D.Varnaitė: „Kurhauzo atkūrimas – bendromis pastangomis sukurta sėkmės istorija“

Dana Lukauskienė

Gruodį turėtų pasibaigti antrasis Palangos Kurhauzo atgimimo etapas. Bus rekostruoti šio unikalaus istorinio pastato medinės dalies pamatai. Kurhauzo atgimimo nebūtų buvę be bendrų Palangos miesto savivaldybės ir Lietuvos kultūros paveldo departamento pastangų. Anuomet jam vadovavo paveldosaugininkė Diana Varnaitė, ji mielai sutiko pasidalinti savo mintimis apie senųjų pastatų reikšmę miesto istorijai.

Paveldosaugininkė džiaugėsi gražėjančia Palanga ir linkėjo tęsti geriausias kurorto kūrėjų Tiškevičių tradicijas bei puoselėti jų dvasinį ir materialųjį paveldą. „V.P.“ nuotr.

Buvote ilgametė Lietuvos kultūros paveldo departamento vadovė, gal galėtumėte trumpai pakomentuoti istorinių - kultūrinių pastatų atkūrimo svarbą. Kodėl miestui būtina tvarkyti savo istorines erdves?

Istoriniai pastatai yra sudėtinė mūsų paveldėto kultūrinio kraštovaizdžio dalis. Kraštovaizdžio, kurį formavo kartų kartos ir kuris išsaugojo kiekvienos gyvenamosios vietovės – miesto, miestelio ar kaimo – savastį. Čia gyvenusių irkūrusių žmonių patirtis, istorinių pastatų estetika, vietos žmonių asmeninis santykis su senaisiais pastatais – visa tai formuoja išskirtinę vietos dvasią, savitą ir būdingą tik tai konkrečiai vietovei. Atgaivindami istorines erdves, praeities liudininkus, miestai tuo pačiu grindžia tvirtus pamatus dabarčiai ir kuria sėkmės istorijas ateičiai. Atskirai derėtų paminėti kultūros paveldo objektus, tapusius tų vietovių simboliais, be kurių miestai būtų neįsivaizduojami. Palangos simboliu pelnytai laikomas Tiškevičių statytas Kurhauzas.

Manau, kad esate viena iš tų, kuri gerai žino Palangos Kurhauzo atgimimo istoriją? Kokia buvo pradžia, kaip užsimezgė bendradarbiavimas su Palangos miesto savivaldybe?

Gaisro nuniokotas Kurhauzas dešimtmetį ne tik kenkė kurorto vaizdui, bet ir skaudino palangiškius bei poilsiautojus. Palangos meru išrinktas Šarūnas Vaitkus išsyk ėmėsi Kurhauzo atgaivinimo. 2011 m. Palangoje vyko Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis, kurio metu sutarėme, kad Kurhauzą restauruoti būtina kuo greičiau ir tam yra visos reikiamos prielaidos: Palangos bendruomenės susitelkimas, politikų valia ir paveldosaugininkų palaikymas. Netrukome startuoti ir bendromis pastangomis sukūrėme sėkmės istoriją, o 2013 m. pabaigoje mūrinė Kurhauzo dalis atvėrė duris lankytojams. Bendradarbiavimas su Palangos savivaldybe restauruojant Kurhauzo mūrinę dalį, vėliau ginant viešąjį interesą teismuose dėl medinės Kurhauzo dalies, sugrąžinant Kurhauzo medinę dalį Palangos bendruomenei ir organizuojant sugrąžintos dalies atgaivinimo darbų pradžią man išliks kaip viena svarbiausių ir džiaugsmingiausių patirčių vadovaujant Kultūros paveldo departamentui.

Kokius iššūkius reikėjo įveikti palangiškiams?

Šiandien tikrai nekalbėtume apie Kurhauzo atgaivinimą kaip sėkmės istoriją, jeigu ne palangiškių susitelkimas, jeigu ne Palangos bendruomenės stiprus palaikymas, kurį jautėme visus tuos metus. Prieš pradedant Kurhauzo tvarkybos darbus, susidūrėme ir su skeptikais, kurių vieni netikėjo, kad bene dešimtmetį po gaisro išstovėjusį istorinį pastatą dar įmanoma restauruoti, kiti gi abejojo, kad restauruotame Kurhauze viešpataus kultūra. Abejonės labai greitai išsisklaidė, profesionaliai restauruotame Kurhauze įsikūrus menų mūzoms. Tačiau didžiausią nerimą kėlė Kurhauzo medinės dalies ateitis. Palangiškiai gerai prisimena mano duotą pažadą kreiptis į teismą dėl netinkamai laikomos Kurhauzo medinės dalies paėmimo ginant viešąjį interesą. Taip prasidėjo teismų procesas, trukęs ketverius metus, ir kuriam pasibaigus visas Kurhauzas buvo sugrąžintas Palangai. Mačiau, kad palangiškiams užtenka kantrybės ir tikėjimo, jog teisybė triumfuos.

