Vienuoliktokas Dominykas Čepys: „Patyriau tokią didžiulę euforiją, kokios gyvenime dar nebuvo“

Dana Lukauskienė

Spalio 6-18 dienomis Argentinos sostinėje Buenos Airėse vykusiose jaunimo olimpinėse žaidynėse savo sportinį meistriškumą demonstravo net 15 Lietuvos jaunųjų sportininkų. Prestižiniame, pasaulio geriausius jaunuosius sportininkus (15-18 metų) vienijančiame renginyje dalyvavo ir Palangos Senosios gimnazijos vienuoliktokas – dviejų metrų ir penkių centimetrų ūgio 140 kilogramų sveriantis lengvaatletis, rutulio stūmikas Dominykas Čepys.

Pateko tik geriausi pasaulio sportininkai

Jaunimo olimpinės žaidynės yra grandiozinis renginys, kuriame dėl geriausio sportininko vardo varžosi visos planetos sportininkai. Buenos Airėse šiemet startavo net 206 skirtingų pasaulio valstybių sportininkai, jų buvo apie 4000. Skirtingų 32 sporto šakų atstovai kovojo 36 rungtyse, žaidynėse išdalintas 241 medalių komplektas. Grandiozinis renginys vyksta kas ketverius metus. Pirmosios dvejos žaidynės vyko Singapūre (2010 m.) ir Nandzinge (2014 m.). Nandzinge du aukso medalius (50 ir 100 m krūtine) iškovojo Rūta Meilutytė.

Jaunimo olimpinėse žaidynėse dalyvauti kiekvienam jaunajam sportininkui yra didžiulė garbė. „Atranka į jaunimo olimpines žaidynes buvo sudėtinga, į jas pateko tik geriausieji pasaulio jaunieji atletai. Kova dėl patekimo buvo išties sudėtinga“, – sako Lietuvos delegacijos vadovas Einius Petkus.

Šiemet Lietuva į Buenos Aires delegavo septynių sporto šakų atstovus: keturis plaukikus – Kotryną Teterevkovą (50 m, 100 m, 200 m krūtine), Agnę Šeleikaitę (50 m, 100 m, 200 m krūtine), Alaną Tautkų (50 m, 100 m, 200 m nugara) bei Arijų Pavlidi (50 m, 200 m nugara), tris lengvaatlečius – Dominyką Čepį (rutulio stūmimas), Dovidą Petkevičių (110 m barjerinis bėgimas) ir Matą Makaravičių (disko metimas). Lietuvos merginų irklavimo pavienės dvivietės valties įgulą sudarė Kamilė Kralikaitė ir Vytautė Urbonaitė. Penkiakovėje rungėsi Elžbieta Adomaitytė ir Aivaras Kazlas. Aukštaūgiui palangiškiui Dominykui Čepiui buvo patikėta nešti Lietuvos vėliavą žaidynių atidarymo ceremonijoje.

Nuo vizito neeiliniame renginyje praėjo vos dvi savaitės, tad mes kalbiname savo kraštietį, teiraujamės jo apie patirtus įspūdžius.

– Trumpai papasakokite apie save.

– Aš esu gimęs Klaipėdoje, kiek vėliau su šeima persikėlėme į Girkalių kaimą. Šiuo metu mokausi Palangoje, Senojoje gimnazijoje, o treniruojuosi Klaipėdoje. Domiuosi muzika ir sportu. Mane treniruoja palangiškis treneris Andrius Bajoras, o Klaipėdoje tobulinuosi pas Valerijų Murašovą. Šiokių tokių pergalių, pasiekimų sporte turiu, tačiau iki pasaulinio lygio sportininko dar reikia ūgtelėti.

Pastaruoju metu specializuojuosi rutulio stūmime ir kartais dar diską pamėtau. Kelialapį į jaunimo olimpiadą garantavo sėkmingas startas Vengrijoje vykusiame Europos jaunių čempionate, kuriame užimta penktoji vieta. Mano asmeninis rekordas - 18,38 m. Jei Vengrijoje būčiau pasiekęs šį rezultatą, tada būčiau likęs ketvirtas, tačiau ir kuklesnio rezultato pakako, kad iškovočiau kelialapį į jaunimo olimpiadą.

– Kas paskatino pasirinkti rutulio stūmimą?

– Penkerius metus lankiau futbolą, vienu metu kažkaip panorau fiziškai sustiprėti. Susipažinau su vienu geriausių lengvosios atletikos treneriu Andriumi Bajoru, nuėjau pas jį pasportuoti, o jis man pasiūlė pastumdyti rutulį. Pabandžius, pradėjau rimčiau treniruotis Klaipėdoje. Iki Lietuvos rekordo (20,49 metro) rutulio stūmimo rungtyje man dar toloka. Geriausias mano rezultatas – 18,38 metrų, bet stengiuosi tobulėti.

