LPKT sąjungos Palangos filialui – 30 metų: istorija, kuriai aprašyti neužteks tūkstančių knygų

Tai buvo Vorkutos, Permės, Laptevų, Tomsko, Krasnojarsko, Magadano, Norilsko ir likusio Gulago Lietuvos tremtinių svajonė. Tai skausmo jūra, kuri užliejo visą Lietuvą 1941 m. birželio 14 d. Tą naktį iš Palangos ir apylinkių ištremta apie 30 tautos šviesuolių – mokytojų, valstybės tarnautojų, karininkų. Bet tai buvo tik pradžia. 

Minint Birželio 14 – ąją 1989 m. prie Birutės kalno aukuro. Tremtinė Veronika Šumskienė, politkalinys Gabrielius Milašius ir tremtyje gimęs Arūnas Šateika. Sąjūdžio archyvo nuotr.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui 1944 m. okupantas sugrįžo ir toliau tęsė tautos genocidą iki pat 1952 metų. Mes, tremtiniai ir politiniai kaliniai, iškentę Sibiro šaltį, badą, pažeminimą, likę gyvi 1955–1960 metais traukiniais, laivais, sunkvežimiais „pajudėjom“ link tėvų žemės. To meto Lietuvos komunistų partija mūsų nelaukė ir sugalvojo aibę priežasčių „tautos priešų“ neįsileisti. Todėl dalis sibiriečių apsigyveno kaimyninėje Latvijoje ir Karaliaučiaus krašte.

1988 m. Pirmasis Palangos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos komitetas.  Iš kairės: A.Tranyzas, V.Galdikienė (pirmininkė), A.Šateika, E.Minelgaitė, J.Jurevičiūtė, R.Majoraitė, L.Alminas

Vėlesniais laikotarpiais įstaigose, darbovietėse mes, tremtiniai, buvome kruopščiai „prižiūrimi“ atitinkamų instancijų, komunistų. Bet šviesa nugalėjo tamsą. 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos šviesuolių buvo įkurtas Sąjūdis, kurio mintys, idėjos greit apėmė visą Lietuvą. Susikūrė miestų, miestelių Sąjūdžio tarybos, kuriose buvo daug tremtinių ir politinių kalinių.

1988 m. spalio 22-23 d. Vilniaus sporto rūmuose įvyko pirmasis visos Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas. Jo nutarimuose, nors dar Ezopo kalba, skambėjo svarbiausia visų tremtinių svajonė – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.

LPKTS Palangos filialo pirmininkė Genovaitė Vėlavičienė ir Laisvės kovų dalyvis K.A.Pečiukonis šventinant paminklinį akmenį partizanams 

Po šio suvažiavimo mes, Palangos tremtiniai ir politiniai kaliniai, ėmėmės kurti savąją organizaciją. 1988 m. lapkričio 12 d. įvyko pirmasis iniciatyvinės grupės susirinkimas, jos seniūne tapo tremtinė Vida Galdikienė. Klaidžiojo dar tada truputis baimės, nepasitikėjimo, bet viso to nebeliko, kai 1989 m. sausio 28 d. Palangos tremtiniai buvo sukviesti į pirmąjį visuotinį susirinkimą. Tuomet poilsio namų „Neringa“ salė vos vos sutalpino visus atvykusius.

Paminklinio akmens partizanų žuvimo vietoje Vilimo Kalnelyje Žibininkų kaime šventinimas 2017 m.

Šio susirinkimo dalyvių registracijos metu paaiškėjo, kad „ešelonų brolių ir sesių“ Palangoje yra apie 350.

1989 m. sausio 30 d. buvo įkurtas parapijos Tremtinių klubas. 1990 m. vasarį aktyviai dalyvavome rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą. Sulaukėme visų išsvajotos dienos –1990 m. kovo 11-osios.

Vėliau aktyviai padėjome kurti valstybines institucijas gimtojoje Palangoje, beveik pusė pirmosios Miesto tarybos narių buvo deleguoti Tremtinių klubo.

Buvę Palangos tremtiniai su klebonu Algiu Genučiu prie Tremtinių muziejaus

Neužmiršome ir tų, kurie nesugrįžo į Tėviškę. 1990 m. birželio 14 d. Senosios vaistinės kiemelyje sukūrėme jaukų nedidelį atminimo memorialą, kurį pavadinome Tremtinių kryžiumi.

1994 m. buvo įkurta Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjunga, mes įsteigėme Palangos skyrių ir tapome jos nare, aktyviai dalyvaudami miesto politiniame ir visuomeniniame gyvenime. 2004 m. miesto Tarybai mums paskyrus jaukų namelį J.Basanavičiaus gatvėje, tremtinių p.Litvinienės, Algio Pečiukonio, St. Stonkienės bei kitų iniciatyva įkūrėme Palangos tremtinių muziejų, ekspozicija 2009 m. buvo atnaujinta.

2017 m. Šventinamas paminklinis akmuo partizanams Žibininkų kaime 

Didžiulis darbas atliktas mūsų tremtinio Petro Gabrėno statant paminklą Lietuvos partizanų vadui Jonui ŽemaičiuiVytautui.

Laikas bėga nenumaldomai, tremtinių ir politinių kalinių Palangoje gyvų beliko apie 130. Stengiamės tęsti svarbiausius mūsų sąjungos darbus, išsaugoti Lietuvos, Palangos tremtinių kančių istoriją, puoselėti ir toliau rinkti su tuo susijusius faktus ir dokumentus, prižiūrėti esamus bei statyti naujus paminklus, menančius tremtinių, partizanų kovas už Lietuvos Nepriklausomybę.

Kartu su Palangos mokyklomis, mokytojais dalyvaujame projektuose, kurie nuolatos primintų moksleiviams apie tragišką mūsų tautos kančių laikotarpį. Privalome budėti tarptautiniu lygmeniu, Europai nuolatos priminti, kaip buvo vykdomas tautų genocidas 1945–1954 metais. Mūsų didžioji kaimynė skyrė milžiniškas pinigų sumas tam, kad visa tai būtų sukompromituota ir užmiršta. Kremliaus valdininkų įsakymu šiemet sudarkyti tremtinių muziejai Karlage ir Permėje. Kad visa tai sustabdytume, mūsų LTPK sąjungai bei mūsų skyriui tenka ieškoti ir puoselėti ryšius su Ukrainos, Rusijos ir kitų valstybių tremtinių organizacijomis.

2018 m. lapkričio 12 d. mūsų organizacijai sukako 30 metų. Sveikiname visus Palangos tremtinius ir politinius kalinius su šiuo jubiliejumi!

Pirmosios tarybos nariai–tremtiniai

Vida Galdikinė,

Arūnas Šateika

Palangos tremtiniai,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Specialūs projektai