Šventojoje gimsta dar viena visuomeninė iniciatyva – atgaivinti pamirštą nautofoną

Dana Lukauskienė

Vakar Šventosios bibliotekoje rinkosi nautofono, arba garsinio signalo laivams, atstatymo entuziastai. Jie kvietė burtis visus, neabejingus istorijai, jos puoselėjimui, gaivinimui, į bendraminčių būrį. Susitikimo dalyviai aptarė tai, kaip atgaivinti nors dalelytę šio krašto istorijos, priminti jūrinio miesto reikšmę.

Vienintelis, išlikęs iki šių dienų

Šventosios nautofono (netoli švyturių įrengtas garsinis signalas, signalizuojantis laivams rūko metu, tuomet, kai nesimato švyturių šviesos signalų) likučiai – istorinis akcentas, menantis apie čia kažkada buvusį uostą, jo praeitį. Deja, nedaug žinių apie jį teišliko. Šventojiškiai prašo atsiliepti visus, kurie turi šio ar kitų tokio tipo įrenginių nuotraukų, labai praverstų elektroninės dalies schema, kad galėtų tiksliai įamžinti tai, kas kažkada čia veikė, per rūką signalizavo į uostą įplaukiantiems ar pro šalį praplaukiantiems laivams.

Išlikęs visiškai sveikas istorinis objektas galėtų priminti Šventosios miesto garbingą jūrinę praeitį. K. Oginsko asmeninio archyvo nuotr.

Į Šventosios biblioteką visus, neabejingus Palangos, Šventosios ir visos Lietuvos jūrinės istorijos likučių išsaugojimui kvietė susibūrimo organizatorius – Šventosios turizmo asociacijos prezidentas Kęstutis Oginskas. Jo teigimu, krašto istorija, paveldo objektai visiems privalo būti be galo svarbūs, tad juos puoselėti, įamžinti jų atminimą ateinančioms kartoms – kiekvieno kraštiečio pareiga. „Idėja atgaivinti istoriją skamba pakiliai, tačiau pirmasis darbas, kurį mes norime daryti – pasistengti, kad šioje vietoje niekas nenusilaužtų kojų. Metalo konstrukcija yra apgailėtinos būklės, ant to bokšto iki šiol lipo visi, kas netingėjo. Susisiekėme su architektais, kuriems buvusio nautofono konstrukcija atrodo labai graži. Ji turi ir istorinę prasmę. Deja, istorinė atmintis pastaruoju metu pateko į realų šiukšlyną. Nautofono likučiai – kone vienintelis, menantis Šventosios uostą dalykas, išlikęs iki mūsų dienų nepažeistas. O visa kita laiko tėkmėje išgriauta, perdirbta, ištampyta. Kyšo vien griuvėsiai ir pamatai. Netgi mažasis Šventosios švyturys, kažkada stovėjęs ant Šventosios molo galo, – senokai prarytas Baltijos jūros bangų. O štai nautofonas – pokarinis daiktas, atsiradęs 1959 metais ir išlikęs iki šių dienų“, – „Vakarinei Palangai“ kalbėjo K. Oginskas.

Atgaivinti apleistus istorijos trupinius

Pašnekovas pasakojo, jog tai yra objektas, parodantis Šventosios ryšį su jūra, nes aplik paplūdimyje daugiau neišliko nieko – vien bangos ir smėlis. Pirmieji darbai jau atlikti. Žmonių saugumui pakabinta informacija, perspėjanti, kad lipti draudžiama, taip pat seniūnija rado galimybę užvirinti apsaugines groteles. „Siekiame, kad šalia to bokšto atsirastų informacija, kurioje būtų paaiškinta, kas tai per daiktas ir kaip jis susijęs su Šventąja, tai būtų informacinė lenta ar stendas. Antras dalykas, ką mes norėtumėme padaryti, – įrengti atotampas, kurios stabilizuotų konstrukciją, kad istorinis reliktas vėjyje nesvyruotų. O jei griūtų, kad bent ne per visą ilgį. Būtų šaunu, kad susitvarkytų ir aplink jį esanti aplinka“, – apgailestaudamas dėl esamos kritinės situacijos kalbėjo Šventosios turizmo asociacijos prezidentas.