– Dabar bandau pasirengti Klaipėdoje vyksiančioms tarptautinėms varžyboms „Maniežo taurė -2018“, o kitais metais, jei įvykdysiu normatyvą, bandysiu vykt į Europos čempionatą. Viliuosi, kad mane lydės sportinė sėkmė.

– Buenos Airėse Jums buvo patikėta neeilinė misija - teko garbė nešti Lietuvos vėliavą. Kaip jautėtės?

– Jaunimo olimpinių žaidynių ceremonija buvo išties įspūdinga. Šventę sudarė muzikos, aktorių, šokėjų, akrobatų, šviesų ir lazerių šou. Dauguma pasirodymų vyko ant 67 metrų aukščio obelisko sienų, o scenoje plevėsavo kone visų pasaulio šalių vėliavos. Patikėkite, nešti savo valstybės vėliavą, stebint dešimtims tūkstančių žiūrovų, yra nepaprastas jausmas, visa tai įpareigoja gerai atstovauti savo šaliai. Laikydamas rankose trispalvę jutau didžiulę euforiją, tokią, kokios gyvenime nebuvau patyręs, jaučiausi tarytum specialusis mūsų šalies pasiuntinys. Renginio aura buvo neapsakomai gera, kūrė nuostabią, nepakartojamą nuotaiką.

– Ar esate patenkintas savo pasirodymu olimpiadoje ir pasiektu rezultatu?

– Šiose žaidynėse tikėjausi 10-15 vietos, mat geriausi planetos sportininkai tikrai stiprūs konkurentai. Planavau rutulį išstumti apie 18 metrų. Tačiau pirmąją dieną geriausiu bandymu pavyko pasiekti tik 17,34 metro. Antroji diena buvo kiek sėkmingesnė – pavyko išstumti rutulį 17,97 metro. Iš 15 rutulio stūmikų užėmiau 11 vietą.

– Manau, jei būtų buvęs dar vienas bandymas, būtų tikrai pavykę geriau. Labiausiai man koją kišo priešvaržybinis jaudulys, pritrūkau elementaraus pasitikėjimo savimi, nors man teko dalyvauti daugelyje varžybų: esu Lietuvos ir Baltijos šalių čempionas, Europos jaunių čempionate užimta 5 vieta.Esu pratęs prie nuolatinio šurmulio, didžiulio žiūrovų skaičiaus, tačiau čia, Buenos Airėse, kažkaip nesuvaldžiau psichologinių veiksnių, kurie labai įtakojo rezultatą. Net savo paties geriausio stūmimo nepakartojau. Tačiau rutulio stūmiko karjeros pikas pasiekiamas nuo 21 iki 27 metų, tad aš dar turiu laiko patobulėti. Svarbiausia, kad neišblėstų entuziazmas ir užsidegimas, kurio dabar turiu be galo daug.

Labai džiaugiuosi, kad Buenos Airėse susipažinau su geriausiais Lietuvos sportininkais, o mūsų delegacijos nariai iškovojo net 3 medalius.

– Kaip prasidėdavo jūsų diena Buenos Airėse?

– Tai buvo didžiulis olimpinis renginys, į kurį mus lydėjo visa Lietuvos delegacija. Gyvenome sportininkų miestelyje, kuriame darbavosi daugybė savanorių. Kasdien jį saugo 1700 policininkų, kareivių ir specialiųjų pajėgų atstovų. Atvykome iš rūstoko lietuviško klimato į vasarą, Lietuvą ir Argentiną skyrė 6 valandų laiko skirtumas, prie kurio teko pratintis. Tačiau visi labai greitai adaptavomės.

Argentinoje turėjome galimybę ne tik pademonstruoti savo sportinius pasiekimus, aplankėme ir miesto kultūrinius objektus, muziejus. Sportininkai daugiau laiko skiria treniruotėms, tad į kavines tikrai nėjome.

Manyčiau, gal kiek pats renginio organizavimas galėjo būti kiek geresnis, pasigedau truputėlį skanesnio maisto. Atvirai pasakysiu, sportininkai buvo maitinami gerokai prasčiau nei Palangos Senosios gimnazijos valgykloje.

Iš žaidynių grįžome naktį. Delegacija buvo iškilmingai pasitikta oro uoste. Didžiausio žiniasklaidos dėmesio sulaukė medalius iškovoję sportininkai, o mes tyliai išskubėjome namo.

– Kokia jaunojo sportininko diena tuomet, kai nevyksta varžybos?

