Vyriausybė iš interneto ištrynė visus savo viešų posėdžių įrašus

Birutė Davidonytė

Prieš kelias dienas Vyriausybė iš interneto ištrynė visus savo viešų posėdžių vaizdo įrašus. Anksčiau visuomenė galėjo susipažinti su senais įrašais socialiniuose tinkluose. Dabar Vyriausybė padarė savo posėdžių įrašus visuomenei visiškai neprieinamais.

Kilus skandalui dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo, premjeras Saulius Skvernelis viešai aiškino, jog Vyriausybės pasitarimai yra nevieši, vieši yra tik Vyriausybės posėdžiai.

Tačiau paaiškėjo, kad ir Vyriausybės viešų posėdžių įrašai visuomenei nebėra prieinami nei Vyriausybės puslapyje, nei socialiniuose tinkluose „Youtube“ ir „Facebook“. Dar prieš kelias dienas visuomenė galėjo susipažinti su senais posėdžių įrašais socialiuose tinkluose, jie ten būdavo tiesiogiai transliuojami ir saugomi, bet staiga Vyriausybė nusprendė viską ištrinti.

Anksčiau įkeltas Vyriausybės posėdžio įrašas dabar yra ištrintas 

Nuo šiol visuomenė gali stebėti tik viešų posėdžių tiesiogines transliacijas, tačiau posėdžiams pasibaigus, įrašai yra iš karto ištrinami ir tampa nebeprieinamais.

Pasak Vyriausybės kanceliarijos, taip buvo pasielgta dėl to, kad viešų Vyriausybės posėdžių vaizdo įrašų saugojimas internete nėra reglamentuotas.

Tačiau dar prieš kelis mėnesius ta pati Vyriausybės kanceliarija ir kancleris garsiai gyrėsi, jog Vyriausybės posėdžiai yra vieni atviriausių Europoje, o internete visi gali gali peržiūrėti senų posėdžių įrašus. Dabar tokios galimybės nebeliko.

Staiga ištrynė visus viešus įrašus

Dar prieš kelias dienas visuomenė galėjo socialiniame tinkle „Facebook“ susipažinti su viešų Vyriausybės posėdžių vaido įrašais, bet spalio 17 dieną visi įrašai buvo ištrinti.

„Reglamentas nenumato, kad yra saugomi Vyriausybės posėdžių vaizdo įrašai. Taip pat jis neįpareigoja ištrinti šių vaizdo įrašų. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybės posėdžių vaizdo įrašai buvo paliekami minėtoje Facebook paskyroje. Tačiau siekiant, kad nebūtų tolimesnio dviprasmiško Reglamento interpretavimo, o ši nuostata būtų tiesiogiai įgyvendinama – saugome Vyriausybės posėdžių garso, o ne vaizdo įrašus“, – taip Vyriausybės kanceliarija aiškino, kodėl ištrynė įrašus iš savo paskyros socialiniame tinkle.

15min klausė Vyriausybės kanceliarijos, kokiu būdu dabar visuomenė gali susipažinti su jų viešų posėdžių senais įrašais. Vyriausybė atsakė, kad tokios galimybės nebėra. Galima tik stebėti tiesioginę transliaciją, o jai pasibaigus įrašai yra nesaugomi.

„Visuomenė gali stebėti tiesioginę Vyriausybės posėdžio vaizdo transliaciją. Peržiūrėti jos išsaugoto vaizdo įrašo nebegalima“, – rašoma atsakyme.

 15min taip pat klausė Vyriausybės kanceliarijos, kiek laiko praėjus po viešo posėdžio pabaigos įrašai yra ištrinami.

„Reglamentas, neapibrėždamas Vyriausybės posėdžių vaizdo įrašų saugojimo ar pašalinimo, nenumato ir konkretaus šių įrašų ištrynimo termino. Todėl tiksliai negalime atsakyti dėl laiko, tačiau užtikrinsime darbo tvarką, kad tai vyktų pasibaigus Vyriausybės posėdžiui“, – rašoma komentare.

