User views view_news rubric_id news_rubric_id 5

I. Šiaulienės „bebrų“ etiketė nežeidžia: nesame nukvakę

Gytis Pankūnas

Jeigu „valstiečiai“ apsigalvotų dėl prezidento rinkimų, „socialdarbiečiai“ galėtų pasiūlyti savo kandidatą į prezidentus, LRT.lt interviu teigia „socialdarbiečių“ pirmininko pavaduotoja, parlamentarė Irena Šiaulienė. Politikė neslepia tikinti, kad Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) iškovos teisę gauti valstybės dotaciją, o „valstiečiai“ koalicijos partnerius šiuo klausimu parems. 

Seimo vicepirmininkė I. Šiaulienė iki šiol mano, kad dalies patyrusių socdemų išėjimas iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir naujos partijos sukūrimas nebuvo klaida, mat, jos manymu, koalicija su „valstiečiais“ leidžia tęsti Algirdo Butkevičiaus vyriausybės pradėtus darbus.

Interviu LRT.lt „socialdarbiečių“ pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė, kalbėdama apie prezidento rinkimus, neslėpė: LSDDP dėl lėšų trūkumo nėra pasirengusi dalyvauti visuose kitąmet vyksiančiuose rinkimuose, tačiau partija galėtų padėti „valstiečiams“ prezidento rinkimuose, jei šie nesurastų savo kandidato.

– Seimas neatmetė prezidentės veto dėl įstatymo pataisų, kurios leistų LSDDP gauti valstybės dotaciją, vyriausybei skolintis partijų veiklai finansuoti. Ar jau diskutavote su koalicijos partneriais „valstiečiais“, kokių veiksmų imsitės toliau?

– Kadangi dirbame koalicijoje, šie klausimai joje yra aptariami. Kadangi politinių partijų finansavimo klausimu nepriėmėme sprendimo, tai, pagal Seimo statutą, prie šio klausimo turime grįžti.

– Bet ar jūs toliau sieksite, kad „socialdarbiečiai“ gautų valstybės dotaciją?

– Nelabai matau galimybių siekti dotacijos šiems metams. Pati prezidentė aiškiai pareiškė, kad partija, turinti parlamentinę frakciją, turi teisę gauti dotaciją, tai reikia priimti šitą įstatymą. Taip, mes sieksime dotacijos. Dabar lieka kiti biudžetiniai metai.

– Opozicija šiuose veiksmuose mato galimą politinę korupciją. O gal paprasčiau sulaukti rinkimų, iškovoti tam tikrą mandatų skaičių ir tada gautumėte tą valstybės dotaciją? Nenorite rinkimų palaukti?

– O jūs norėtumėte laukti? (juokiasi). Mes juk nesame įkritę į parlamentą po partijos įsikūrimo, mes juk buvome jame. Pretendavome į savąją dalį, nes esame išrinkti į Seimą – mūsų frakcijoje yra trys vienmandatininkai. Likusi frakcijos dalis, kuri išrinkta per sąrašą, irgi atnešė balsų socialdemokratų partijai. Tad, kaip ir per skyrybas, turtą reikia dalintis – kažkokią socialdemokratų partijos finansavimo dalį turėtumėme būti gavę.

– „Valstiečiai“ toliau jus palaikys, kad gautumėte valstybės dotaciją?

– Manau, kad taip. Pati prezidentė yra pažymėjusi, kad reikia stiprinti politines partijas. Manyčiau, kad naujos politinės partijos susikūrimas nėra blogai mūsų politiniam laukui, nes kito būdo kaip konkuruoti, užtikrinti idėjų, žmonių kaitą nėra.

Reikia pripažinti, kad politikų patirtis yra svarbi ir mūsų frakcijoje vienadienių politikų nėra. Kai kas sako, kad reikia naujų politikų, bet, kaip matome, iš tų naujų žmonių ne taip greitai sulaukiame grūdų. Manau, kad gražios melodijos gali būti griežiamos ir su senu smuiku.

– O jūsų nežeidžia partijai lipdoma „bebrų“ pravardė?

– Politikas negali būti įžeidus. Manęs asmeniškai tai nežeidžia. Mes patys dėl to juokiamės, mūsų tai nežeidžia, nes nesame nukvakę. Buvo manoma, kad esame nurašyta gvardija, bet visgi sukūrėme partiją ir esu nustebusi, kad tai pavyko padaryti pakankamai lengvai. Mačiau žmonių skepsį, bet turiu džiugų momentą – į partiją atėjo ir jaunų, naujų žmonių.