– Mano diena prasideda kaip ir visų paprastų moksleivių. Atsikeliu, pavalgau, nusiprausiu, važiuoju į mokyklą. Po pamokų einu į muzikos mokyklą, kurioje lankau du kartus į savaitę birbynės klasę. Man patinka Lietuvos kultūra, menas, folkloras. Muzikoje taip pat turiu keletą svaresnių pasiekimų, esu konkursų laureatas. Kadangi groju retu liaudišku instrumentu, būdingu tik mūsų kraštui, tai muzikiniai konkursai vyksta tik Lietuvos mastu.

Mano birbynė – tai labai retas liaudies instrumentas, jį man pagamino pagal specialų užsakymą. Tenka groti ir solo partijas, ir kartu su koncertmeistere.

Muzika – mano gyvenimo dalis, bet labiau domiuosi sportu. Labai dažnai žurnalistai manęs klausia, kaip viską suderinu, ar muzikinė ir sportinė veiklos netrukdo mokslams. Kai susiimi, neapsileidi – viskas įmanoma. Stengiuosi nestovėti vietoje, tobulėti ir sporte, ir muzikos srityje.

Treniruojuosi šešis kartus per savaitę. Mano tikslas – surasti geriausią rutulio stūmimo techniką, pasiekti tinkamą sportinę formą. Šioje lengvosios atletikos šakoje labai padeda nemažas mano ūgis, tačiau reikia įdėti truputėlį daugiau pastangų, paieškoti geriausios technikos. Mano galva, geriausius pasiekimus lemia didžiulis užsidegimas, motyvacija tobulėti ir 99 procentai darbo. Neįdėjus darbo ir pastangų labai greitai gali iššvaistyti savo talentą. Tad visiems jauniems žmonėms linkėčiau nesustoti pusiaukelėje, siekti užsibrėžtų tikslų ir nenuleisti rankų, jei ištiko nesėkmė. Kiekviena akimirka yra gyvenimo pamoka, ją reikia suprasti, priimti ir iš jos pasimokyti.

– Mokykla, gausybė sportinės veiklos ir muzikos užsiėmimai. Ar atsiranda vietos laisvalaikiui?

– Laisvalaikį dažniausiai leidžiu taip, kaip ir visi – su draugais. Kartu mokomės, bendraujame ir sportuojame. Žiemą Palangoje maža veiklos, labiausiai man patinka vasaros, kuomet čia suvažiuoja gausybė turistų, Palanga tarytum atgyja, yra daug galimybių susipažinti su naujais žmonėmis, pabendrauti.

Iš olimpiados – su trimis medaliais

Šiemet Lietuva į Buenos Aires delegavo septynių sporto šakų atstovus: keturis plaukikus – Kotryną Teterevkovą (50 m, 100 m, 200 m krūtine), Agnę Šeleikaitę (50 m, 100 m, 200 m krūtine), Alaną Tautkų (50 m, 100 m, 200 m nugara) bei Arijų Pavlidi (50 m, 200 m nugara), tris lengvaatlečius –Dominyką Čepį (rutulio stūmimas), Dovidą Petkevičių (110 m barjerinis bėgimas) ir Matą Makaravičių (disko metimas). Lietuvos merginų irklavimo pavienės dvivietės valties įgulą sudarė Kamilė Kralikaitė ir Vytautė Urbonaitė. Penkiakovėje rungėsi Elžbieta Adomaitytė ir Aivaras Kazlas.  

Lietuvos delegacija grįžo iš Buenos Airių su trimis medaliais (1 aukso, 1 sidabro, 1 bronzos). Auksą jaunimo olimpinėse žaidynėse iškovojo plaukikė Agnė Šeleikaitė, 50 metrų distanciją  nuplaukusi per 31:37 sek.

Plaukikė Kotryna Teterkova 200 metrų krūtine nuplaukė per 2:28,18 sek.  ir iškovojo mūsų šaliai sidabrą, o 100 metrų distancijoje krūtine ji finišavo trečia (1,08,95 sek.) ir pelnė bronzą.