Visuose Vyriausybės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose numatyta, kad Vyriausybės viešų posėdžių garso įrašai turi būti saugomi. Vyriausybės kanceliarija teisinasi, kad įrašus iš interneto ištrynė ir padarė juos neprieinamais visuomenei, nes jie nėra įpareigoti saugoti vaizdo įrašų.

Anksčiau gyrėsi, kad visuomenė gali stebėti posėdžius

Šių metų liepą ta pati Vyriausybės kanceliarija gyrėsi, jog „posėdžių atvirumu ir viešinimu pirmauja Europoje.“

Išplatintame pranešime kaip privalumas buvo pabrėžiama, jog visuomenė socialiniame tinkle gali peržiūrėti senų posėdžių įrašus: „Viena didesnių naujovių – praėjusiais metais Vyriausybės posėdžiai pradėti rodyti didžiausiame socialiniame tinklapyje Facebook. Ši priemonė patogi interneto naudotojams <...> nespėję pamatyti tiesioginės transliacijos ją galės peržiūrėti išsaugotame vaizdo įraše.

„Lyginant su kitomis Europos valstybėmis, mūsų šalyje vykstantys ministrų kabineto posėdžiai yra vieni atviriausių, o priimti sprendimai – tarp labiausiai viešinamų“, – rašoma liepos mėnesį paskelbtame Vyriausybės pranešime. „Organizuojant Vyriausybės posėdžius mums ypač svarbu, kaip ir kokiomis priemonėmis galime užtikrinti didžiausią matomumą Lietuvos žmonėms“, – pranešime cituojamas dabartinis S.Skvernelio Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Beje, dar šių metų pradžioje premjeras S.Skvernelis kritikavo Seimą, kai šis atsisakė žurnalistams suteikti viešo komiteto posėdžio garso įrašą.

„Tokie duomenys turi būti prieinami ne tik politikams, bet ir visuomenei. Viešų Seimo komitetų posėdžių garso įrašai negali būti paslaptimi. Turėtume judėti skaidrumo ir atvirumo keliu. Ypač, kai kalbama apie viešus asmenis ir jų sprendimus“, – vasario mėnesį socialiniame tinkle rašė S.Skvernelis

Dabar Seimas „Youtube“ tinkle tiesiogiai transliuoja komitetų posėdžius. Įrašai pasibaigus transliacijoms nėra trinami, yra saugomi ir prieinami visuomenei internete.

Sunaikinto pasitarimo įrašo istorija

Primename, kad skandalinga situacija pastarosiomis savaitėmis kilo, kai Vyriausybė atsisakė paviešinti ir vėliau sunaikino pasitarimo garso įrašą, kurio prašė žurnalistai iš skirtingų žiniasklaidos priemonių.

Tame pasitarime buvo svarstomos Susisiekimo ministerijos ir ministro Roko Masiulio iniciatyvos atverti viešus duomenis žurnalistams po to, kai Registrų centras staiga atsisakė žurnalistams teikti duomenis ir nutraukė keliolika metų taikytą praktiką. Dalis R.Masiulio siūlymų tame pasitarime buvo grąžinti tobulinti, dalis – atmesti.

15min žiniomis, šiame pasitarime premjeras S.Skvernelis spalvingai pasisakė apie žodžio laisvę ir pats prieštaravo susisiekimo ministro R.Masiulio siūlymams. Tai 15min patvirtino ir pasitarime dalyvavusi Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė. 

Teks dar kartą aiškintis Seime

Žurnalistų sąjunga dėl Vyriausybės atsisakymo suteikti pasitarimo įrašą rengia kreipimąsi į teismą. Kompetentinga institucija – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra išaiškinusi, kad žurnalistai turi teisę susipažinti su įrašu, o neteikdama informacijos Vyriausybė trukdo žurnalistams vykdyti profesinę pareigą ir informuoti visuomenę.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Saulius Skvernelis

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas yra atskleidęs tikslią valandą, kada buvo sunaikintas minėtas įrašas. Dėl šios informacijos atskleidimo Vyriausybė pradėjo tarnybinį tyrimą. Tačiau įrašo sunaikinimo laikas yra svarbi detalė, kuri rodo, kad Vyriausybė įrašą ištrynė jau turėdama išaiškinimą, kad visuomenė turi teisę žinoti.