J. Olekas, I. Šiaulienė, A. Butkevičius, G. Kirkilas, J. Bernatonis, BNS nuotr.

– Kalbate apie neseniai įkurtos partijos plėtrą – LSDDP turi jau apie 40 skyrių. Natūraliai kyla klausimas, iš kokių pinigų visa tai finansuojate?

– Iš savų. Mes juk negalime būti finansuojami iš valstybės. Kuriasi nauja partinė struktūra, yra naujas šansas ir galimybės, tai matome žmonių entuziazmą. Žinoma, kai prasidės rinkiminė kova, pavyzdžiui, savivaldos rinkimuose, ji reikalaus pinigų. Partijos steigiamąjį suvažiavimą finansavome savomis lėšomis, o toliau, kai registravome partiją, renkame pinigus iš nario mokesčio.   

– Grįžkime prie balsavimo Seime dėl prezidentės veto, nesuteikiant teisės „socialdarbiečiams“ gauti valstybės dotaciją. Kaip vertinate opozicijos, kurie sugriovė kvorumą, veiksmus?

– Nieko naujo, šie metodai yra išbandyti, tik mane stebina tas įnirtingumas. Aš suprasčiau, jei nebūtų įkurta „socialdarbiečių“ partija, bet de facto viskas yra įvykę. Tas opozicijos egoistinis nepakantumas, kad „reikės konkuruoti dar su vienais“ stebina. Kalbant apie konservatorius, nuostabą kelia ta jų netolerancija. Konservatoriai yra mūsų seni kolegos tame pačiame Lietuvos politiniame lauke, o jie vis – „neleisti, neduoti dotacijos, tegul negauna“.

– Kalbant apie finansus, artėja kitų metų valstybės biudžeto svarstymas Seime. Ar „socialdarbiečių“ frakcija turės reikalavimų biudžetui? Jūsų frakcijos kolegos rudenį siūlė 9 proc. PVM lengvatą visiems maisto produktams.

– Iniciatyvų yra. Nesame koalicijoje bebalsiai ir be nuomonės. Diskusijos dėl PVM lengvatos bus, nes tai yra mūsų siūlomas būdas mažinti maisto kainas. Socialinėje sferoje turime pasiūlymų. Pavyzdžiui, dėl autorinių sutarčių, individualios veiklos apmokestinimo keitimo. Nemanome, kad tą žmogų, kuris dirba, pagal individualią veiklą, reikėtų varžyti. Jeigu galvosime, kad „kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau turi atiduoti“, tokiu atveju didinsime pašalpininkų armiją. Geriau žmogui duoti meškerę, kad jis pats žvejotų ir sugautų kuo daugiau žuvies.

– „Socialdarbiečiai“ Vilniaus mero rinkimuose rems Artūrą Zuoką, prezidento rinkimuose – „valstiečių“ kandidatą. Kodėl nekeliate savo kandidatų? Neturite tinkamų kadrų?

– Mes kadrų turime, bet klausimas dėl kandidatų iškėlimo yra susijęs su partijų finansavimo klausimu. Rinkimai reikalauja lėšų.

Kita vertus, tai, ką jūs pasakėte dėl Vilniaus mero rinkimų, čia buvo idėjos, jos tebėra, tačiau iki paskutinio termino tai lieka atviru klausimu. Dėl prezidento rinkimų – lygiai taip pat. Nežiūrint „demokratijos šventės“ konservatorių partijoje, aš vis sakau, kad dar ne visos žvaigždės išsirikiavo.

– Kuriuose artėjančiuose rinkimuose – turiu omeny savivaldos, Europos Parlamento, prezidento – LSDDP kels savo partijos kandidatus?

– Turėsime savo kandidatus savivaldos rinkimuose. Jei klausiate apie Vilnių, tai klausimas atviras. Gali būti, kad kandidatų sąrašą mes turėsime, tik neaišku dėl mero, nes nenorime žaisti, kelti kandidatą tik tam, kad kelti.

– O kaip dėl EP rinkimų? LSDDP dalyvaus?

– Dėl to nediskutavome, bet galbūt dalyvausime.

