Šventojoje gimsta dar viena visuomeninė iniciatyva – atgaivinti pamirštą nautofoną

Dana Lukauskienė

Vakar Šventosios bibliotekoje rinkosi nautofono, arba garsinio signalo laivams, atstatymo entuziastai. Jie kvietė burtis visus, neabejingus istorijai, jos puoselėjimui, gaivinimui, į bendraminčių būrį. Susitikimo dalyviai aptarė tai, kaip atgaivinti nors dalelytę šio krašto istorijos, priminti jūrinio miesto reikšmę.

Vienintelis, išlikęs iki šių dienų

Šventosios nautofono (netoli švyturių įrengtas garsinis signalas, signalizuojantis laivams rūko metu, tuomet, kai nesimato švyturių šviesos signalų) likučiai – istorinis akcentas, menantis apie čia kažkada buvusį uostą, jo praeitį. Deja, nedaug žinių apie jį teišliko. Šventojiškiai prašo atsiliepti visus, kurie turi šio ar kitų tokio tipo įrenginių nuotraukų, labai praverstų elektroninės dalies schema, kad galėtų tiksliai įamžinti tai, kas kažkada čia veikė, per rūką signalizavo į uostą įplaukiantiems ar pro šalį praplaukiantiems laivams.

Išlikęs visiškai sveikas istorinis objektas galėtų priminti Šventosios miesto garbingą jūrinę praeitį. K. Oginsko asmeninio archyvo nuotr.

Į Šventosios biblioteką visus, neabejingus Palangos, Šventosios ir visos Lietuvos jūrinės istorijos likučių išsaugojimui kvietė susibūrimo organizatorius – Šventosios turizmo asociacijos prezidentas Kęstutis Oginskas. Jo teigimu, krašto istorija, paveldo objektai visiems privalo būti be galo svarbūs, tad juos puoselėti, įamžinti jų atminimą ateinančioms kartoms – kiekvieno kraštiečio pareiga. „Idėja atgaivinti istoriją skamba pakiliai, tačiau pirmasis darbas, kurį mes norime daryti – pasistengti, kad šioje vietoje niekas nenusilaužtų kojų. Metalo konstrukcija yra apgailėtinos būklės, ant to bokšto iki šiol lipo visi, kas netingėjo. Susisiekėme su architektais, kuriems buvusio nautofono konstrukcija atrodo labai graži. Ji turi ir istorinę prasmę. Deja, istorinė atmintis pastaruoju metu pateko į realų šiukšlyną. Nautofono likučiai – kone vienintelis, menantis Šventosios uostą dalykas, išlikęs iki mūsų dienų nepažeistas. O visa kita laiko tėkmėje išgriauta, perdirbta, ištampyta. Kyšo vien griuvėsiai ir pamatai. Netgi mažasis Šventosios švyturys, kažkada stovėjęs ant Šventosios molo galo, – senokai prarytas Baltijos jūros bangų. O štai nautofonas – pokarinis daiktas, atsiradęs 1959 metais ir išlikęs iki šių dienų“, – „Vakarinei Palangai“ kalbėjo K. Oginskas.

Atgaivinti apleistus istorijos trupinius

Pašnekovas pasakojo, jog tai yra objektas, parodantis Šventosios ryšį su jūra, nes aplik paplūdimyje daugiau neišliko nieko – vien bangos ir smėlis. Pirmieji darbai jau atlikti. Žmonių saugumui pakabinta informacija, perspėjanti, kad lipti draudžiama, taip pat seniūnija rado galimybę užvirinti apsaugines groteles. „Siekiame, kad šalia to bokšto atsirastų informacija, kurioje būtų paaiškinta, kas tai per daiktas ir kaip jis susijęs su Šventąja, tai būtų informacinė lenta ar stendas. Antras dalykas, ką mes norėtumėme padaryti, – įrengti atotampas, kurios stabilizuotų konstrukciją, kad istorinis reliktas vėjyje nesvyruotų. O jei griūtų, kad bent ne per visą ilgį. Būtų šaunu, kad susitvarkytų ir aplink jį esanti aplinka“, – apgailestaudamas dėl esamos kritinės situacijos kalbėjo Šventosios turizmo asociacijos prezidentas.