Įrašas buvo sunaikintas nepaisant ir pačios Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamento. Naujienų agentūra BNS atskleidė, kad reglamentas numato, jog Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų skaitmeniniai įrašai turi būti laikomi duomenų saugyklos kataloguose, o pasibaigus kalendoriniam mėnesiui – perkeliami ir saugomi Vyriausybės kanceliarijos archyve. Kanceliarija teisinasi, esą kiti reglamentai yra aukščiau ir įrašų saugoti neįpareigoja.

Premjeras dėl sunaikinto įrašo ne kartą aiškinosi Seime, jis teigė, kad viskas buvo padaryta pagal teisės aktus. Tačiau premjeras neatsakinėjo į klausimus apie jo paties Vyriausybės tvarką, kuri numato įrašų saugojimą. S.Skvernelis tvirtino, jog visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti. Opozicijos premjero atsakymai neįtikino.

Opozicija jau surinko reikiamą parašų kiekį, kad antradienį būtų šaukiamas neeilinis Seimo posėdis, kuriame bus aiškinamasi ir dėl premjero S.Skvernelio vaidmens sunaikinant Vyriausybės pasitarimo įrašą.

Atsisakė net atkurti ištrintą įrašą

Vyriausybė pareiškė atsisakanti atkurti sunaikintą pasitarimo įrašą, nes „garso įrašo atkūrimas nėra reglamentuotas, todėl (Vyriausybė – 15min) neturi pagrindo spręsti dėl jo atkūrimo.

Vyriausybės kanceliarija teigė, kad garso įrašai susinaikina automatiškai. Tačiau atsisakė parodyti, kaip įrašai yra naikinami, nes tai, pasak Vyriausybės, susiję su kibernetiniu saugumu. Žurnalistams nebeteikiamos jokios detalės apie įrašo sunaikinimo aplinkybes, motyvuojant, jog tai – saugumo klausimas. Vyriausybė net neatsakė į klausimą, ar premjero komanda klausėsi sunaikinto įrašo, nes tai, pasak kanceliarijos, irgi yra susiję su kibernetiniu saugumu.

Po kilusio skandalo Vyriausybė patvirtino laikinus sprendimus, kuriais Lietuvos žurnalistams sugrąžinama neatlygintina prieiga prie dalies Registrų centro duomenų. Taip pat įstatymo projektas yra pateiktas Seime.

Tačiau didelė dalis svarbių duomenų, kurie anksčiau buvo prieinami žurnalistams, lieka po užraktu. Žurnalistai negalės gauti archyvinių duomenų apie nekilnojamąjį turtą ir įmonių akcininkus. Šie duomenys žurnalistiniams tyrimams yra labai svarbūs. Politikai žada dėl to peržiūrėti teisės aktus, bet nėra aišku, kada tai bus padaryta.

