Kandidatų į prezidentus reitinguose – paskutinė didelė mįslė

Dalia Pikūnė

Kandidatų į prezidentus reitinguose į antrą vietą stipriai padidinusi savo populiarumą iškopė Ingrida Šimonytė. Kitų populiariausių kandidatų reitingai stagnuoja, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa.

Kaip rodo Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ spalio 16-30 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa, populiariausių pretendentų į kandidatus į prezidentus trejetuke rikiuojasi ekonomistas Gitanas Nausėda, parlamentarė Ingrida Šimonytė ir premjeras Saulius Skvernelis.

G. Nausėdos reitingas per mėnesį kito nedaug, 3,1 proc. apklausos paklaidos ribose. Rugsėjį jis buvo 25,1 proc., spalį – 24,4 procento. I. Šimonytė iš trečios vietos pakilo į antrą. Jos reitingas prieš mėnesį buvo 10,3 proc., o spalį – 16,6 procento. S. Skvernelio populiarumas išliko stabilus. Rugsėjį už jį būtų balsavę 10,5 proc., o spalį – 9,5 proc. respondentų.

Spalį 9,2 proc. apklaustųjų būtų linkę balsuoti už buvusį diplomatą Vygaudą Ušacką, kuris apsisprendė, kad rinkimuose nedalyvaus. 4,9 proc. palaikė Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį, 2,7 proc. – europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę, 2,2 proc. – „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį.

2,1 proc. apklaustųjų balsuotų už ekonomistę, parlamentarę Aušrą Maldeikienę, 1,9 proc. – už filosofą Arvydą Juozaitį, 1,8 proc. – europarlamentarą Antaną Guogą, 1,6 proc. – už parlamentarą Naglį Puteikį, 0,9 proc. – už eurokomisarą Vytenį Andriukaitį, 0,8 proc. – už europarlamentarą Valentiną Mazuronį, 0,5 proc. – už europarlamentarą Petrą Auštrevičių.

Už dar kokį nors kitą kandidatą balsuotų 2,5 proc. respondentų. Nežinojo, už ką balsuotų, 8,2 proc., o būtų nebalsavę 10,2 proc. apklaustųjų.

Augo vienintelės kandidatės populiarumas

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys teigė, kad prieš mėnesį apklausoje, leidžiant respondentams patiems įvardinti savo kandidatą, pirmavo G. Nausėda, I. Šimonytė, S. Skvernelis ir V. Ušackas.

„G. Nausėdos reitingas buvo įsisotinęs, I. Šimonytė stipriai kilo, o S. Skvernelio ir V. Ušacko reitingo augimas buvo sustojęs“, – sakė V. Gaidys.

Sociologas pastebėjo, kad I. Šimonytė jau yra peržengusi konservatorių elektorato lubas, ją remia ir tie asmenys, kurie už konservatorius nebalsuotų, tačiau ją, kaip žmogų, palaiko.

„Tai – ne koks nors Tėvynė sąjungos (TS) kandidatas, o greičiau suvokiama, kad taip gavosi, kad TS prie jos į kompaniją atėjo“, – svarstė V. Gaidys.

Sociologas nemano, kad aštrus rinkėjų kritikavimas būtų į naudą S. Skverneliui.

„S. Skvernelio aštrus kalbėjimas turėjo pliusų ten, kur jis kovojo su svarbiomis politinėmis figūromis, galingomis institucijomis. Šiuo atveju, jeigu jis pasisako prieš mokytojus, tai čia – ne ta kova – gulintį mušti“, – sakė V. Gaidys.

Abejoja dėl S. Skvernelio kandidatavimo

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorė mokslui ir studijoms prof. Jūratė Novagrockienė mano, kad I. Šimonytės populiarumo augimui įtakos turėjo konservatorių pirminiai rinkimai.

„ Tai, kad buvo leista balsuoti ir ne partijos nariams, buvo puiki viešoji akcija kandidatams viešojoje erdvėje išreklamuoti. Buvo labai profesionaliai organizuoti debatai, aiškiai formuojami klausimai, leidžiama atsiskleisti kandidatų pozicijai. Manau, kad tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl I. Šimonytės reitingas kilo net šešiais punktais per mėnesį“, – sakė J. Novagrockienė.

Politologė suabejojo, ar S. Skvernelis dalyvaus prezidento rinkimuose.

„Labai tuo abejoju, nes jam, kaip politikui, kaip dabartiniam Ministrui Pirmininkui, neapsimoka eiti į rinkimus. Jam būtų labai sunku sukurti stiprią alternatyvą pirmaujantiems kandidatams, greičiau tai bus kova tarp tų dviejų (I. Šimonytės ir G. Nausėdos)“, – kalbėjo J. Novagrockienė.

Politologė nedrįso spėlioti, ką galėtų „valstiečiai“ palaikyti šiuose rinkimuose.

„Gal jie ir nori turėti savo kandidatą, bet jie turi lyderių krizę“, – sakė J. Novagrockienė.

Pats R. Karbauskis, pasak jos, yra labai pragmatinis lyderis.

„Jis labai apskaičiuoja savo žingsnius, bet jam trūksta charizmos“, – sakė J. Novagrockienė.

Politologės nuomone, lieka vis mažiau šansų, kad rinkiminėje kampanijoje pamatysime ir dar kokį nors naują stiprų kandidatą, kuris sumaišys visas kortas.

„Jeigu prieš kokį mėnesį atrodė, kad tai yra galimas variantas, tai dabar kuo toliau, tuo mažesnė tikimybė, kad jis sugebėtų iššokti į jau važiuojančias roges, ir sėkmingai dalyvauti rinkiminėje kampanijoje. Nebent tai būtų labai stiprus iš išorės atėjęs kandidatas, bet kol kas tokių nematau“, – sakė J. Nocagrockienė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2018 metų spalio 16-30 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

E. Genio/LRT nuotr., E. Blaževič/LRT nuotr.

DELFI.lt

Reitingai Kandidatai prezidento rinkimai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...