G. Kirkilas ir R. Karbauskis, BNS nuotr.

– Grįžkime prie prezidento rinkimų. Sakote, kad LSDDP dalyvavimo šiuose rinkimuose klausimas tebėra atviras. G. Kirkilas yra minėjęs, kad „socialdarbiečių“ kandidatu į prezidentus galėtų būti užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, nors pats ministras to nenori.

– L. Linkevičius galėtų būti kandidatu. Man atrodo, kad ši kandidatūra yra brandi ir jam kažkokio ypatingo pasirengimo nereikėtų, o tik apsisprendimo. Dar yra laiko. Gali situacija keistis.

– Kuriuo keliu LSDDP geriau eiti – kelti savo kandidatą į prezidentus ar remti „valstiečių“ kandidatą?

– Mes save laikome patikimais koalicijos partneriais. Reikia galvoti apie valstybės stabilumą. Jeigu taip nutiktų, kad „valstiečiai“ nesiūlo kandidato į prezidentus arba apsigalvoja dėl kandidato, vardan politinio stabilumo sakytumėme, kad galime pasiūlyti kandidatą.

– O jūs žinote „valstiečių“ kandidatą į prezidentus?

– Jis yra spėjamas, nors buvo pasakyta, kad gali būti ir Ramūnas Karbauskis. Bet dar yra labai daug laiko.

– Tikite, kad labiau reikėtų tikėtis, jog „valstiečiai“ kandidatu į šalies vadovus kels premjerą Saulių Skvernelį, o ne partijos lyderį R. Karbauskį?

– Esu linkusi labiau tikėti, kad kels S. Skvernelį.

– Kaip galvojate, kodėl „valstiečiai“ vis dar neatskleidžia savo kandidato? Ar nebus prarastas brangus laikas?

– Nemanau, kad jie praranda laiką, nes, jei kalbėtume ir apie mūsų paminėtas dvi personalijas (S. Skvernelis ir R. Karbauskis – LRT.lt), tai jos yra šiuo metu veikiančios politiniame lauke. Jei žmogaus visiškai nėra viešojoje erdvėje, tai suprantu, kad jam reikia laiko – jam reikia pristatyti programą, jį turi pažinti žmonės, o šiuo atveju taip nėra. Visos trys personalijos yra žinomos – L. Linkevičius, S. Skvernelis ir R. Karbauskis. Patyrusių politikų yra ir daugiau – juk nebūtina iššaudyti visus šovinius iš karto.

– Kalbant apie rinkimus, darbus Seime, ar jūs, „socialdarbiečiai“, nesijaučiate „valstiečių“ šešėlyje?

– Balsų skaičiumi – taip. Bet mes aiškiai sakome: „jūs turite didesnę frakciją, esate dauguma, jūs priimsite sprendimus, bet ir mes nesame jūsų priedėlis“. Tai, ką „valstiečiai“ nuspręs, nėra vien jų atsakomybė, tai yra ir mūsų atsakomybė.

–  Ar vis dar galvojate, kad išėjimas iš socialdemokratų partijos ir naujos partijos sukūrimas nebuvo klaida?

– Nemanau, kad tai buvo mūsų klaida. Nors, jei kažkas anksčiau būtų perspėjęs apie pasitraukimą iš socialdemokratų, aš būčiau nepatikėjusi. Šis procesas tapo sutapimu ir vidinių, ir išorinių priežasčių. Mes natūraliai žiūrėjome į socialdemokratų partijos atsinaujinimą bet, kaip sakau, tėvai negalvojo, jog vaikams palikdami namus, sulauks to, kad vaikai vidury namų užgurs laužą.

Kodėl mes ėjome į koaliciją su „valstiečiais“? Mes manėme, kad antras „valstiečių“ biudžetas ir visas ekonominis ciklas yra XVI-osios vyriausybės, Algirdo Butkevičiaus įdirbis. Matėme, kad galima algas kelti mokytojams, kultūros darbuotojams, didinti „vaiko pinigus“, pensijas, kitaip tariant, tai yra dar mūsų vyriausybės pradėti sprendimai ir dėl to nereikia bijoti prisiimti atsakomybės. Norėjome tęstinumo ir dėl to norėjome likti koalicijoje. O „valstiečiai“ nėra priėmę sprendimų, kurie žlugdytų Lietuvos ekonomiką arba tų sprendimų, kurie būtų nepataisomi. Jie yra paslydę iš nepatyrimo ir dėl to atsidūrė viešajame lauke, kur kiekviena jų smulkmena buvo „sugroteskinama“. [...]