15min

Algirdas Stončaitis Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga LVŽS Saulius Skvernelis,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
14 peržiūrų gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Dalia Plikūnė Nei Registrų centro istorijos, nei istorijos dėl vaiko teisių, nei prasidėję mokytojų streikai nepajudino stabiliai aukšto „valstiečių“ ir premjero Sauliaus Skvernelio reitingų. Konservatoriams ir „valstiečiams“ abipusė kova padeda išlaikyti į juos nukreiptą dėmesį ir atotrūkį nuo kitų partijų. Kaip rodo naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ lapkričio 19-30 dienomis atlikta apklausa,...
Įvykiai
Dėl teisės atstovauti Lietuvai 2019-ųjų „Eurovizijoje“ varžysis 49 atlikėjai ir grupės. Pirmasis LRT rengiamos nacionalinės atrankos koncertas – iš karto po Naujųjų, sausio 5 d. 21 val. per LRT. Tarp dalyvių – gerai žinomi veidai, jau ne kartą bandę laimę nacionalinėje atrankoje, talentų šou nugalėtojai ir dar tik kylantys vardai: 1. Audrius Petrauskas V. Radžiūno/LRT nuotr. 2. Gabriela Ždanovičiūtė 3. Grupė „Twosome“ V. Radžiūno/LRT nuotr. 4. Grupė „Gloss...
Įvykiai
Vaiko pinigai priklauso kiekvienam Lietuvoje gyvenančiam vaikui, nepriklausomai nuo to, kokioje ES šalyje jų tėčiai ar mamos dirba. Taip Eltai teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Piniginės paramos ir būsto skyriaus vadovė Svetlana Kulpina. Pasak specialistės, apie socialinės paramos reglamento taikymą ir kaip mokėti Vaiko pinigus, kai tėvai dirba užsienyje, surengti mokymai savivaldybių specialistams. Turint omenyje emigracijos mastus, š...
Laisvalaikis
„Šventiniu laikotarpiu nemaža dalis gyventojų renkasi apsipirkimą el. parduotuvėse, tuo pačiu daugėja ir suklastotų elektroninių parduotuvių, kurių tikslas ‒ išvilioti žmonių duomenis ir pinigus“, – sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Rytis Rainys. NKSC informuoja, kad netikros elektroninės parduotuvės vaizdas dažniausiai nesukelia įtarimų, adresas ar pavadinimas gali būti panašūs į žinomų ele...
Sportas
Pasaulio plaukimo trumpame baseine čempionate Kinijoje penktadienį 50 m laisvu stiliumi rungties finale startuos Simonas Bilis, o kiek vėliau dėl vietos finale rungsis Rūta Meilutytė.  Dar vieną Lietuvos rekordą pasiekęs 25-erių panevėžietis šios rungties pusfinalyje distanciją įveikė per 21,03 sek., savo plaukime užėmė trečią vietą, bendroje – penktą bei pateko į rungties finalą. Dėl medalio jis kovos 14.03 val., kai startuos antrame takelyje. Šalies reko...
Įvykiai
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) skyrė 17 000 eurų baudą prekybos tinklą „Maxima“ valdančiai MAXIMA LT, UAB. Skelbdama prekių kainas ir nuolaidas bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Tarnyba sulaukė vartotojų prašymų dėl skirtingose „Maxima“ parduotuvėse galimai vykdomos nesąžiningos komercinės veiklos – nepritaikomų p...
Įvykiai
Šiuo prieššventiniu laikotarpiu darbų apimtys ir tempai auga, iki metų galo skubama užbaigti turimas užduotis. Intensyvėja veikla prekybos, aptarnavimo srityse, atsiranda su šventiniu periodu susiję, specifinio pobūdžio laikini darbai: vyksta Kalėdinės mugės, prekiaujama eglutėmis, fejerverkais, kitais kalėdiniais bei naujamečiais atributais. Atsižvelgdama į šio laikotarpio ypatumus, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pranešime žiniasklaidai primena tiek da...
Įvykiai
Lietuvoje gruodžio pradžioje buvo 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, tai - 1540 gyventojų mažiau nei lapkričio pradžioje. Per metus (šių metų gruodį, palyginti su 2017 m. gruodžiu) nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo beveik 16,5 tūkst. ELTA primena, kad šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 808 tūkst. nuolatinių gyventojų, tačiau rugsėjį nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo...
Įvykiai
Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, taip pat kai kurios parduotuvės nedirbs ir sausio 1 d. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė Eltai sakė, kad Kalėdos yra viena gražiausių metų švenčių, kada kartu turi susiburti visa šeima ir artimieji. „Norime, kad ir mūsų darbuotojai galėtų visapusiškai pasimėgauti šiltomis akimirkomis ir šventine nuotaika. Šiais metais priėmėme sprendimą vi...