„Visi darbai prasideda nuo bendros talkos, šiukšlyno išvalymo“, – kalbėjo  Šventosios turizmo asociacijos prezidentas Kęstutis Oginskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Akcentavo nuveiktus darbus

Anot jo, Šventojoje kažkada apleista ir užmiršta buvo ir Žvejo dukrų skulptūra. Dabar šventojiškių iniciatyva skulptūrinė kompozicija prikeltos naujam gyvenimui, aptvarkyta šalia esanti aplinka. Anot K. Oginsko, Palangos miesto savivaldybė palaikė nautofono gaivinimo iniciatyvą, skirdama 1000 eurų paramą bendruomeninei iniciatyvai. Tačiau be rėmėjų pagalbos už šią sumą įgyvendinti visus numatytus darbus labai sunku. Jis kvietė ir visuomenę nelikti nuošalyje, palaikyti šią iniciatyvą. Taip pat pašnekovas prašė visų, turinčių šio, ar kitų panašių objektų nuotraukų, atsiųsti, pasidalinti jomis, kad galėtų atkurti elektroninės dalies schemą, apie kurią turima labai mažai duomenų. „Tačau pirmiausia visi darbai prasideda nuo talkos, elementaraus šiukšlyno sutvarkymo“, – akcentavo K. Oginskas.

Garsiniai signalai sklido rūke

Kaip pasakojo istorikas, kraštotyrininkas, numizmatas bei kolekcininkas šventojiškis Mikelis Balčius, šis, pastaruoju metu apleistas nautofonas, kažkada buvusi papildoma priemonė greta veikiančio švyturio žymėti uosto vietai. Anot jo, didysis Šventosios švyturys stovi iki šių dienų, dingo tik mažasis, kažkada signalizavęs molo gale. Visi šie objektai anuomet buvo svarbūs laivų įplaukai pažymėti bei pranešti apie tai, jog netoli krantas. Kai užeidavo rūkas, šis nautofonas pradėdavo kaukti, garsinius signalus skleidęs anuomet tik rūko metu.

Pasak kraštotyrininko, tokie objektai Lietuvoje buvo pastatyti tik du. Ši metalinė konstrukcija sėkmingai rodė kelią laivams gal kokį dešimtmetį, kol galiausiai tapo nebereikalinga. „Būtų labai įdomu, jei gerai išlikęs istorinis objektas prisikeltų naujam gyvenimui, o švenčių metu jis pradėtų veikti, skleistų garsinius signalus, lyg anuomet, uosto klestėjimo laikais. Jo garsas būdavo tikrai girdimas, rūke neleisdavo užmigti jautresniems žmonėms. Pats prisimenu šį ausis rėžiantį signalą, kai užeidavo rudenį miglos, nors ir nebūdavo įplaukiančių laivų, o jis vis kaukdavo“, – dalijosi savo prisiminimais M. Balčius.

Šventosios bibliotekoje pristatyta vizija naujam gyvenimui prikelti nautofoną. Roberto Ramanausko nuotr.

Anot pašnekovo, Palangai savo žinion perėmus Šventosios uostą, tikimasi, kad ir čia pajudės darbai, bus gaivinamas kažkada buvęs veikiantis objektas. Tad šis nautofonas – vienas pagrindinių šio uosto savotiškai įdomių reliktų.

„Norėčiau tikėti, kad Šventosios uostas atgims, o prisikėlusiame uoste būtų nepriimtina naikinti krašto istorinius objektus“, – nekantriai laukdamas Šventosios uosto atgimimo kalbėjo kraštotyrininkas M. Balčius.

Šventojiškiai taip pat siekia surinkti daugiau informacijos apie šalia nautofono esančius objektus, kaip antai išlikusią gal 60 m apkasų liniją, kurios pietiniame gale yra lyg ir dotas: maždaug 1,7 m skersmens kupolas, galinėje sienoje matomas liukas, virš jo – kažkas panašaus į kvadratinę ambrazūrą, šonuose taip pat matosi dvi ambrazūros su išlikusiais dangčiais. Bokštelio priekyje yra, regis, dar vienas, tačiau dabar užpustytas smėliu. M.Balčius kviečia visus, žinančius daugiau apie šį ar panašius įrenginius, dalintis savo turima informacija, nuotraukomis ar tiesiog žiniomis – kad galėtų prikelti istorinį paveldą naujam gyvenimui ar bent jau informuoti visuomenę apie anuomet čia veikusius objektus, vėl pamažu atrasti Šventąją, kaip jūrinės kultūros vietovę.

