Amžinasis gyvenimas prasideda ne tuomet, kai peržengiame mirties slenkstį, o dabar

Tomas Viluckas

Jėzaus kalbos, apaštalų raštai apie gyvenimą po mirties yra kupini simbolių, jie neprimena dogmų ir apibrėžimų. Anapusinė tikrovė lieka interpretacijų, tradicijų, teologijos, mokymų reikalas. Katalikų tradicija Bažnyčios liturginiame kalendoriuje ypač išskiria lapkričio 2-8 d. – Vėlinių oktavą, aštuonias dienas, skirtas mirusiesiems prisiminti ir už juos melstis.

Istoriškai Vakarų krikščionių tradicijoje paprotys melstis už mirusiuosius kildinamas iš Antrosios Makabie knygos. Joje legendinis žydų vadas Judas Makabiejus, pasibaigus mūšiui, liepia melstis už savo kovotojus, kurie dėl padarytos stabmeldystės nuodėmės žuvo mūšyje (plg. 2 Mk 12, 42–46). Paprotį melstis už išėjusiuosius, pomirtinį pasaulėvaizdį ankstyvoji krikščionybė perėmė iš judėjų tradicijų, ir tai nestebina, nes pirmieji krikščionys dažniausiai buvo žydai.

Tad malda už mirusiuosius yra itin sena krikščionių tradicija. Ant šv. Aberkijaus Hierapoliečio (II a.) kapo yra epigrafas, raginantis praeivius melstis už jį. Maldų už mirusiuosius randama katakombose, o krikščionių rašytojas Tertulijonas (III a.) nurodo, kad malda už mirusiuosius yra apaštalų priesakas.

T.Viluckas: „Mūsų maldos už išėjusiuosius yra atsiliepimas į gyvenimo didybę ir jo vilties šventimas. Gerai, kad dar yra ši viltis, nors kartais tokia ir maža kaip per Vėlines uždegtos žvakės liepsna. Bet vis vien viliamės, kad ne mirčiai priklauso paskutinis žodis“. Asmeninio archyvo nuotr.

Šv. Augustinas (IV a.) savo didingame veikale „Dievo miestas“ (De civitate Dei) rašė, kad kai kuriems nusidėjėliams nebus atleista nei šiame, nei būsimajame pasaulyje, o kai kurie jų, nors jiems nebus atleista šiame pasaulyje, susilauks atleidimo būsimajame. Būtent šiose mintyse galime įžvelgti tikėjimo skaistykla kontūrus, kuriuos regime ir Bažnyčios daktaro šv. Izidoriaus Seviliečio (VI a.) teiginyje, kad „būsimajame gyvenime kai kurios nuodėmės bus atleistos ir nuvalytos tam tikros gryninančios ugnies“.

Maldas už skaistykloje esančiuosius galutinai įtvirtino reformatoriškoji Kliuni (Cluny) abatija. Jos abatas šv. Odilonas 998 m. šiam reikalui skyrė išskirtinę lapkričio 2dieną. Iš Kliuni šis paprotys pasiekė kitus benediktinų ordino vienuolių namus, kurie tuomet priklausė didžiausiam ir plačiausiam Europos vienuolynų tinklui. Šventė netrukus prigijo keliose vyskupijose Prancūzijoje ir paplito visoje VakarųBažnyčioje. Romoje ji įsitvirtino tik XIV a. Anuomet Vakarųkatalikų tradicijoje lapkričio 2 d. vykdavo liturginis šventimas, o visas mėnuo buvo siejamas su malda už išėjusiuosius, kuriųvardųsąrašusdavo arčiau altoriaus, kur vykdavo šv. Mišių auka. Taip malda už mirusiuosius įsitvirtino kaip neatsiejama katalikų maldingumo ir liturgijos dalis.

