. „Neįvykdžius nurodymo, ligos išmoka, netekto darbingumo pensija ar kita išmoka, mokama iš Fondo biudžeto ar valstybės biudžeto būtų neskiriama, o jeigu ji paskirta – sustabdomas jos mokėjimas“, – taip siūloma taisyti įstatymą.

„Sodra“, kontroliuodama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą, turės teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

„Gavus gydytojų specialistų išvadas, Fondo administravimo įstaiga sprendžia dėl kreipimosi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl naujo sprendimo dėl asmens neįgalumo lygio ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino priėmimo. Tuo atveju, kai priimamas naujas sprendimas, sprendimo termino pradžia yra Fondo administravimo įstaigos kreipimosi į Tarnybą diena“, – vertinama įstatymo projekte.

15min.lt

Sodra
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
76 peržiūros vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....