I. Šiaulienė, E. Blaževič/LRT nuotr.

„Valstiečius“ pradėjo kritikuoti, per pusmetį jų reitingai smuktelėjo. Mūsų naujojo partijos vado (Gintauto Palucko – LRT.lt) argumentas buvo toks, kad krentant „valstiečių“ reitingams, krenta ir mūsų reitingas, nes esame koalicijoje. Ir būtent todėl, anot jo, reikia išeiti iš koalicijos, palikti „valstiečius“. Šis klausimas kilo praėjusių metų birželio pabaigoje, per liepą prasidėjo diskusija partijų skyriuose, nors faktiškai mes koalicijoje dirbome keturis mėnesius, nes lapkritį prisiekėme, gruodį formavome vyriausybę, sausį-vasarį mes neturėjome plenarinių posėdžių, išskyrus vieną neeilinį. Buvo iškeltas klausimas, kad turime nutraukti koaliciją su „valstiečiais“, teigiama, kad mums geriau oponuoti. Iš esmės turėjo būti priešlaikiniai rinkimai. Jeigu tuo metu būtų buvę priešlaikiniai rinkimai, ar nebūtų pasikartojęs tas pats scenarijus, kad „valstiečiai“ laimėtų?

Mes kėlėme klausimą partijos prezidiume, kas nutiko, kad frakcija, kuri turi tiek patyrusių politikų – du buvę premjerai, keturi buvę ministrai, ilgalaikiai Seimo komitetų pirmininkai, ilgalaikiai Seimo nariai – negali šiandien adekvačiai įvertinti politinės situacijos, o partijos pirmininkas, nuo gegužės mėnesio gavęs įgaliojimus, per kelis mėnesius įgavo aiškiaregystės dovaną? Siūlėme grįžti prie koalicinės sutarties peržiūrėjimo, kelti reikalavimus, patikslinti juos, konkretinti. Siūlėme priimti naują biudžetą, stebėti, kaip „valstiečiai“ jį vykdo, ką jie daro ir tada būtų aiškiau, kokia situacija. O dabar kokia nauda iš to, kad suskilo socialdemokratai, kai kairysis flangas Lietuvoje ir taip nebuvo labai stiprus?

– LSDP skyrių balsavimas, kad reikia išeiti iš koalicijos jūsų neįtikino?

– Kaip vyko balsavimas skyriuose? Įsivaizduokite, jei atvažiuočiau pas jus ir sakyčiau: „jeigu norite likti skyriaus pirmininku, gauti finansavimą savivaldos rinkimams, tai partijos pirmininkas pageidauja tokio sprendimo“.

– Kalbate apie šantažą?

– Deja. O reikėjo sėsti visiems, kalbėtis ir aiškintis kartu. Organizacijoje ir taip užtenka visokių niuansų, o dar tuos žmones ėmė skaldyti per pusę. Kam šito reikia? Jei kalbėtume apie merus, tai dalis jų palaikė siūlymą nutraukti koaliciją su „valstiečiais“, nes kodėl jie turi gadinti santykius su savo organizacija, kai vėliau jiems reikia jos paramos rinkimuose? Tai yra mažas paveikslėlis, kaip demokratija naikino demokratiją.

Mane asmeniškai nustebino nenoras girdėti kitas nuomones ir kalbėtis. Rugsėjo 10 dieną frakcija susirenka į posėdį ir ateina partijos pirmininkas G. Paluckas. Jis neklausė, ką mano frakciją apie koaliciją su „valstiečiais“. Jam visas procesas jau buvo aiškus. Mes tikėjomės, kad žmonės turėtų atsikvošėti.

G. Paluckas, E. Genio/LRT nuotr.

– Buvęs LSDP lyderis A. Butkevičius interviu LRT.lt teigė turintis vilčių, kad socialdemokratai galėtų susivienyti. O jūs tikite tokia galimybe?

– Jei bus sveiko proto, o ne ambicijų. Tiek A. Butkevičius, tiek aš, tiek mano kolegos suprantame, kad tokioje nedidelėje valstybėje, kaip Lietuva, nėra tikslinga dalinti kairįjį politinį sparną. Buvo precedentas ir partijos buvo susijungusios. Visi tai vertino pozityviai.

– Bet kas turi pasikeisti, kad susijungtumėte?