Be abejo, mums dažnai kyla klausimai: kas yra skaistykla, kas ten patenka, kaip vyksta sielos nuskaistinimas? Čia ir atsiranda terpė vaizduotei bei spėlionėms, nes niekas iš ten negrįžo ir nepapasakojo, kaip, pasak mūsų senolių, „čyščius“ atrodo. Nėra didesnio pavojaus už tą, kai į anapusinio gyvenimo suvokimą įsiterpia laki vaizduotė. Fantazijos dažnai praeityje pakišdavo koją skaistyklos suvokimui: teologai kalbėdavo apie materialią ugnį, kančių vietą, baisų karštį, kurį vėsina žemėje likusiųjų maldos... Tokie vaizdiniai nesiderina su Dievo-Meilės paveikslu, išryškėjančiu Biblijos puslapiuose. Dievui nereikia kažkur įsteigti milžiniškos koncentracijos stovyklos, kurioje jis kankintų milijonus sielų, kadangi jis nėra sadistas, kuriam žmogaus skausmas ar kančia teiktų pasitenkinimą. Jis negali būti tiesiogiai skausmo šaltinis, nes Dievas yra absoliutus gėris.

Tad kaip turėtume suprasti skaistyklos „ugnį? Visų pirma, svarbu įsisąmoninti, kad skaistykla nėra vieta, bet būsena. Todėl čia nedera taikyti laiko ir erdvės kategorijų. Ir minėta ugnis yra simbolinis vaizdinys, slepiantis daug gilesnę tikrovę. Visi žinome, kad krikščioniškojo gyvenimo pagrindas – tai Dievo ir mūsų susitikimas. Dabar jis vyksta gaubiamas tikėjimo tamsos, o po mirties šio susitikimo bruožu tampa akivaizdumas. Biblija tvirtina, kad Dievas yra meilė ir šviesa. Mirdamas žmogus stoja į absoliučios Meilės ir Šviesos be sambrėškų akistatą, vyksta asmeninis teismas.

Ne veltui psalmininkas klausia: „Kas gali kopti į Viešpaties kalną?“ (Ps 24, 3). Teisųjį Dievo meilė ir šviesa džiugina bei teikia paguodą, o tam, kuriam, pasak apaštalo Jono, „tamsa užgulė akis“ (1 Jn 2, 11), tai kelia skausmą ir akina. Pavyzdžiu, čia galėtų pasitarnauti mūsų patirtis, kai sėdime prieblandoje ar tamsiame kambaryje. Įžiebus šviesą puolame markstytis, kelias akimirkas negalime žvalgytis aplinkui, nes akys bijosi šviesos.

Panašiai galime apibūdinti ir skaistyklos būseną. Tai tarsi mūsų „apsipratimas“ su anapusiniu pasauliu. Jei mūsų dvasinis žvilgsnis šiame žemiškame gyvenime nebuvo nukreiptas į Viešpatį, o krikščioniška gyvensena nebuvo savas dalykas, tuomet peržengę mirties slenkstį būsime nepajėgūs atlaikyti, priimti Dievo žvilgsnį. Skaistykla, lyginant su amžinybės džiaugsmu, yra tarsi pasimarkstymas įžiebus ryškią šviesą. Dievo šviesoje ir meilėje visas žmogaus gyvenimas, jo istorija atranda savo tikrąją vertę; teisumas leidžia žvelgti tiesiai į Viešpaties veidą, o trypčiojimas, delsimas gyventi pagal Evangeliją šioje žemiškoje kelionėje verčia luktelėti ir anapus. Luktelėti, kol Dievo žvilgsnio ugnis kels ne skausmą, bet džiaugsmą.

