Kitą savaitę – viešos diskusijos dėl vasaros ar žiemos laiko

Europos Sąjungai atsisakant laiko sukiojimo, Lietuvoje kitą pirmadienį ir antradienį vyks viešos konsultacijos, kurį – vasaros ar žiemos – laiką pasirinkti kaip nuolatinį. Jų rezultatai bus panaudoti, tariantis su kaimyninėmis šalimis bei priimant galutinį sprendimą.

Konsultacijose dalyvaus ministerijos bei suinteresuotos šalys, socialiniai partneriai, susisiekimo ir kitų sričių įmonės, pranešė Susisiekimo ministerija. Jų metu norima surinkti nuomones, argumentus bei pasiūlymus, kaip prisitaikyti prie būsimų pokyčių. Šiuo metu šalyje, be to, vyksta visuomenės nuomonės tyrimas.

„Visuomenės nuomonės tyrimas, konsultacijos padės išsiaiškinti, kuriam nuolatiniam laikui – vasaros ar žiemos – šalis norėtų teikti pirmenybę. Rezultatai bus naudojami tariantis su kaimyninėmis šalimis bei galutiniam sprendimui dėl sezoninio laiko pasirinkimo priimti“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Konsultacijoje kviečiamos dalyvauti ir Susisiekimo ministerijos valdomos ir įmonės – „Oro navigacija“, Lietuvos oro uostai, Klaipėdos jūrų uosto direkcija, Civilinės aviacijos administracija, Pasienio kontrolės punktų direkcija, „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas ir Lietuvos transporto saugos administracija.

Vežėjams diskusijoje atstovaus asociacija „Linava“ ir Lietuvos vežėjų sąjunga, informacinių ir ryšių technologijų sektoriui – asociacija „Infobalt“.

Praėjusią vasarą Europos Komisijos surengta vieša ES gyventojų apklausa parodė, kad didžioji dalis – 84 proc. respondentų norėtų atsisakyti sezoninio laiko keitimo.

Tokią nuostatą pagrindžia ir moksliniai tyrimai. Jie, pasak Higienos instituto Technologijų vertinimo skyriaus vadovės Raimondos Janonienės, rodo, kad net vienos valandos pokytis kelioms dienoms gali sutrikdyti biologinį ritmą, neigiamai veikia miego trukmę ir kokybę.

„Tyrimai atskleidžia, kad ne visi žmonės vienodai prisitaiko prie laiko pokyčių ir ne be pasekmių. Ankstesnės studijos įrodė, kad biologinių ritmų sutrikdymas yra siejamas su didesne miokardo infarkto ir išeminio insulto rizika. Mokslininkai teigia, kad žmogaus biologinis laikrodis vis dėlto yra prisitaikęs prie tikrojo aplinkos laiko, tai yra šviesos ir tamsos fazių pokyčių, o ne politiniu sprendimu koreguojamo socialinio laiko“, – pranešime sakė R. Janonienė.

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas Vidas Dobrovolskas teigia, kad didžioji Lietuvos dalis patenka į antrąją laiko juostą – naudojant juostinį, arba žiemos, laiką, saulė aukščiausiai pakyla apie 12 val. 30 min., o vasaros laiką – apie 13 val. 30 min.

„Nors juostinis laikas yra artimesnis sauliniam laikui, pagal kurį saulė aukščiausiai pakyla 12 val. 00 min., ne visos šalys naudoja savo geografinės padėties laiką. Pavyzdžiui, Prancūzija ir Ispanija geografiškai patenka į nulinę (Grinvičo) laiko juostą, tačiau šiose valstybėse naudojamas pirmosios juostos laikas. Paprastai už geografinę didesnė laiko juosta pasirenkama, siekiant skirti daugiau šviesaus paros meto vakarui“, – sakė V. Dobrovolskas.

Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. O esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.

BNS  /Shutterstock nuotr.

Vasaros Ir Žiemos Laikas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...