Atkurta mūrinė pastato dalis, restauruojami medinės dalies pamatai. Kokią reikšmę tai galėtų turėti miestui, o gal ir visai šaliai. Juk kiekvieno miesto istorija formuoja visos šalies veidą?

Palangiškiai su nekantrumu laukia, kuomet išvys miestą be žaliosios tvoros. „V.P.“ nuotr..

Istoriniai pastatai tarnauja visuomenei, kuomet yra „gyvi“, kai juose plėtojamos tvarios veiklos, reikalingos vietos bendruomenėms. Palangos Kurhauzas jau kelerius metus gyvena savo naująjį gyvenimą, po jo stogu įsikūrus menininkams. Kurhauzo salė – mėgiama palangiškių ir poilsiautojų kultūros renginių ir visuomeninių susibūrimų vieta. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Palanga nuėjo ilgą ieškojimų kelią, o pastaruosius aštuonerius metus labai kryptingai susitelkė į jaukaus šeimų mėgiamo kurorto su stipriu kultūros dėmeniu vystymą. Atgimstantis Kurhauzas simbolizuoja Palangos atgimimą, kurį stebi visa šalis. Kurhauzo medinės dalies atkūrimą ir pritaikymą teatro salei vertinu labai pozityviai. Šiame žingsnyje matau palangiškių nuoseklų ir kantrų darbą, atgaivinant ne tik Palangos kurhauzą kaip kurorto pradininką, bet ir atkuriant mūsų visų pasitikėjimą bendruomeniškumu, gebėjimu susivienyti bei pilietiškumo stiprinimą.

Koks būtų Jūsų palinkėjimas Palangai?

Džiaugiuosi ir žaviuosi tuo, kas vyksta Palangoje, ir nuoširdžiai linkiu, kad palangiškiai vieningai kurtų miestą, kuriame gera jo bendruomenės nariams, kuriame jauku, patogu ir saugu gyventi ir kuris yra svetingas poilsiautojams. Linkiu išsaugoti ir pratęsti geriausias kurorto kūrėjų Tiškevičių tradicijas bei puoselėti jų dvasinį ir materialųjį paveldą. O Kurhauzas tegul primena mums, kad nuo jo prasidėjo kurorto kūrimasis ir nuo jo atgaivinimo prasidėjo Palangos atgimimas.

Kyla ir medinė dalis

Mūrinės kurhauzo dalies, kuri priklausė Palangos miesto savivaldybei, likučių restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d. Per metus atstatyta mūrinė kurhauzo dalis, pagal išlikusią medžiagą atkurti autentiški kurhauzo lipdiniai, paklotas ąžuolinis parketas, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie puošė  Kurhauzą ir grafų Tiškevičių laikais.

Pasak UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojo statyboms Algimanto Zokaičio, pačiame miesto centre stūksančios nudegusių pastatų liekanos – kiekvieno miesto skaudulys. Tuoj po gaisro jiems pridengti pastatyta tvora.  UAB „Pamario restauratorius“ dar prieš pradedant mūrinės Kurhauzo dalies atstatymo darbus,  žalią tvorą maskavo reklaminiais tentais, kuriuose buvo pavaizduoti istorinės Palangos vaizdai.

Palangos miesto savivaldybė, siekdama sudaryti sąlygas gerinti Palangos miesto teikiamų kultūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, optimizuoti ir modernizuoti mieste veikiančių kultūros įstaigų infrastruktūrą, inicijavo investicijų projekto „Kurhauzo pastato medinės dalies pritaikymas kultūrinei veiklai“ įgyvendinimą. Planuojamo investicijų projekto trukmė – 2019-2021 m. Už 2,5 mln. eurų turėtų atgimti medinė Kurhauzo dalis, planuojama įrengti teatro salę.

UAB „Pamario restauratorius“ atstovas A. Zokaitis akcentavo, jog šios vasaros pabaigoje pradėti Palangos kurhauzo medinės dalies pamatų restauravimo darbai bus baigti gruodį. Darbų vertė siekia 80 tūkst. eurų.  Pamažu auga nuo 1 metro 30 centimetrų  iki 2 metrų 70  centimetrų aukščio kurhauzo medinės dalies pamatai, kuriuos sudaro autentiškas akmens mūras, betonas bei artimiausioje ateityje bus uždėtas plytų mūras. Statybai panaudoti išlikę senieji akmenys

paveldosaugininkė Diana Varnaitė,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Specialūs projektai