„Visi darbai prasideda nuo bendros talkos, šiukšlyno išvalymo“, – kalbėjo  Šventosios turizmo asociacijos prezidentas Kęstutis Oginskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Akcentavo nuveiktus darbus

Anot jo, Šventojoje kažkada apleista ir užmiršta buvo ir Žvejo dukrų skulptūra. Dabar šventojiškių iniciatyva skulptūrinė kompozicija prikeltos naujam gyvenimui, aptvarkyta šalia esanti aplinka. Anot K. Oginsko, Palangos miesto savivaldybė palaikė nautofono gaivinimo iniciatyvą, skirdama 1000 eurų paramą bendruomeninei iniciatyvai. Tačiau be rėmėjų pagalbos už šią sumą įgyvendinti visus numatytus darbus labai sunku. Jis kvietė ir visuomenę nelikti nuošalyje, palaikyti šią iniciatyvą. Taip pat pašnekovas prašė visų, turinčių šio, ar kitų panašių objektų nuotraukų, atsiųsti, pasidalinti jomis, kad galėtų atkurti elektroninės dalies schemą, apie kurią turima labai mažai duomenų. „Tačau pirmiausia visi darbai prasideda nuo talkos, elementaraus šiukšlyno sutvarkymo“, – akcentavo K. Oginskas.

Garsiniai signalai sklido rūke

Kaip pasakojo istorikas, kraštotyrininkas, numizmatas bei kolekcininkas šventojiškis Mikelis Balčius, šis, pastaruoju metu apleistas nautofonas, kažkada buvusi papildoma priemonė greta veikiančio švyturio žymėti uosto vietai. Anot jo, didysis Šventosios švyturys stovi iki šių dienų, dingo tik mažasis, kažkada signalizavęs molo gale. Visi šie objektai anuomet buvo svarbūs laivų įplaukai pažymėti bei pranešti apie tai, jog netoli krantas. Kai užeidavo rūkas, šis nautofonas pradėdavo kaukti, garsinius signalus skleidęs anuomet tik rūko metu.

Pasak kraštotyrininko, tokie objektai Lietuvoje buvo pastatyti tik du. Ši metalinė konstrukcija sėkmingai rodė kelią laivams gal kokį dešimtmetį, kol galiausiai tapo nebereikalinga. „Būtų labai įdomu, jei gerai išlikęs istorinis objektas prisikeltų naujam gyvenimui, o švenčių metu jis pradėtų veikti, skleistų garsinius signalus, lyg anuomet, uosto klestėjimo laikais. Jo garsas būdavo tikrai girdimas, rūke neleisdavo užmigti jautresniems žmonėms. Pats prisimenu šį ausis rėžiantį signalą, kai užeidavo rudenį miglos, nors ir nebūdavo įplaukiančių laivų, o jis vis kaukdavo“, – dalijosi savo prisiminimais M. Balčius.

Šventosios bibliotekoje pristatyta vizija naujam gyvenimui prikelti nautofoną. Roberto Ramanausko nuotr.

Anot pašnekovo, Palangai savo žinion perėmus Šventosios uostą, tikimasi, kad ir čia pajudės darbai, bus gaivinamas kažkada buvęs veikiantis objektas. Tad šis nautofonas – vienas pagrindinių šio uosto savotiškai įdomių reliktų.

„Norėčiau tikėti, kad Šventosios uostas atgims, o prisikėlusiame uoste būtų nepriimtina naikinti krašto istorinius objektus“, – nekantriai laukdamas Šventosios uosto atgimimo kalbėjo kraštotyrininkas M. Balčius.

Šventojiškiai taip pat siekia surinkti daugiau informacijos apie šalia nautofono esančius objektus, kaip antai išlikusią gal 60 m apkasų liniją, kurios pietiniame gale yra lyg ir dotas: maždaug 1,7 m skersmens kupolas, galinėje sienoje matomas liukas, virš jo – kažkas panašaus į kvadratinę ambrazūrą, šonuose taip pat matosi dvi ambrazūros su išlikusiais dangčiais. Bokštelio priekyje yra, regis, dar vienas, tačiau dabar užpustytas smėliu. M.Balčius kviečia visus, žinančius daugiau apie šį ar panašius įrenginius, dalintis savo turima informacija, nuotraukomis ar tiesiog žiniomis – kad galėtų prikelti istorinį paveldą naujam gyvenimui ar bent jau informuoti visuomenę apie anuomet čia veikusius objektus, vėl pamažu atrasti Šventąją, kaip jūrinės kultūros vietovę.