Palangiškiui Dominykui Čepui olimpiadoje koją kišo jaudulys, jis nepasiekė asmeninio rekordo ir liko 11- oje veitoje. Tai neblogas rezultatas, nes Buenos Airėse varžėsi geriausieji planetos sportininkai.

lengvaatletis rutulio stūmikas Dominykas Čepys
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
162 peržiūros sausio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai” jau keturioliktąjį kartą pakvietė susipažinti su festivalio programa, svečiais bei pakalbėti apie prancūzišką kultūrą. Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Jean-Marie Sani atskleidė, kad šiais metais be pagrindinės programos žiūrovai galės išvysti ir dvi retrospektyvas. Režisieriaus, lyginamo su Alfredu Hitchcock'u,  Henri-Georges'o Clouzot filmų retrospektyva bei, aktorės, kuriai pernai būtų suėję 80 metų, Rom...
Laisvalaikis
Vandeniui – egzotiškos jūrų gėrybės, Jaučiui – šviežios daržovės, Liūtui – gerai keptas bei sotus antrekotas, Mergelei – lengvas sveikuoliškas užkandis, o Šauliui – itališkos virtuvės gardėsiai. 2019-ieji Kiaulės metai žada skalsius bei sočius metus, todėl pabandykime prie vieno stalo susodinti visus 12 Zodiako ženklų ir pažiūrėkime, kokį maistą jiems patariama rinktis šiemet.   Aviną valdo ugnis, todėl aštrus maistas šiemet ne tik atneš sėkmę ir gerą savi...
Įvykiai
Laisvės gynėjų diena – sausio 13 d. minima Lietuvos atmintina diena. Keliama Lietuvos valstybės vėliava. 1991 metais šią dieną įvykęs masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus, perimti jų kontrolę. Užimti atvyko specialiai parengta, sunkiąja karine...
Laisvalaikis
Oficialiai patvirtinta – Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings kartu sieks atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Žinomų dainininkų pora šiandien publikai pirmą kartą pristato gyvai atliktą bendrą savo dainą „Sing!“, su kuria ketina užkariauti populiariausio dainų konkurso pasaulyje žiūrovų simpatijas. „Tikime savo potencialu, nes daina „Sing!“ yra galinga, kaip galinga yra pati idėja ir galingas yra visas sumanymas. Daina gali labai daug. Ji tampa dar g...
Įvykiai
Vitalija Mockevičiūtė, sausio 11 dieną švenčianti penkiasdešimtmetį, yra viena iš įdomiausių viduriniosios kartos aktorių. Iš pažiūros lyg ir niekuo neišsiskirianti, ji savyje slepia neįkainojamą aktorystės talentą. Šiandien ją galima pavadinti talentingiausia komedinio amplua aktore. Būti komiku, kai pasaulis nejuokingas, nėra paprasta. Tam reikalingas neįtikėtinas budrumas aplinkai, pastabumas mažiausiai detalei ir, svarbiausia, apsiskaitymas, be kurio j...
Įvykiai
„Wizz Air“, sparčiausiai auganti aviakompanija Europoje, skelbia žiemos išpardavimą ir siūlo 20 proc.* pigesnius šiandien užsakytus skrydžius. Vietas skrydžiui galima rezervuoti bendrovės interneto svetainėje arba naudojantis „Wizz Air“ mobiliąja programėle. Pasiūlymas galioja iki kovo mėnesio pabaigos.  Žiemos sezonui beveik įpusėjus atsipalaiduoti norintiems keleiviams, kuriems nusibodo stingdanti temperatūra, šiandien puiki proga pasinaudoti „Wizz Air“...
Įvykiai
Minint prieš dvidešimt aštuonerius metus iškovotą pilietinę pergalę prieš agresorių, 2019 metų sausio 11 d. lygiai 8.00 valandą ryto visoje Lietuvoje languose dešimčiai minučių bus uždegamos vienybės, pergalės ir atminties žvakutės. Virš 1500 mokyklų, valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų Lietuvoje ir užsienyje jau atsiliepė į Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kvietimą  dalyvauti Laisvės...
Laisvalaikis
Pagal šiais laikais paplitusią versiją, vos gimus Jėzui Kristui ir danguje suspindus Betliejaus žvaigždei, jį aplankė trys Rytų karaliai, ir kiekvienas iš jų atnešė jam po dovaną. Iš tiesų Naujajame testamente rašoma, jog į Jeruzalę atvykę išminčiai iš Rytų – jie ieškoję apytiksliai dvejų metų berniuko, kuriam gimus danguje įsižiebė žvaigždė, judėjusi per dangų ir vedusi juos link Jėzaus Kristaus namų.  Manoma, jog iš tiesų išminčiai buvo astrologai. Stebė...
Įvykiai
Technologijų pasaulis yra nenuspėjamas. Tai, kas kartais atrodo sunkiai įsivaizduojama, vieną dieną netikėtai gali atkeliauti į kiekvieno iš mūsų namus. Kasmet sulaukiame naujų technologinių sprendimų, kurie neabejotinai pakeičia mūsų kasdienį gyvenimą, todėl pažvelkime, kokia ateitis mūsų laukia. Pristatome ryškiausias ateinančių 2019 metų technologines tendencijas. 5G era Ekspertų teigimu naujos kartos mobiliojo interneto 5G ryšys yra net iki 100 kartų g...