Vyriausybė iš interneto ištrynė visus savo viešų posėdžių įrašus

Birutė Davidonytė

Prieš kelias dienas Vyriausybė iš interneto ištrynė visus savo viešų posėdžių vaizdo įrašus. Anksčiau visuomenė galėjo susipažinti su senais įrašais socialiniuose tinkluose. Dabar Vyriausybė padarė savo posėdžių įrašus visuomenei visiškai neprieinamais.

Kilus skandalui dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo, premjeras Saulius Skvernelis viešai aiškino, jog Vyriausybės pasitarimai yra nevieši, vieši yra tik Vyriausybės posėdžiai.

Tačiau paaiškėjo, kad ir Vyriausybės viešų posėdžių įrašai visuomenei nebėra prieinami nei Vyriausybės puslapyje, nei socialiniuose tinkluose „Youtube“ ir „Facebook“. Dar prieš kelias dienas visuomenė galėjo susipažinti su senais posėdžių įrašais socialiuose tinkluose, jie ten būdavo tiesiogiai transliuojami ir saugomi, bet staiga Vyriausybė nusprendė viską ištrinti.

Anksčiau įkeltas Vyriausybės posėdžio įrašas dabar yra ištrintas 

Nuo šiol visuomenė gali stebėti tik viešų posėdžių tiesiogines transliacijas, tačiau posėdžiams pasibaigus, įrašai yra iš karto ištrinami ir tampa nebeprieinamais.

Pasak Vyriausybės kanceliarijos, taip buvo pasielgta dėl to, kad viešų Vyriausybės posėdžių vaizdo įrašų saugojimas internete nėra reglamentuotas.

Tačiau dar prieš kelis mėnesius ta pati Vyriausybės kanceliarija ir kancleris garsiai gyrėsi, jog Vyriausybės posėdžiai yra vieni atviriausių Europoje, o internete visi gali gali peržiūrėti senų posėdžių įrašus. Dabar tokios galimybės nebeliko.

Staiga ištrynė visus viešus įrašus

Dar prieš kelias dienas visuomenė galėjo socialiniame tinkle „Facebook“ susipažinti su viešų Vyriausybės posėdžių vaido įrašais, bet spalio 17 dieną visi įrašai buvo ištrinti.

„Reglamentas nenumato, kad yra saugomi Vyriausybės posėdžių vaizdo įrašai. Taip pat jis neįpareigoja ištrinti šių vaizdo įrašų. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybės posėdžių vaizdo įrašai buvo paliekami minėtoje Facebook paskyroje. Tačiau siekiant, kad nebūtų tolimesnio dviprasmiško Reglamento interpretavimo, o ši nuostata būtų tiesiogiai įgyvendinama – saugome Vyriausybės posėdžių garso, o ne vaizdo įrašus“, – taip Vyriausybės kanceliarija aiškino, kodėl ištrynė įrašus iš savo paskyros socialiniame tinkle.

15min klausė Vyriausybės kanceliarijos, kokiu būdu dabar visuomenė gali susipažinti su jų viešų posėdžių senais įrašais. Vyriausybė atsakė, kad tokios galimybės nebėra. Galima tik stebėti tiesioginę transliaciją, o jai pasibaigus įrašai yra nesaugomi.

„Visuomenė gali stebėti tiesioginę Vyriausybės posėdžio vaizdo transliaciją. Peržiūrėti jos išsaugoto vaizdo įrašo nebegalima“, – rašoma atsakyme.

 15min taip pat klausė Vyriausybės kanceliarijos, kiek laiko praėjus po viešo posėdžio pabaigos įrašai yra ištrinami.

„Reglamentas, neapibrėždamas Vyriausybės posėdžių vaizdo įrašų saugojimo ar pašalinimo, nenumato ir konkretaus šių įrašų ištrynimo termino. Todėl tiksliai negalime atsakyti dėl laiko, tačiau užtikrinsime darbo tvarką, kad tai vyktų pasibaigus Vyriausybės posėdžiui“, – rašoma komentare.

Visuose Vyriausybės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose numatyta, kad Vyriausybės viešų posėdžių garso įrašai turi būti saugomi. Vyriausybės kanceliarija teisinasi, kad įrašus iš interneto ištrynė ir padarė juos neprieinamais visuomenei, nes jie nėra įpareigoti saugoti vaizdo įrašų.

Anksčiau gyrėsi, kad visuomenė gali stebėti posėdžius

Šių metų liepą ta pati Vyriausybės kanceliarija gyrėsi, jog „posėdžių atvirumu ir viešinimu pirmauja Europoje.“

Išplatintame pranešime kaip privalumas buvo pabrėžiama, jog visuomenė socialiniame tinkle gali peržiūrėti senų posėdžių įrašus: „Viena didesnių naujovių – praėjusiais metais Vyriausybės posėdžiai pradėti rodyti didžiausiame socialiniame tinklapyje Facebook. Ši priemonė patogi interneto naudotojams <...> nespėję pamatyti tiesioginės transliacijos ją galės peržiūrėti išsaugotame vaizdo įraše.

„Lyginant su kitomis Europos valstybėmis, mūsų šalyje vykstantys ministrų kabineto posėdžiai yra vieni atviriausių, o priimti sprendimai – tarp labiausiai viešinamų“, – rašoma liepos mėnesį paskelbtame Vyriausybės pranešime. „Organizuojant Vyriausybės posėdžius mums ypač svarbu, kaip ir kokiomis priemonėmis galime užtikrinti didžiausią matomumą Lietuvos žmonėms“, – pranešime cituojamas dabartinis S.Skvernelio Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Beje, dar šių metų pradžioje premjeras S.Skvernelis kritikavo Seimą, kai šis atsisakė žurnalistams suteikti viešo komiteto posėdžio garso įrašą.

