Vaiko pinigai gali didėti iki 70 eurų, jeigu šeima - nepasiturinti ar gausi

Ieva Urbonaitė-Vainienė

Jeigu Seimas pritars Vyriausybės siūlymams, nuo kitų metų pradžios Vaiko pinigai gali didėti iki 70 eurų vaikui, jei šeima - nepasiturinti ar gausi.

Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė antradienį pritarė keturiems sprendimams, kurie 2019 metais didintų gyventojų pajamas.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vaiko pinigai už kiekvieną vaiką paaugs nuo 30 iki 50 eurų, apie 25 proc. didinamos lėšos, skiriamos nemokamam mokinių maitinimui, augs vienkartinė piniginė parama mokinio reikmenims įsigyti, dėl kurios paprastai kreipiamasi rudenį.

Nemokamas maitinimas ir vienkartinė piniginė parama mokinio reikmenims įsigyti skiriami vaikams iš nepasiturinčių šeimų.

2019 metais taip pat planuojama didinti minimalią mėnesio algą ir nustatyti didesnį pareiginės algos bazinį dydį, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų (tarp jų mokytojų ir socialinių darbuotojų), politikų, teisėjų darbo užmokestį.

Finansinę parama vaikus auginančioms šeimoms siūloma didinti siekiant mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį. Universali išmoka vaikui (vaiko pinigai) kitais metais didės iki 50 eurų. Taip pat siūloma suvienodinti išmokos dydį, kuri mokama vaikams, augantiems nepasiturinčiose ir gausiose šeimose, ir nepriklausomai nuo vaikų amžiaus kiekvienam vaikui skirti po 20 eurų priemoką.

Tai reikštų, kad už kiekvieną gausios ar nepasiturinčios šeimos vaiką būtų mokama 70 eurų išmoka.

Vaiko pinigai mokami iki 18 metų, bet gali būti mokami ir iki 21 metų, jei vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

Kad būtų užtikrintas visavertis, sveikos mitybos reikalavimus atitinkantis mokinių maitinimas, kitais metais maždaug 25 proc. didinamos lėšos, skirtos nemokamam maitinimui. Tai reiškia, pusryčiams/pavakariams skirtiems produktams įsigyti vienam mokiniui per dieną numatoma 0,61-1,06 eurų, pietums - 1,33-1,9 eurų.

Atsižvelgus į savivaldybių ir mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų siūlymus, nuo 57 iki 76 eurų didinama suma paramai mokinio reikmenims įsigyti.

Jei Seimas pritars, minimalioji mėnesinė alga didės iki 430 eurų, o minimalusis valandinis atlygis - iki 2,63 eurų. Įvertinus tai, kad nuo 2019 metų įsigalioja mokesčių reforma, dėl kurios sujungiamos darbdavio ir darbuotojo įmokos, minimalioji alga kitais metais „ant popieriaus“ siektų 555 eurus, minimalusis valandinis atlygis - 3,39 euro.

2019 metais valstybės biudžeto projekte šiam tikslui papildomai numatyta 13 mln. eurų.

Taip pat pritarta siūlymui didinti minimaliuosius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus žmonėms, kurie dirba valstybės ir savivaldybių įstaigose.

Minimalieji koeficientai valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams didinami dėl minimalios algos augimo. Planuojama, kad kitų metų biudžete tam prireiks papildomų 16 mln. eurų.

Priimtas siūlymas iki 134,2 eurų didinti pareiginės algos bazinį dydį, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. Po mokesčių reformos pareiginės algos bazinis dydis didinamas 1,289 karto ir sieks 173 eurus.

Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis yra 132,5 euro.

Seimui pritarus minėti pakeitimai įsigaliotų nuo 2019 metų sausio 1 dienos.

ELTAPexels.com nuotr.

Vaiko pinigai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...