V.Kažukauskas: „Statusas „keliaujantis teatras“ – suteikia naujų patirčių ir iššūkių“

Žaneta Skersytė

Pagrindinis uostamiesčio kultūros židinys - Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras lyg magnetas traukia įvairių sričių kūrėjus. Ne tik artistai, bet ir daugelis teatro administracijos darbuotojų yra baigę muzikinius mokslus, puikiai šoka ar dainuoja.

Ievos Lingytės nuotr.

Teatro vadovės pavaduotojas Vytautas Kažukauskas irgi meistriškai groja akordeonu, o už šį gebėjimą yra dėkingas muzikuoti nuo mažens „spaudusiems“ tėvams. Savo karjeroje pašnekovas išbandė įvairias profesijas, bet siela visada tyliai šaukė grįžti prie menų...

Kas paskatino Jus įsidarbinti teatre ir iš ko duoną valgėte anksčiau?

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre laimėjęs konkursą pradėjau įsidarbinau šių metų balandžio 9-ąją, kitą dieną po savo gimtadienio. Esu teatro vadovės pavaduotojas ir koordinuoju veiklą jo padalinių, tiesiogiai nesusijusių su kūryba: tai Personalo ir kanceliarijos, Reklamos ir pardavimų, Ūkio skyriai. Dar prižiūriu ir Pastatymų tarnybos darbą.

Anksčiau nuo 2009 iki 2013 m. vadovavau Rietavo savivaldybės kultūros centrui ir tuo pačiu buvau atsakingas už savo gimtojo Rietavo kultūrinį gyvenimą. 2013-2018 m. dirbau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu konsultacinėse įmonėse, taip pat darbavausi „Vakarų medienos grupei“ priklausančioje įmonėje „Sakuona“. Bet siela šaukė sugrįžti prie kultūros...

Andriaus Pelakausko nuotr.

Kaip jūsų darbui atsiliepia tai, kad teatras šiuo metu neturi „savų namų“?

Teatro dabartis, sakyčiau, įdomi ir nekasdieniška, nes tapome keliaujančiu teatru. Bet perspektyvos šviesios, nes naujojo teatro pastato statybos jau pradėtos. Vos man atėjus čia, teatre prasidėjo permainų metas, tad nelabai ir žinau, kaip darbas vyktų ramiai gyvenant. Kraustymasis, buvimas ne savoje pastogėje, žinoma, kelia tam tikrų nepatogumų, bet kartu teikia naujų patirčių ir iššūkių bei gelbsti nuo monotoniškos kasdienybės.

Ko reikia, kad teatras sėkmingai gyvuotų? Ar sėkmingi bilietų pardavimai yra pagrindinė jo misija?

Manau, jog atsižvelgdamas į dabarties sąlygas teatras gyvuoja veikia puikiai, tai yra sėkmingai parduodame tai, ką sukuriame. Tą puikiai įrodo anšlagai į „Švyturio“ areną likus mėnesiui iki miuziklo „Čikaga“ spektaklio. Jau dabar netyla skambučiai įvairiuose teatro skyriuose – žmonės skambina prašydami bilietų. Gerai parduodami ir baleto „Graikas Zorba“ pasirodymai kituose miestuose. Klaipėdiečiai neliko abejingi ir šį sezoną teatro inicijuotam muzikiniam projektui kūdikiams „Mažylis Mocartas“ – jo atsiradimas repertuare savaime byloja, kad teatro misija anaiptol nėra vien pardavimai. Svarbus ir būsimųjų teatro žiūrovų ugdymas nuo pirmųjų gyvenimo dienų.

Iš kur semiatės naujų idėjų? Už ką labiausiai vertinate savąjį kolektyvą?

Save laikau komandos žmogumi, todėl man labai svarbus susiklausymas su kolegomis, pasidalijimas įgytomis patirtimis. Esu dėkingas jiems, kad šiltai priėmė į savo kolektyvą. Dirbame kaip darni komanda, todėl drauge plėtojame idėjas, kurios gimsta vienam ar kitam teatro darbuotojui.

Su kolega Nerijumi Jasinsku / Manto Viržinto nuotr.

Ar lieka laiko pamatyti visą muzikinio teatro repertuarą? Kurie pastatymai Jūsų mėgstamiausi?

