Gyventojų iniciatyvą tvarkyti kiemo aplinką pervažiavo tarytum buldozeriu

Dana Lukauskienė

J. Janonio gatvės 43 namo gyventojai pagaliau galės džiaugtis suremontuota šilumos trasa, mat spalio pirmąją dieną čia pradėti pokyčiams reikalingi darbai. Deja, ne visi gyventojai džiaugiasi - yra dalykų, kurie apkartino ramią žmonių kasdienybę. Labiausiai palangiškius įskaudino tai, kad tvarkant šilumos trasas suniokoti daug metų puoselėti medeliai, išardyti gėlynai. Kiemo istoriją menantys augalai, brangūs kaimynų prisiminimai – viskas buvo nušluota vienu ypu. „Nejau sunku buvo žmones informuoti iš anksto, kad jie išsikastų savo mylimus dekoratyvinius augalus?“, – teiraujasi palangiškiai.

„Natūralu ir savaime suprantama, kad remonto darbai būtini, bet kodėl jie vykdomi tokiais barbariškais metodais: traiškant, laužant, išdraskant krūmus, augalus po visą teritoriją?“, - pamačiusi vaizdą prie namo kalbėjo Ingrida Savickienė. „V.P.“ nuotr.

Kiemo istorija nugrimzdo juodoje duobėje

Kurortas išskirtinis miestas tuo, kad gyventojai noriai puoselėja savo aplinką, ją tvarko. Mat kiekvieną vasarą čia gali ne tik giminės suvažiuoti, bet ir draugai su šeimomis ar poilsiautojai. Natūralu, kad netgi kiemai prie daugiabučių balkonų nušvinta kruopščiai prižiūrėtais gėlynais. Kiekvienas kiemo augalėlis turi ne tik savo žydėjimo laiką, bet ir savo istoriją. Pavyzdžiui, medeliai vienaip ar kitaip primena juos pasodinusius kažkada čia gyvenusius žmones. Kai kuriuos jų sodino kaimynas, kuris kažkada sveikindavosi, linkėdavo geros dienos, o dabar galbūt jo nebėra šioje ašarų pakalnėje. O štai vieną rytą prabundi – po balkonu vietoj išpuoselėtų augalų, brangių prisiminimų, nuosavo kiemo istorijos – tik juoda duobė.

Ar gali būti tokių abejingų žmonių?

„Ankstyvą rytą už lango pasigirdo sunkiosios technikos garsai, triukšmas, burzgesys. Nenujausdama nieko blogo neskubėjau atitraukti užuolaidų. O kai priėjau prie lango – netekau žado! Visur buvo iškasta, išrausta, po langais krūva žemių. Tiek metų puoselėtų ir prižiūrėtų dekoratyvinių krūmų, medelių, daugiamečių augalų gėlyno neliko nė pėdsako. Prieš akis žiojėjo30-40 kv. metrų pločio ir apie 2-2,5 metrų gylio duobė, žemių ir smėlio kalnai, o šalia mėtėsi išrautų augalų lapai, pakampėmis išdrabstytos medžių šakos. Pamatytas vaizdas šokiravo. Pirma į galvą šovusi mintis – avarinis šilumos tinklų gedimas, nes matėsi atkasti vamzdynai. Norėjau sužinoti, kas čia vyksta, tad pribėgau prie dirbusio vyro su popierių pluoštu rankoje, pasiteiravau, kas nutiko, kodėl šalia namo apkasai? Jis atsakė: „Tai planiniai su visomis institucijomis suderinti šilumos tinklų renovacijos darbaiׅ“. Paprašiau vyriškio prisistatyti, tačiau šis nesiteikė pasakyti savo pavardės. Įdomu, ar vadovaujantį darbą dirbantys žmonės gali būti tokie bejausmiai, trumparegiai ir riboto mąstymo? Nejau jie savo gyvenime nėra pasodinę nė vieno medžio ar augalo? Ar gali būti žmonių tokių abejingų, alergiškų želdiniams, medžiams ir gėlynams? Juk visai nesunku iš anksto informuoti gyventojus, kad savo mylimus augalus saugiai persisodintų?“, – kalbėjo J.Janonio gatvės gyventoja.

Darė viską, kad už lango būtų gražus vaizdas

„Turbūt kiekvienas žmogus pro savo langą, nesvarbu, kur jis gyventų, nori matyti gražų vaizdą: medžius, gėles, jaukią kiemo aplinką. Taip ir mūsų eilinio daugiabučio žmonės to siekė. Visi kaimynai nuo seno prižiūrėjo ir puoselėjo teritoriją aplink namą. Puikiai buvo žinoma, kad ši žemė Savivaldybės nuosavybė, bet tai ne kliūtis įgyvendinti elementarų ir labai paprastą norą – gyventi gražesnėje aplinkoje“, – atviravo J. Janonio 43 namo gyventoja Ingrida Savickienė.