Šis žmogaus esybės skaistinimas trunka, tačiau galima kalbėti apie vidinę trukmę, o ne apie laiką, nes amžinybėje laiko nebėra. Laiko matmuo tampa reikšmingas, kai kalbama apie mūsų santykius su mirusiais. Jei kas nors mirdamas palieka šiame pasaulyje įskaudintų žmonių, tokių savo veiksmų pasekmių, dėl kurių kiti kenčia, nešiojasi nuoskaudas, tuomet skaistinimo būsena yra tiesiog neišvengiamybė. Meilės, žmoniškumo, gerumo skolos gyviesiems žemėje tampa neregimais raiščiais, neleidžiančiais mirusiems pasiekti Meilės pilnatvės. Lietuviškas žodis„atleisti“ reiškia „atpalaiduoti“, „atrišti“. Todėl svarbu išeiti iš šio pasaulio susitaikius su visais, taip pat nuoširdžiai atleisti mirusiems, „atrišti“ juos nuo praeities klaidų. Skaistykla yra santykių nelaisvė, kuri baigias, kai Dievo artumoje dūžta žmonių širdžių kietumas.

Čia būtų tikslinga paklausti, kokią vietą šioje perspektyvoje užima mūsų maldos, kurios vyksta laike? Dievas yra virš laiko, tad mūsų maldos tarsi susitelkia tuomet, kai po mirties įvyksta Dievo ir žmogaus susitikimas. Vėlgi mūsų maldos neturi kažkokio magiško poveikio Dievui. Jos liudija, kad šis Bažnyčios sūnus ar dukra yra verti sulaukti Viešpaties gailestingumo. Mišios yra Kryžiaus slėpinio sudabartinimas, o kai jos aukojamos už mirusįjį, Bažnyčia tvirtina, kad Jėzaus kraujas už jį buvo pralietas ne veltui, kad jis nuplauna mūsų kaltes.

Todėl Bažnyčia meldžiasi už visus pakrikštytus mirusiuosius. Ji neturi įgaliojimo padaryti sprendimo, kam būtina malda, o kam ne. Viešpaties gailestingumui yra pavedamas kiekvienas Bažnyčios narys, iškeliavęs į amžinybę. Dievas visada lieka laisvas, ką priimti į savo amžinąsias padangtes, o ko ne.

Kiek daug pažįstame žmonių, gyvenusių paprastai, pagal sąžinę, bet kurie dėl blogo krikščionių liudijimo, dėl sociokultūrinių aplinkybių neįtikėjo Evangelija, kiek daug sakė Dievui „taip“, o Bažnyčiai „ne“. Pagaliau kiek daug tiki, kad Dievas gelbsti, bet nepajėgia atsispirti nuodėmės įpročio jėgai. Negi visi jie smerktini ir keliauja į pragaro ugnį?! Taip skaistykla tampa išgelbėjimo žinia, kad Dievo gailestingumas siekia ten, kur žmogaus teismas deda tašką.

Skaistykla patvirtina, kad mūsų išgelbėjimas yra nenupelnyta dovana. Juk skaistyklos būsena reiškia, kad žmogus jau yra išgelbėtas. Ji tai gailestingas Dievo glėbys, kurio neriboja žmogaus neištikimybė, svyravimas apsispręsti už Dievą, silpnumo akimirkos. Tai padrąsinimas gyventi Dievo meile ir šviesa jau čia ir dabar. Amžinasis gyvenimas prasideda ne tuomet, kai peržengiame mirties slenkstį, o dabar, šiame mūsų žemiškame gyvenime.

Krikščionybė nėra mirties aukštinimu pagrįsta religija. Žinoma, Bažnyčia ir toliau liks ta erdvė, kurioje kalbėti apie mirtį yra natūralus dalykas. Ji negali atsižadėti vieno iš savo misijos bruožų, mirties slėpinio interpretavimo. Tačiau tiek mirties slėpimas, tiek jos romantizavimas yra priešinga jos prigimčiai. Mirtis yra nuodėmės ženklas kūrinijoje ir susidūrimas su mirtimi reiškia, kad neišbaigtumas yra mūsų būsena ir, kad kaip to nenorėtume, neįmanoma apsieiti be tokių žodžių kaip „kova“, „sielvarto karalystė“, „išbandymai“ ir pan.