– Turi pats gyvenimas iškelti šitą klausimą. Šiandien, ryt, poryt susijungimo galimybės nelabai matau. Po savivaldos rinkimų, gal po Seimo rinkimų.

– Spalį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa, kurią publikavo dienraštis „Lietuvos rytas“, parodė, kad už G. Palucko socialdemokratus balsuotų 7,2 proc. respondentų, kai rugsėjį tokių buvo 4,5 proc. „Socialdarbiečiams“ savo balsą žada 3,1 proc. apklausos dalyvių (rugsėjį tokių buvo 4,5 proc.). Jūs LSDDP esate atsakinga už propagandinę veiklą, tad kodėl, jūsų manymu, smunka partijos populiarumas?

– Rugsėjį mes su LSDP buvome apylygiai. Visą vasarą vyko galinga socialdemokratų propagandinė kampanija – atsinaujinimas, reklamos televizijoje, plakatai. Buvau nustebusi, kad po tokios reklaminės kampanijos rezultatas buvo lygus. Iš mūsų – nieko, nes neturime, už ką. Pinigus turime tik savus, o visa tai išnaudojame skyrių kūrimui, darbui su žmonėmis.

– Seime dirbate jau septintą kadenciją iš eilės. Ar ir toliau sieksite būti perrinkta į parlamentą?

– Kol kas nesu apie tai galvojusi. Tiesiog dirbu. Aišku viena – kol dar girdžiu, kol dar matau, nutraukti darbų Seime nenorėčiau. Bet pasakyti, kaip bus, yra anksti. Politikoje labai greitai viskas gali pasikeisti.

LRT.lt /E. Blaževič/LRT nuotr.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija LSDDP Irena Šiaulienė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
29 peržiūros vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
Klaipėdos apskr. VPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnai ir toliau vykdo įvairias prevencines priemones Klaipėdos apskrityje, atlikdami kontrolinius pirkimus, kurių metu siekiama nustatyti ar prekeiviai nepažeidžia įstatymų. Vasario 20 d. pareigūnai lankėsi keliose Kretingos, Palangos bei Klaipėdos miesto parduotuvėse, kur tikrinta ar nepažeidžiamas alkoholio kontrolės įstatymas – šiuokart parduotuvėse pažeidimų nenustatyta. Tačiau t...
Kriminalai
2019-02-11, apie 23 val., Klaipėdoje, Laukininkų g., buvo sugadinta kavinės lauko terasa. Atpažinusiuosius asmenis nuotraukose maloniai prašome susisiekti su tyrėja telefonu 8-700 62042 arba e. paštu [email protected]
Gamta
Tarptautinio paplūdimio kokybės ženklo – mėlynosios vėliavos – Klaipėda ir šiemet sieks dviem paplūdimiams: Smiltynės I ir Melnragės II paplūdimiui. Dalyvavimui mėlynosios vėliavos programoje, šiandien, vasario 21 d. posėdyje, pritarė miesto savivaldybės taryba. Abu šie paplūdimiai mėlynosiomis vėliavomis buvo įvertinti ir pernai, o Smiltynės paplūdimys ja buvo apdovanotas ir 2017-aisiais. „Mėlynoji vėliava – tai ne tik simbolis, reiškiantis, kad paplūdimy...
Švietimas
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos mieste pradės veikti Jūrų kadetų mokykla. Planuojama, kad mokykla veiks pastate, esančiame Sportininkų g. 13 (buvusio Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto patalpos). Šiuo metu formuojamos 5–8 klasės. Jūrų kadetų mokykloje ugdymas bus vykdomas pagal bendrąsias ugdymo programas, į kurias bus integruoti jūrų kadetų ugdymo sampratos elementai. Mokiniams kartu su pagrindiniu išsilavinimu bus teikiami jūreivystės,...
Įvykiai
Lietuvos oro uostai įgyvendino didelio masto atsinaujinimą, kurio metu įprastus partneriams siūlytus reklamos sprendimus pakeitė efektyviomis skaitmeninėmis priemonėmis, kurioms ateityje numatomas didelis potencialas augti. Visuose trijuose šalies oro vartuose pradėjo veikti modernūs vaizdo ekranai, o sostinės oro vartų keleiviai jau išvydo, kaip atrodo didžiausia Lietuvoje vaizdo siena.  Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose iš viso įdiegta daugiau nei...
Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...