Po to, kai pasidarbavo technika, žmonės iš žemių rausė ir gelbėjo medelius bei tuos pačių sodintus augalus, kurie buvo dar nesuniokoti. „V.P.“ nuotr.

„Atsikrausčius į šį namą „paveldėjau“ prieš tai gyvenusių žmonių po daugiabučio langais kukmedžiais ir daugiametėmis gėlėmis apsodintą plotą. Kadangi geras pavyzdys užkrečia – jį apsodinau jaunais kėnių, horizontaliųjų kadagių, tujų ir buksmedžių sodinukais. Stengiausi formuoti, derinti augalus grupėmis. Visžaliai krūmeliai augo, plėtėsi ir džiugino akį ne tik vasarą, bet ir žiemą. Senuosius, dar kaimyno paliktus augalus, formavau, genėjau. Kiekvieną pavasarį pro langą stebėdavau, kaip baltais žiedais apsipila alyva, skleidžiasi geltonžiedės gėlės. Alyva pasodinta gal prieš dvidešimtmetį, jau anapilin iškeliavusio kaimyno rankomis. Taip pat gėlyne slėpėsi ir daugiametės gėlės: tulpės, krokai, melsvės, bergenijos ir šilokai. Jie puikiai įsikomponavo tarp dekoratyvinių krūmelių. Kasmet stengiausi pasodinti vis po naują sodinuką: pernai – kalninę pušelę, o šiemet pasodintą magnoliją labai saugojau ir prižiūrėjau. Šie 12 metų puoselėti dekoratyviniai želdiniai, daugiametės gėlės džiugino kaimynus ir praeivius“, – kruopščiai visus sunaikintus augalus vardino ponia Ingrida.

Kodėl tokiais barbariškais metodais?

„Natūralu ir savaime suprantama, kad remonto darbai būtini, bet kodėl jie vykdomi tokiais barbariškais metodais: traiškant, laužant, išdraskant krūmus, augalus po visą teritoriją? Toks elgesys glumina, stebina ir šokiruoja. O juk reikėjo tiek nedaug – tik informuoti daugiabučio namo gyventojus apie suplanuotus darbus, pakabinant skelbimą. Arba paprasčiausio žmogiškumo – iškasti nors keletą krūmelių ar augalų su šaknimis ir padėti nuošaliau. Apmaudu, kad UAB „Palangos šilumos tinklai“ atstovai pamiršo informuoti daugiabučio gyventojus apie tokios apimties darbus, bet neabejoju, jie tikrai nepamirš pateikti sąskaitų atėjus šildymo sezonui“, – piktinosi J. Janonio gatvės 43 namo gyventojai.

Buvo informuoti visi?

Susisiekus su UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktore Giedre Juršėne, ši, vos tik sužinojusi, kad bendrauja su spauda ir jos žodžiai gali atsidurti viešumoje, vietoj to, kad išsamiai ir ramiai paaiškintų esamą situaciją, puolė grasinti viešąjį interesą ginantiems žurnalistams teismais, siūlė pabendrauti su įmonės teisininkais.

G. Juršėnė vis dėlto patvirtino, kad šilumos trasų tvarkymo darbai buvo vykdomi ir ties J. Janonio 43-uoju, 45-uoju namais. „Patikinu, kad informuoti buvo visi gyventojai, buvo visiem iškabinta viskas, kas įmanoma, bet jeigu kas neskaito iškabintos informacijos, mes už tai nesame atsakingi. Visada apie 20 proc. bus neinformuoti. Viskas buvo derinta suJ. Janonio gatvės 43 namo bendrijos pirmininku. Darbus atlikinėjo subrangovai. Kodėl žmonės iki šiol nežino, jog medžių ir krūmelių ant trasų negali būti. Dar kartą kartoju – namai buvo informuoti prieš savaitę. Visi žinojo, kad mes vykdome šilumos trasų remonto darbus, ir visi džiaugiasi, kad darbai vyksta prieš šildymo sezoną“, – kalbėjo direktorė.

Gyventojos skelbimo nematė

Nors šilumininkų vadovė G. Juršėnė tikino, kad skelbimai laiptinėse iškabinti buvo dar prieš savaites, net dvi namo gyventojos ponia Inga ir ponia Gražina liudijo visai ką kitą. Jos sakė, kad skelbimai atsirado gerokai vėliau, apie kasimo darbus juose nieko neužsimenama, tačiau buvo informacija apie tai, kad tam tikrą laikotarpį nebus tiekiamas karštas vanduo.