„Tokie duomenys turi būti prieinami ne tik politikams, bet ir visuomenei. Viešų Seimo komitetų posėdžių garso įrašai negali būti paslaptimi. Turėtume judėti skaidrumo ir atvirumo keliu. Ypač, kai kalbama apie viešus asmenis ir jų sprendimus“, – vasario mėnesį socialiniame tinkle rašė S.Skvernelis

Dabar Seimas „Youtube“ tinkle tiesiogiai transliuoja komitetų posėdžius. Įrašai pasibaigus transliacijoms nėra trinami, yra saugomi ir prieinami visuomenei internete.

Sunaikinto pasitarimo įrašo istorija

Primename, kad skandalinga situacija pastarosiomis savaitėmis kilo, kai Vyriausybė atsisakė paviešinti ir vėliau sunaikino pasitarimo garso įrašą, kurio prašė žurnalistai iš skirtingų žiniasklaidos priemonių.

Tame pasitarime buvo svarstomos Susisiekimo ministerijos ir ministro Roko Masiulio iniciatyvos atverti viešus duomenis žurnalistams po to, kai Registrų centras staiga atsisakė žurnalistams teikti duomenis ir nutraukė keliolika metų taikytą praktiką. Dalis R.Masiulio siūlymų tame pasitarime buvo grąžinti tobulinti, dalis – atmesti.

15min žiniomis, šiame pasitarime premjeras S.Skvernelis spalvingai pasisakė apie žodžio laisvę ir pats prieštaravo susisiekimo ministro R.Masiulio siūlymams. Tai 15min patvirtino ir pasitarime dalyvavusi Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė. 

Teks dar kartą aiškintis Seime

Žurnalistų sąjunga dėl Vyriausybės atsisakymo suteikti pasitarimo įrašą rengia kreipimąsi į teismą. Kompetentinga institucija – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra išaiškinusi, kad žurnalistai turi teisę susipažinti su įrašu, o neteikdama informacijos Vyriausybė trukdo žurnalistams vykdyti profesinę pareigą ir informuoti visuomenę.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Saulius Skvernelis

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas yra atskleidęs tikslią valandą, kada buvo sunaikintas minėtas įrašas. Dėl šios informacijos atskleidimo Vyriausybė pradėjo tarnybinį tyrimą. Tačiau įrašo sunaikinimo laikas yra svarbi detalė, kuri rodo, kad Vyriausybė įrašą ištrynė jau turėdama išaiškinimą, kad visuomenė turi teisę žinoti.

Įrašas buvo sunaikintas nepaisant ir pačios Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamento. Naujienų agentūra BNS atskleidė, kad reglamentas numato, jog Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų skaitmeniniai įrašai turi būti laikomi duomenų saugyklos kataloguose, o pasibaigus kalendoriniam mėnesiui – perkeliami ir saugomi Vyriausybės kanceliarijos archyve. Kanceliarija teisinasi, esą kiti reglamentai yra aukščiau ir įrašų saugoti neįpareigoja.

Premjeras dėl sunaikinto įrašo ne kartą aiškinosi Seime, jis teigė, kad viskas buvo padaryta pagal teisės aktus. Tačiau premjeras neatsakinėjo į klausimus apie jo paties Vyriausybės tvarką, kuri numato įrašų saugojimą. S.Skvernelis tvirtino, jog visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti. Opozicijos premjero atsakymai neįtikino.

Opozicija jau surinko reikiamą parašų kiekį, kad antradienį būtų šaukiamas neeilinis Seimo posėdis, kuriame bus aiškinamasi ir dėl premjero S.Skvernelio vaidmens sunaikinant Vyriausybės pasitarimo įrašą.

Atsisakė net atkurti ištrintą įrašą

Vyriausybė pareiškė atsisakanti atkurti sunaikintą pasitarimo įrašą, nes „garso įrašo atkūrimas nėra reglamentuotas, todėl (Vyriausybė – 15min) neturi pagrindo spręsti dėl jo atkūrimo.

Vyriausybės kanceliarija teigė, kad garso įrašai susinaikina automatiškai. Tačiau atsisakė parodyti, kaip įrašai yra naikinami, nes tai, pasak Vyriausybės, susiję su kibernetiniu saugumu. Žurnalistams nebeteikiamos jokios detalės apie įrašo sunaikinimo aplinkybes, motyvuojant, jog tai – saugumo klausimas. Vyriausybė net neatsakė į klausimą, ar premjero komanda klausėsi sunaikinto įrašo, nes tai, pasak kanceliarijos, irgi yra susiję su kibernetiniu saugumu.

Po kilusio skandalo Vyriausybė patvirtino laikinus sprendimus, kuriais Lietuvos žurnalistams sugrąžinama neatlygintina prieiga prie dalies Registrų centro duomenų. Taip pat įstatymo projektas yra pateiktas Seime.

Tačiau didelė dalis svarbių duomenų, kurie anksčiau buvo prieinami žurnalistams, lieka po užraktu. Žurnalistai negalės gauti archyvinių duomenų apie nekilnojamąjį turtą ir įmonių akcininkus. Šie duomenys žurnalistiniams tyrimams yra labai svarbūs. Politikai žada dėl to peržiūrėti teisės aktus, bet nėra aišku, kada tai bus padaryta.

15min

Algirdas Stončaitis Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga LVŽS Saulius Skvernelis,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...