Naujasis Testamentas baigiasi pritarimu gyvenimui ir mirties, kaip Dievo priešingybės, pasmerkimu. Apreiškime Jonui skaitome: „Jūra atidavė savo numirėlius, o mirtis ir mirusiųjų pasaulis atidavė savuosius. Ir kiekvienas buvo teisiamas pagal darbus. Pati mirtis ir mirusiųjų pasaulis buvo įmesti į ugnies ežerą“ (Apr 20, 13–14). Šis vaizdinys liudija, kad būsimajame pasaulyje, sugrįžus Kristui, mirties nebėra, o tik gyvenimas. Tą patį skelbia ir apaštalas Paulius: „Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis“ (1 Kor 15, 26). Ji krikščioniškai egzistencijai yra svetimybė, priešas. Jos sunaikinimas reiškia galutinę Dievo, nenugalimojo Gyvenimo, kuris neleidžia mirties šešėliui užgulti mūsų vilties, viešpatavimą.

Tad krikščioniškasis tikėjimas skelbia gyveni. Jis tiki gyvųjų Dievu, kuris yra gyvenimas, dovana ir mūsų viltis. Šioje perspektyvoje mūsų maldos už išėjusiuosius yra atsiliepimas į gyvenimo didybę ir jo vilties šventimas. Gerai, kad dar yra ši viltis, nors kartais tokia ir maža kaip per Vėlines uždegtos žvakės liepsna. Bet vis vien viliamės, kad ne mirčiai priklauso paskutinis žodis.

Visų Šventųjų ir Vėlinių pamaldų tvarka

Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų iškilmė

Šv. Mišios aukojamos 8, 10 ir 12 val.

16 val. miesto kapinėse atliksime gedulingą procesiją melsdamiesi už mirusiuosius. Po procesijos, tikintiesiems paprašius, kunigai pašventins naujai pastatytus paminklus.

18 val. bažnyčioje aukojamos Vėlinių šv. Mišios už mirusiuosius. Po Mišių bažnyčioje bus einama procesija prisimenant visus mirusiuosius.

Lapkričio 2 d. – Vėlinės

Šv. Mišios aukojamos 10, 12 ir 18 val. Po sumos bus giedami „Žemaičių Kalvarijos kalnai“.

Vėlinių oktava (lapkričio 1-8 d.)

Kasdien 18 val. bus aukojamos šv. Mišios sudėtinėmis tikinčiųjų intencijomis už mirusiuosius. Po šv. Mišių bažnyčioje eisime gedulinę procesiją. Tikintieji gali pelnyti mirusiesiems visuotinius atlaidus priimdami Komuniją; sukalbėdami „Tėve mūsų“ ir „Tikiu“ bei aplankydami kapines.

Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija

Tomas Viluckas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
123 peržiūros sausio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Vandeniui – egzotiškos jūrų gėrybės, Jaučiui – šviežios daržovės, Liūtui – gerai keptas bei sotus antrekotas, Mergelei – lengvas sveikuoliškas užkandis, o Šauliui – itališkos virtuvės gardėsiai. 2019-ieji Kiaulės metai žada skalsius bei sočius metus, todėl pabandykime prie vieno stalo susodinti visus 12 Zodiako ženklų ir pažiūrėkime, kokį maistą jiems patariama rinktis šiemet.   Aviną valdo ugnis, todėl aštrus maistas šiemet ne tik atneš sėkmę ir gerą savi...
Įvykiai
Laisvės gynėjų diena – sausio 13 d. minima Lietuvos atmintina diena. Keliama Lietuvos valstybės vėliava. 1991 metais šią dieną įvykęs masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus, perimti jų kontrolę. Užimti atvyko specialiai parengta, sunkiąja karine...
Laisvalaikis
Oficialiai patvirtinta – Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings kartu sieks atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Žinomų dainininkų pora šiandien publikai pirmą kartą pristato gyvai atliktą bendrą savo dainą „Sing!“, su kuria ketina užkariauti populiariausio dainų konkurso pasaulyje žiūrovų simpatijas. „Tikime savo potencialu, nes daina „Sing!“ yra galinga, kaip galinga yra pati idėja ir galingas yra visas sumanymas. Daina gali labai daug. Ji tampa dar g...
Įvykiai
Vitalija Mockevičiūtė, sausio 11 dieną švenčianti penkiasdešimtmetį, yra viena iš įdomiausių viduriniosios kartos aktorių. Iš pažiūros lyg ir niekuo neišsiskirianti, ji savyje slepia neįkainojamą aktorystės talentą. Šiandien ją galima pavadinti talentingiausia komedinio amplua aktore. Būti komiku, kai pasaulis nejuokingas, nėra paprasta. Tam reikalingas neįtikėtinas budrumas aplinkai, pastabumas mažiausiai detalei ir, svarbiausia, apsiskaitymas, be kurio j...
Įvykiai
„Wizz Air“, sparčiausiai auganti aviakompanija Europoje, skelbia žiemos išpardavimą ir siūlo 20 proc.* pigesnius šiandien užsakytus skrydžius. Vietas skrydžiui galima rezervuoti bendrovės interneto svetainėje arba naudojantis „Wizz Air“ mobiliąja programėle. Pasiūlymas galioja iki kovo mėnesio pabaigos.  Žiemos sezonui beveik įpusėjus atsipalaiduoti norintiems keleiviams, kuriems nusibodo stingdanti temperatūra, šiandien puiki proga pasinaudoti „Wizz Air“...
Įvykiai
Minint prieš dvidešimt aštuonerius metus iškovotą pilietinę pergalę prieš agresorių, 2019 metų sausio 11 d. lygiai 8.00 valandą ryto visoje Lietuvoje languose dešimčiai minučių bus uždegamos vienybės, pergalės ir atminties žvakutės. Virš 1500 mokyklų, valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų Lietuvoje ir užsienyje jau atsiliepė į Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kvietimą  dalyvauti Laisvės...
Laisvalaikis
Pagal šiais laikais paplitusią versiją, vos gimus Jėzui Kristui ir danguje suspindus Betliejaus žvaigždei, jį aplankė trys Rytų karaliai, ir kiekvienas iš jų atnešė jam po dovaną. Iš tiesų Naujajame testamente rašoma, jog į Jeruzalę atvykę išminčiai iš Rytų – jie ieškoję apytiksliai dvejų metų berniuko, kuriam gimus danguje įsižiebė žvaigždė, judėjusi per dangų ir vedusi juos link Jėzaus Kristaus namų.  Manoma, jog iš tiesų išminčiai buvo astrologai. Stebė...
Įvykiai
Technologijų pasaulis yra nenuspėjamas. Tai, kas kartais atrodo sunkiai įsivaizduojama, vieną dieną netikėtai gali atkeliauti į kiekvieno iš mūsų namus. Kasmet sulaukiame naujų technologinių sprendimų, kurie neabejotinai pakeičia mūsų kasdienį gyvenimą, todėl pažvelkime, kokia ateitis mūsų laukia. Pristatome ryškiausias ateinančių 2019 metų technologines tendencijas. 5G era Ekspertų teigimu naujos kartos mobiliojo interneto 5G ryšys yra net iki 100 kartų g...
Įvykiai
Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, taip pat kai kurios parduotuvės nedirbs ir sausio 1 d. „Šiemet prekybos tinklo „Iki“ parduotuvės šventinį šurmulį pasitiks su papildomomis pajėgomis, kurias sudarys tinklo administracijos darbuotojai, atvykę padėti kolegoms į parduotuves. Iš viso šventiniu laikotarpiu parduotuvėse planuoja dirbti daugiau kaip 200 administracijos darbuotojų“, – Eltai sakė „Iki“ komuni...