Šventoji nautofonas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Išbandykite savo jėgas Nacionaliniame ekonomikos egzamine. Tai unikali iniciatyva skirta kiekvienam, norinčiam pagauti ekonomikos ritmą, pasitikrinti ekonomikos žinias ir geriau ją suprasti. Antrą kartą organizuojamas Nacionalinis ekonomikos egzaminas provokuoja mąstyti ir kviečia pastebėti, kiek daug ekonomikos yra mūsų kasdienybėje. Nacionalinis ekonomikos egzaminas vyks kovo 27 dieną, nuo 10 iki 19 valandos. Laikymas vyks internete – www.ekonomikosegzam...
Įvykiai
„GetJet Airlines“ aviakompanija naują skrydžių sezoną pasitinka gerokai atsinaujinusi. Bendrovė ir toliau pildo savo orlaivių parką, tad vasaros skrydžių sezoną pasitiks turėdama 15 lėktuvų. Be to, pasirašius ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su didžiausiais Lietuvos turo operatoriais ir pradėjus vykdyti užsakomuosius skrydžius, įmonės matomumas tapo itin svarbiu, tad „GetJet Airlines“ pristato atnaujintą savo logotipą, kuriuo jau pradėjo žymėti savo orla...
Testas!
Šiame paveikslėlyje paslėptos trys boružės ir trys vaiko veidai. Jūsų užduotis  juos rasti per 1 minutę. Atsakymą rasite apačioje. Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo. Imsitės iššūkio?  Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Testo atsakymas
Įvykiai
Savaitgalį šalies parduotuvėse vykusi „Maisto banko” akcija pasižymėjo aktyviu aukojimu. Per dvi dienas nepasiturinčiųjų maitinimui savanoriai surinko 479 tūkst. eurų vertės maisto. „Toks rezultatas pranoksta pavasarių „Maisto banko“ akcijų rezultatus“, - džiaugiasi laikinoji „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė. 74 miestuose paaukoti maisto skurstantiesiems prašė savanoriai surinko 415 tūkst. įvairių ilgai negendančių maisto.“ „Maisto banko“ akcijos sav...
Laisvalaikis
Kelionių organizatoriai pastebi, jog būtent pavasaris yra antras populiariausias atostogų laikas, kuris poilsiautojų srautais nusileidžia tik vasarai. Ir tai ne nuostabu, mat pavasarį užsienio kurortuose galima pasimėgauti ne tik vasariška šiluma, bet ir poilsiu su visa šeima, kuomet mokyklinio amžiaus vaikai turi visą savaitę, laisvą nuo pamokų. Pasidovanoję išvyką į vieną populiariausių užsienio kurortų, įpusėjus balandžiui, galite nušauti du zuikius vie...
Įvykiai
juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį...   dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...   Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga. Birutė Mar – šiuo pavard...
Laisvalaikis
Muzikos gerbėjai trečiadienį vakare koncertų salėje „Compensa" Vilniuje mėgavosi „Prime Orchestra" surengtu simfoniniu šou „Pasauliniai hitai". Žiūrovai savo mėgstamus hitus išgirdo skambant visiškai kitaip nei yra įpratę - šiuolaikinė muzika susiliejo su klasika, o pasirodymą papuošė specialieji efektai. Šiuo metu „Prime Orchestra" intensyviai koncertuoja įvairiose šalyse. Vakar Vilniuje pasirodę muzikantai mūsų šalyje surengs ir antrą pasirodymą, kuris š...
Įvykiai
Kovo 20 ir 28 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje pirmą kartą organizuojamas I. Simonaitytės vardo moksleivių meninio skaitymo konkursas. I. Simonaitytė (1897-1978 m.) - garsi Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Rašytojos literatūrinis palikimas priartina praeitį, praturtina ateitį, įkvepia mus didžiuotis savo kraštu. Ievos Simonaitytės vardo konkursas skirtas mokiniams nuo pirmos iki dvylik...
Kultūra
Dailininkas Artūras Šimonis sukūrė scenografiją bei kostiumus pirmajai lietuviškai vaikiškų operų trilogijai sukurtai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Bulvinė pasaka“ (2007 m.), „Makaronų opera“ (2014 m.) ir „Žvaigždžių opera“ (2018 m.). Teatrui save pašventęs dailininkas pasakoja, kad jo darbe svarbiausia numatyti žiūrovų reakciją, o smagiausia būna sulaukti jų atsiliepimų. Tačiau žvalgytis atgalios jis nėra linkęs.    Kokios vizualinės kalbo...
Specialūs projektai