„Kai priėjau prie lango – netekau žado! Visur buvo iškasta, išrausta, po langais krūva žemių. Tiek metų puoselėtų ir prižiūrėtų dekoratyvinių krūmų, medelių, daugiamečių augalų gėlyno neliko nė pėdsako“, - guodėsi gyventoja. „V.P.“ nuotr.

„Niekas absoliučiai gyventojų neinformavo apie kasimo darbus, ankstų rytą technika pradėjo važiuoti. Kaimynė netgi skambino, aiškinosi, kas čia vyksta. Jokių skelbimų tikrai nebuvo. Jei būtumėm buvę informuoti, juk nepultumėm į UAB „Palangos šilumos tinklus“ klausinėti, kas čia vyksta. Kiek vėliau, po trijų dienų, atsirado pranešimas dėl laikinai nutraukiamo karšto vandens tiekimo. Jei būtų mus perspėję, būtumėm gėlytes išsikasę ar kelis krūmelius pasiėmę. Mano galva, išsilavinę žmonės taip nesielgia. Kažkodėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ sugeba gyventojus informuoti, kad ir kokie darbai bevyktų, o čia niekas nieko. Atvažiavo ir viską padarė buldozerio principu. Yra miestų, kuriuose vyksta gražiausių daugiabučių rinkimai, o čia...cinizmo viršūnė“, – kalbėjo ponia Ingrida.

„Už kitus kaimynus atsakyti negaliu, bet jokio skelbimo nemačiau, nors paprastai skaitau visą informaciją, kuri būna pakabinta. Esu ekonomistė, domiuosi viskuo, kas vyksta, daug skaitau. Gal vienintelis pirmininkas ir buvo informuotas, o mes ne. Gyvenu čia daug metų ir noriu, kad būtų viskas gražu ir teisinga. Juk už dekoratyvinius medelius pinigai sumokėti... Ekskavatorius sunaikino dekoratyvinius medelius, alyvą prie kampo. Pamačiau pro balkoną ekskavatorių, vos nenualpau. Šiame name gyvenu 42 metus. Gal ta trasa ir negera buvo, gerai, kad patvarkė, bet šitaip nežmoniškai su mūsų puoselėjamais augalais pasielgė. Nežinau, kas ten džiaugiasi, bet kaip džiaugtis, kuomet gražūs augalai išrauti. Paprasčiausias žmogiškumas užkabinti skelbimą, pasistengti išsaugoti augalus“, – kalbėjo ponia Gražina.

Beje, spalio 1 d. prie namo lankęsis mūsų redakcijos darbuotojas laiptinėse taip pat nerado jokių informacinių skelbimų.

Būtini kapitaliniai darbai

„Buvo skelbimas, kad nebus karšto vandens. O dėl to, kad bus trasa daroma, neįspėjo. Buvau pats pas direktorę nuvažiavęs, sakiau, kad įspėt reikėjo. Seni krūmai nudžiūvę, niekam nereikalingi, o dabar išlyginta, gražu, galima žalią veją pasėti. Seni tie medeliai, niekam tikę, labai gerai, kad juos nupjovė. Aš tariuosi, kad atsėtų žalią veją. Ar žinojome, ar nežinojome, ten kapitaliniai darbai, juos atlikti reikėjo. Ponia Gražina atsakinga už laiptinę, su ja kalbėjau, žadėjo pušeles sodinti. Moterys žadėjo pačios savo jėgomis susitvarkyti. Iki remonto ten augo gyvatvorės ir gėlikės, kaip moterys mėgsta, vienas kitas medelis. Bet man svarbiausia sutvarkyta šilumos trasa. Augalus atsodins mūsų namo moterys, jos labai veiklios, tvarkingos, problemų dėl to nebus, bandysime savo jėgomis susitvarkyti“, – sakė namo bendrijos pirmininkas Zigmantas Vaičiūnas.

Su neviltimi ir liūdesiu namo gyventojai apgailestavo, kad netgi šiais laikais aukštas pareigas užimantys žmonės nepripažįsta savo klaidų. “Prie namo buvo tikrai ne bobutės darželis, pati esu baigusi dekoratyvinę gėlininkystę, gal man dėl to labai skauda. Suprantu, kad Savivaldybės žemė, bet elementaraus žmogiškumo reikia turėti. Daugiabučių gyventojai taip pat turi teises, reikia su jais kalbėtis, tartis, juolab kad kasama ne maža duobutė, o visas kelias perkasamas“, – kalbėjo ponia Ingrida.

Palangos Šilumos Tinklai direktorė Giedrė Juršėnė Šilumos Trasos tvarkymas Neperspėja Namo Gyventojų
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Specialūs projektai