Visą repertuarą pamatyti sudėtinga, nes teatras aktyviai gastroliuoja. Bet stengiuosi pamatyti kuo daugiau. Visi pastatymai savaip įdomūs, tačiau man asmeniškai labiausiai patiko miuziklai „Boni ir Klaidas“, „Čikaga“,taip pat baletas „Graikas Zorba“. Jie tinka visoms amžiaus grupėms, jų muzika įtaigi ir daugeliui puikiai žinoma. Norėčiau, kad kuo daugiau klaipėdiečių pamatytų šiuos ir kitus teatro spektaklius, nes permainų laikotarpiu teatrui ypatingai reikalingas žiūrovų palaikymas.

Akordeonu mokėtės groti Rietavo meno mokykloje, vėliau – Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. Studijuodamas dalyvavote šalies ir tarptautiniuose akordeonininkų konkursuose, net esate tapęs laureatu. Gal turėtumėte būti scenoje, o ne dirbti teatro administracijoje?

Akordeonu groti pradėjau dešimties metų Rietavo meno mokykloje. Kartu lankiau garsųjį šios mokyklos pučiamųjų orkestrą, su kuriuo koncertavome ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Ispanijoje. Būdamas šešiolikos įstojau į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, joje baigiau akordeono klasę pas dėstytoją Mariną Logutenkovą. Konservatorijoje įgijau gyvenimiškos patirties ir pamilau Klaipėdos miestą. Visgi ją baigdamas nusprendžiau, kad muzika visada gali būti šalia, ir įstojau į studijuoti socialinės geografijos Klaipėdos universitete. Tapęs bakalauru pradėjau viešojo administravimo magistrantūros studijas Mykolo Romerio universitete.

Spėju, kad mokėdamas groti akordeonu studijuodamas sausos duonos nevalgėte...

Esu dėkingas savo tėvams, kurie pastebėjo, jog turiu potraukį muzikai. Nuo tada, kai pradėjau groti akordeonu, per šeimos šventes tėtis pasisodindavo šalia ir liepdavo akomponuoti svečių atliekamoms dainoms... Dabar linksma tai prisiminti, tačiautuo metu nelaikiau to pačiu maloniausiu užsiėmimu... Bet dėkoju tėčiui, nes taip išmokau daug lietuvių liaudies dainų. Studijuodamas pradėjau groti ir dainuoti privačiose šventėse, užsikrėčiau ta „liga“ ir iki šiol kartais laisvalaikiu pagroju.

Ar jūsų vaikai gros?

Turiu du sūnus: vyresniajam Povilui penkeri, mažajam Mykolui – dveji metai. Po truputį jau dabar groja, dainuoja. Tarsi netyčia susidėliojo, kad didžioji dalis vaikų žaislų – įvairiausi muzikos instrumentai. Kartais vakarais pamuzikuojame visi drauge. Norėtųsi padėkoti kaimynams už kantrybę klausant pirmųjų mūsų bendrų koncertų... Pažinti muzikos pasaulį būtina, bet kiek giliai „įklimps“- nuspręs patys, be “kankinimų“ (juokiasi).

Socialiniuose tinkluose skiriate odes bulvių rinkėjams, krepšiniui ir kitiems darbštiems žmonėms. Kaip jos atsiranda?

Visi įrašai gimsta kartu su kolega ir puikiu draugu Nerijumi Jasinsku. Kiekvienas jų turi skirtingas istorijas. Pirmasis vaizdo įrašas buvo apie darbuotojų saugą ir sveikatą. Kartu su įmonės „Sakuona“ kolegomis dalyvavome „protmūšyje“, skirtame darbuotojų saugos ir sveikatos dienai paminėti. Norėjosi originaliai prisistatyti. Per keletą dienų susidėliojo dainos žodžiai, kurie padėjo įmonės komandai du metus iš eilės tapti „Protų mūšio“ nugalėtojais.

Antrojo ir populiariausio (apie milijoną peržiūrų sulaukusio) vaizdo įrašo apie bulviakasį žodžiai gimė per keletą minučių. Turbūt visiems yra tekę dalyvauti bulviakasyje, todėl įrašas taip plačiai paplito.

Trečiasis vaizdo įrašas skirtas mano mylimai komandai „Neptūnui“. Pasakodami apie sudėtingą komandai praėjusį sezoną bandėme krepšininkus ir sirgalius užvesti žūtbūtinei kovai pusfinalyje. Komandai įrašas patiko, tad mums buvo suteikta garbė dainą atlikti „Švyturio“ arenoje rungtynių pertraukėlės metu.

Jūsų gyvenimo credo?

Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi.

„V.P.“ inf.

Klaipėdos Valstybinis Muzikinis Teatras Teatro Vadovės Pavaduotojas Vytautas Kažukauskas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...