Krizės nuojauta jau kamuoja dalį Lietuvos verslininkų

Vilija Andrulevičiūtė,

Verslo, ypač eksportuojančio, nuotaika gali gan gerai atskleisti galimus ekonominio aktyvumo pokyčius, krizės nuojautas. Taip LRT.lt sako SEB banko vyr. ekonomistas Tadas Povilauskas. Savo ruožtu banko „Citadele“ Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė komentuoja tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad 6 proc. įmonių nujaučia krizę jau kitąmet, 13 proc. – ekonomikos nuosmukį Lietuvoje.

„Citadele“ banko užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa atskleidžia: 13 proc. smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių mano, kad 2019 metais Lietuva jau gali išgyventi nedidelį ūkio nuosmukį, o 6 proc. prognozuoja krizę.

„Verslo lūkesčiai, ar tai būtų pramonė, ar paslaugų, statybų sektorius, yra išankstinis signalas, galintis atskleisti ekonominio aktyvumo pokyčius. Didesnį dėmesį reikėtų skirti eksportuojančio sektoriaus lūkesčiams. Dažnai vietoje veikiantis verslas, susijęs su vidaus vartojimu, šiek tiek vėluoja, tuo metu eksportuojantis verslas, kurio užsakymai priklauso nuo užsienio, ypač Vakarų Europos užsakovų, yra geras rodiklis.

Tačiau tyrimo rezultatai neatrodo gąsdinantys, juolab, kad likusioji dalis demonstruoja didelį optimizmą. Iš įvairių privačių institucijų tyrimų, taip pat Statistikos departamento pateikiamų vartotojų, pramonės, paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklių matome, kad nuotaikos yra labai geros. Ar jau galima sakyti, kad jos – per geros ir esame pernelyg atsipalaidavę? Dar nebūčiau linkęs taip sakyti“, – komentuoja T. Povilauskas.

Pernelyg didelis optimizmas – nebūtinai geras ženklas G. Kubiliūnienė pažymi – optimistiškai nusiteikusių įmonių dalis yra kur kas didesnė: 37 proc. mano, kad kitąmet šalies ekonomika augs ne mažiau nei šiemet, 32 proc. prognozuoja tolesnį augimą kiek lėtesniais tempais.

„Šiuo metu nėra esminių priežasčių nerimauti dėl to, kad šalies ekonomika gali stoti. Ir verslas rodo ryžtą susidoroti su iššūkiais dėl didėjančių išlaidų, kvalifikuoto personalo trūkumo. Toliau auga įmonių investicijos, viešajame sektoriuje irgi tikimasi aktyvesnio ES lėšų investavimo, tad 2019-ieji, jei tik nebus netikėtų posūkių pasaulio rinkose, šalies ūkiui turėtų būti pozityvūs metai“, – sako G. Kubiliūnienė.

Tačiau T. Povilauskas pastebi, kad pernelyg optimistinės nuotaikos taip pat nėra labai geras ženklas, ypač kalbant apie vartotojus.

„Vartotojų nuotaikos yra sugrįžusios į 2007-ųjų lygį, o tai jau yra perspėjimas apie riziką. Žinoma, nemažai priklauso nuo to, kiek laiko tęsis geri laikai. Jei dar vieni ar dveji metai dar bus geri, žmonių noras išlaidauti, vartoti tik augs“, – komentuoja ekonomistas.

Perkaitimas kol kas negresia, nors yra vienas „bet“

„Šiuo metu galėčiau išskirti vieną veiksnį, kuris mažina Lietuvos pasirengimą krizei – darbo našumo atotrūkį nuo atlyginimų didėjimo. Tai bus dar didesnė problema, jei tęsis dar dvejus–trejus metus.

Lietuvoje prieš 2008-ųjų krizę stipresnis už darbo našumą darbo užmokesčio augimas prasidėjo 2004-aisiais. Šiuo metu spartesnį atlyginimų nei darbo našumo augimą stebime antrus metus. Taigi, negalima sakyti, kad yra taip pat blogai, tačiau tai yra raudona šviesa degantis signalas“, – kalba T. Povilauskas.

Pasak jo, ydingas yra užburtas ratas, kuriame yra atsiradusios įmonės: „Tam, kad didėtų darbo našumas, reikalingos investicijos, tačiau nors investicijos Lietuvoje didėja, augimas nėra didelis. Dalis verslo, girdėdamas kalbas, kad ekonomika lėtėja, ima dar atsargiau investuoti. Šis užburtas ratas neleidžia darbo našumui augti taip stipriai, kaip norėtųsi.“

Tačiau ekonomikos perkaitimo ženklų, anot pašnekovo, kol kas nematyti – būsto kainų augimas pernelyg neatsilieka nuo pajamų lygio augimo, paskolų portfeliai auga, tačiau panašiai kaip ekonomika.

„Prisiminkime, kad prieš 2008-ųjų krizę jau nuo 2007-ųjų tarptautinės institucijos ir ekonomistai kalbėjo apie ekonomikos perkaitimą. Šiuo metu Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kalbėdama apie Lietuvą, perkaitimo sąvokos nenaudoja.

Žinoma, JAV, kitur Europoje esama daugiau juodų debesų ir tai gali daryti įtaką mūsų ekonomikai, tačiau Lietuvos ekonomikos perkaitimo ženklų kol kas nematyti“, – sako T. Povilauskas.

Finansų ministerija artimiausiais metais prognozuoja tvarų, nors lėtėjantį, ekonomikos augimą. Ekonominės raidos scenarijuje 2018–2021 metams numatoma, jog 2018 metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,4 proc., 2019-aisiais augimas sieks 2,8 proc. 2020-aisiais bei 2021-aisiais – 2,5 proc.

Mindaugo Ažušilio nuotr.

LRT.lt

Krizės nuojauta j kamuoja dalis Lietuvos verslininkai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...