Šventoji nautofonas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
233 peržiūros lapkričio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Ilgoji pertrauka
„Lietuvos maximalistai” – tai jau 16 metų Lietuvoje vykstantis konkursas, kurį organizuoja prekybos tinklas „Maxima” ir stipendijomis skatina talentingus bei pažangius šalies moksleivius. Iš daugiau nei 500 talentingų Lietuvos vaikų, dalyvavusių konkurse, šiemet į geriausiųjų gretas pateko ir Palangos senosios gimnazijos III klasės mokinys Dovydas Žemaitaitis, kurį konkurse dalyvauti paskatino šeima. Kaip pasakoja gimnazistas, konkurso pažangumo kategorij...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Gruodį turėtų pasibaigti antrasis Palangos Kurhauzo atgimimo etapas. Bus rekostruoti šio unikalaus istorinio pastato medinės dalies pamatai. Kurhauzo atgimimo nebūtų buvę be bendrų Palangos miesto savivaldybės ir Lietuvos kultūros paveldo departamento pastangų. Anuomet jam vadovavo paveldosaugininkė Diana Varnaitė, ji mielai sutiko pasidalinti savo mintimis apie senųjų pastatų reikšmę miesto istorijai. Paveldosaugininkė džiaugėsi gražėjanč...
Įvykiai
Zenonas Rupkus Lapkričio 12 d. – 23 dienomis Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pradeda neterminuotą streiką, į jį įsijungia ir kai kurios Lietuvos mokyklos. Didžiausia protestų banga nuvilnys lapkričio 19 dieną. O ar streikuos Palangos ugdymo įstaigos, teiraujamės miesto mokyklose. Žeminantis atlyginimo „padidėjimas“ Pasak LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko, streiką rengti privertė valdžios nenoras derybų keliu spręsti problemų dėl mok...
Kultūra
Žaneta Skersytė Apie pirmąją šalies muzikinių teatrų istorijoje vaikams skirtų operų trilogiją pasakoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kviestinis režisierius Ramūnas Kaubrys. R. Kaubrys – legendinis uostamiesčio režisierius, pajūrio publikai jau pristatęs daugiau kaip dvi dešimtis įvairių žanrų spektaklių. Kompozitoriaus Antano Kučinsko vaikiškų operų trilogija: „Bulvinė pasaka“ (2007 m., apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“), „Makaronų opera“ (20...
Įvykiai
Pastarosiomis dienomis internete plinta kompiuterinis „Trojan“ tipo virusas „Emotet“. Kompiuterinis virusas nuo lapkričio 9 d. „spam“ tipo laiškais atakuoja el. pašto serverius. ESET Lietuva kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad per pastarąjį mėnesį bandymų užkrėsti apsaugą turinčius kompiuterius Lietuvoje skaičius buvo padidėjęs iki 16 proc., kuris nuolat kinta ir šiuo metu yra šiek tiek atslūgęs. Plinta per fiktyvias sąskaitas Bankinis trojanas „Emo...
Sportas
Iki šio sezono sunkiojo krašto arba vidurio puolėjo pozicijose rungtyniavęs Grantas Vasiliauskas savo ateitį mato toliau nuo krepšio. 19-os metų 204 cm ūgio ir 98 kg svorio puolėjas sezono pradžioje išpildyti šio savo noro Mariaus Kiltinavičiaus treniruojamoje Palangos „Kuršių“ ekipoje kol kas negali, tačiau jau netrukus situacija pasikeis. Ateityje jis tikisi rungtyniauti lengvuoju krašto puolėju. „Kur reikia, ten ir žaidžiu, bet manau, kad šiuo metu turė...
Įvykiai
Daugiau nei 2 mln. Lietuvos gyventojų naudojasi užstato sistema ir kasmet grąžina 500 mln. gėrimų pakuočių. Tačiau kaip ji veikia? Tą žino retas. Ar kada pagalvojote, kur ir kaip keliauja mūsų sumokamas užstatas? Kas atsitinka pakuotei, kai ją įmetame į taromatą? Kokiomis lėšomis išlaikoma sistema? Atsakymus bei kitų įdomių faktų rasite šiame tekste. Nusipirkai gėrimą – sumokėjai užstatą; pakuotę grąžinai – užstatą atgavai. Tiek su užstato sistema susiduri...
Įvykiai
Keliasdešimtyje Lietuvos mokyklų tęsiantis streikui, Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį posėdžiaus darbo grupė dėl etatinio pedagogų darbo apmokėjimo sistemos gerinimo. Streiką organizuojanti Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga teigia, kad prie protesto prisijungus devynioms mokykloms ketvirtadienį iš viso streikuos 31 ugdymo įstaigos. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad kelios mokyklos jau pasitraukė iš streiko – protestuoti...
Įvykiai
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad mokytojais yra manipuliuojama, siekiant juos įkalbėti streikuoti. „Nerimo tikrai yra, mokytojų bendruomenė tikrai įsitempusi. Yra daug manipuliacijos netikromis žiniomis, yra daug kurstymo. Važinėdami į mokyklas matome, kad artėja savivaldybių rinkimai, kad mokytojais yra manipuliuojama, yra įkalbinėjama streikuoti. Tokioje erdvėje mokytojai jaučiasi pasimetę“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė...