„Žvaigždžių operos“ vaikams libreto autorė D.Čepauskaitė: „Nemačiau nė vienos repeticijos net pro rakto skylutę“

Žaneta Skersytė

Artėja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro A.Kučinsko operos vaikams „Žvaigždžių opera“ premjera, įvyksianti Klaipėdos Žvejų rūmuose gruodžio 9 ir 11 dienomis. Tai operų vaikams - “Bulvinė pasaka“ ir “Makaronų opera“  tęsinys. Visoms trims vaikų operoms libretus kūrė rašytoja, aktorė, „Poezijos pavasario“, Jotvingių premijos ir „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Daiva Čepauskaitė.

Artėjant mažųjų žiūrovų laukiamai premjerai D.Čepauskaitė atvirauja apie tinginių pramaną – kūrybinį įkvėpimą, „nerimtą“ pažadą nebekurti pratęsimo vaikų operų triptikui, spektaklį, kurio ji nematė net pro rakto skylutę ir kitas įdomybes.

Sauliaus Vasiliausko nuotr.

-Kaip gimė operos vaikams „Žvaigždžių opera“ libretas: ar siužetas aptariamas su kompozitoriumi, o gal tai jūsų, kaip kūrėjos, valioje?

-Prisimenu, dar per „Makaronų operos“ premjerą, kai buvau atvykusi žiūrėti spektaklio, jau sutarėme, kad bus triptikas, t.y. su režisieriumi Ramūnu Kaubriu ir kompozitoriumi Antanu Kučinsku sukirtome rankomis, pasižadėdami kurti trečią dalį. Dar, rodos, pasižadėjome patys sau, kad tai bus paskutinis šios epopėjos nuotykis. Tik neprisimenu, ar rimtai pasižadėjome. Paskui su kompozitoriumi buvome susitikę, apsisvaidėme pirminėmis idėjomis, siužeto užuomazgomis, pasvajojom ir išsiskirstėm. Kad pasakosime apie žvaigždes, man rodos, sugalvojo Antanas: jam norėjosi keliauti kažkur į kosmosą, o aš nesipriešinau. Pirmiausia kūriau tekstą, jokios muzikos dar nebuvo ir aš net neįsivaizdavau, kokia ji bus, nesukau dėl to galvos, nes žinojau, kad Antanas, kaip visada,puikiai padarys savo darbą.

O kodėl būtent apie žvaigždes? Pamėginom pažiūrėti į žvaigždę iš visų pusių. Pagalvojau, kad šiandien mes turbūt dažniau žodį „žvaigždė“ girdime pop kultūros kontekste. Juk žemėje tų žvaigždžių dabar daugiau nei danguje. Tiksliau pasakius, tų netikrų žvaigždžių, kurių spindesys apgaulingas, trumpalaikis ir neturintis jokios išliekamosios vertės. Egzistuoja ištisa žvaigždžių industrija, jų gaminimo fabrikai, konvejeriniai projektai, „žvaigždžių kepyklos“. Tas vienadienis ir netikras spindėjimas dažnai apsuka galvą jauniems žmonėms, iškreipdamas vertybinį pasaulį, todėl kilo noras pasišaipyti iš tokių „žvaigždžių“ gamybos, iš to pasaulio, kuriame „įvaizdis yra viskas“.

-Kas yra trijų operų jungiamoji grandis?

-Jungiamoji grandis yra personažai – Pelės. Ši smagi kompanija keliauja per visus tris spektaklius ir patiria visus nuotykius. Tačiau kiekvienas spektaklis nėra tiesioginė kito tąsa. Tai nėra serialas. Mes sąmoningai kūrėme taip, kad žiūrovasgalėtų suprasti istoriją nematęs prieš tai buvusių spektaklių. Kiekvienas spektaklis gali gyventi savarankiškai, bet tuo pačiu ir papildo vienas kitą skirtingomis temomis.

-Ar jūs patenkinta bendradarbiavimu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir kviestinių kūrėjų komanda?

-Taip. Jei nebūčiau patenkinta, turbūt būtų vienas ir paskutinis spektaklis su ta komanda, o štai dabar jau trečias, vadinasi, esam vieni kitiems įdomūs.

-Ar matėte operas vaikams - “Bulvinė pasaka“ ir “Makaronų opera“. Ar  esate patenkinta vaizdu, kurį išvystate scenoje?

-Be abejo, mačiau ir „Bulvinę pasaką“, ir „Makaronų operą“. Vaizdu likau patenkinta. Bet aš esu iš tų dramaturgų, kurie nežino, kaip turėtų būti statomos jų pjesės ar libretai. Niekada neturiu jokių nurodymų ar pageidavimų. Manau, kad aš savo darbą padariau, parašydama tekstą, o režisūra jau režisieriaus reikalas. Todėl, galima sakyti, kad premjera visada man yra siurprizas, nes, neturėdama jokio išankstinio įsivaizdavimo, aš visada lieku nustebinta. Nemačiau nė vienos „Žvaigždžių operos“ repeticijos net pro rakto skylutę, todėl viskas man bus staigmena.

-Kokia kūrybos vaikams specifika: gal sunkiau nei suaugusiems? Kur slypi operų diptiko sėkmė?

-Kurti vaikams man nėra nei lengviau, nei sunkiau negu suaugusiems. Vaikams gal šiek tiek smagiau, nes čia galima daugiau žaisti, linksmintis, fantazuoti. Bet pats procesas iš esmės niekuo nesiskiria. Taip, šiuolaikiniai vaikai „gyvena“ išmaniųjų ekranuose, kasdien gauna didžiulį informacijos srautą, kuris nuolat kinta, jie pripratę vartoti greitai, dažnas nebemoka gyventi tyloje. Tačiau jie patiria tuos pačius jausmus kaip ir bet kurios kartos vaikai – meilę, draugystę, vienišumą, pripažinimo ir supratimo poreikį. Kur slypi šių operų triptiko sėkmė, net nežinau. Gal tame, kad mes nesistengėme tiems vaikams įtikti ar jiems pataikauti, nemėginome žūtbūt viską perkelti į šiuolaikines technologijas, o kalbėjome apie amžinus dalykus. Pirmiausia tas kūrinys turi būti įdomus mums, patiems kūrėjams, tik tada galima tikėtis, kad jis bus įdomus ir kitiems. Jeigu rašyčiau apie tai, kas manęs pačios nejaudina, stengčiausi sukonstruoti tai, ko reikia šiuolaikiniam vaikui, manau, rezultatas būtų dirbtinis ir negyvas. Manau, vaikai yra tokie patys žmonės, kaip ir suaugusieji, todėl ir kalbu su jais bendražmogiškomis temomis, nesistengiu pasaulio dalinti į jų (vaikų) ir mūsų (suaugusiųjų).

-Baigėte Kauno medicinos akademiją, tačiau tapote Kauno jaunimo kamerinio teatro aktore,2008-2016 m. buvote Kauno kamerinio teatro literatūros dalies vedėja, nuo 2017 m. tapote Nacionalinio Kauno dramos teatro dramaturge. Kaip nuo žmogaus kūno gydymo perėjote prie dvasios gydymo teatru?

-Nuo žmogaus kūno gydymo prie dvasios gydymo, kaip jūs sakote, priėjau labai paprastai – pasirinkau lengvesnį ir mažiau atsakomybės reikalaujantį kelią. Juk nuo blogo vaistų recepto pacientas gali numirti, o nuo blogo eilėraščio ar libreto niekas nenumirs. Tad rašau ir ramiai miegu.

-Apie kūrybinį įkvėpimą: gal pavyksta jį „reglamentuoti“ – pvz. rašyti suplanuotomis valandomis; gal įkvėpimas „kelia“ iš lovos naktį ir ragina sėsti rašyti?

-Nuvilsiu – nėra jokio įkvėpimo. Jį išgalvojo tinginiai, kurie tingi dirbti ir teisinasi, kad tą dieną neturi įkvėpimo. Rašymas yra sunkus darbas, kurį turi dirbti sukaupęs valią, jėgas, kartais sukandęs dantis, nes jeigu lauksi įkvėpimo, tai jokia premjera gali taip niekada ir neįvykti. Būna, kad vieną dieną rašosi lengviau ir smagiau, kitą sunkiau, bet taip yra kiekvienam darbe. Juk gydytojas nenustoja gydyti žmonių, jeigu jam tą dieną nėra nuotaikos... Ir joks įkvėpimas naktį iš lovos nekelia, naktį miegu kaip grioviakasys, nes per dieną sunkiai dirbu ir pavargstu, todėl būtinas poilsis.

-Opera vaikams “Bulvinė pasaka“, kuriai sukūrėte libretą, apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“. Jūs ir „Poezijos pavasario“ (2005 m.), Jotvingių premijos (2018 m.) laureatė, pelnėte daugybę kitų apdovanojimų. Ar jums, kaip kūrėjai, svarbus įvertinimas?

-Žinoma, svarbus. Smagu, kai tai, ką sukūrei, patinka ir kietiems. Tačiau kuriama tikrai ne dėl apdovanojimų. Kai rašai, pamiršti, kad tokie egzistuoja.

-Išleidote eilėraščių, poezijos, pjesių knygas. Kuri jums pačiai brangiausia, įsimintiniausia?

-Atsakysiu banaliai, bet tai tiesa – knygos yra kaip vaikai ir nėra tarp jų brangiausio ar geriausio. Motinai visi vaikai yra tiesiog jos vaikai, kuriuos paleidus į pasaulį, pasidžiaugi ir paskui tik stebi, kaip jie išeina iš namų ir gyvena savo gyvenimą, turi savo likimą. Žiūrėk, vienas tapo pripažintu ir garsiu, kitas tylus ir nepastebėtas, bet vis tiek visi brangūs.

-Kur slypi kūrėjo nemirtingumas? Kaip sukurti kažką kas taps perduodama iš kartos į kartą?

-O, tikrai nežinau. Nepretenduoju į nemirtingumą ir tokių aukštų tikslų sau nekeliu. Duok Dieve, smagiai pagyventi ir ramiai numirti (juokiasi).

-Tapome materialistais, perfekcionistais, dvasingumas vis dažniau tampa atgyvena. Ar šiuolaikiniam žmogui reikia meno?

-Turbūt reikia, jei vis dar veikia teatrai, parodų ar koncertų salės. Jei žmogus perka bilietą į spektaklį, vadinasi, prekybininkai vis dėlto ne apie viską pagalvojo (juokiasi). O kad tų meno mylėtojų nėra daug, nematau jokios tragedijos. Sovietmečiu visi buvome lygūs, visi vienodai mylėjome meną, ir jis visiems mums priklausė, tik kas iš to? O dabar vieniems meno reikia labiau, kitiems mažiau, dar kitiems visai nereikia. Ir labai gerai. Pasaulis nuo to tik įvairesnis ir įdomesnis.

-Kaip manote ar ateityje nepritrūksime gabių aktorių, režisierių ir kitų profesionalų galinčių į sales prikviesti žiūrovus? Menininkai piketuoja dėl mažų atlyginimų ir atrodytų tai turėtų jaunus žmones atgrasyti nuo kūrėjų profesijų. Gal tie piketai priešingai paskatins kūrėjų profesijas rinktis tik žmones negalinčius gyventi be kūrybos, o ne ateinančius iš tuščiagarbystės...

-Piketai, manau, reikalingi tam, kad suteiktų mums orumo, solidarumo ir vilties, jog kažkas priklauso ir nuo mūsų pačių, kad įrodytų, jog mes ne pasyvi masė, o esame sąmoningi savo likimo tvarkytojai. Bet piketai nei skatina, nei atgraso rinktis kokią nors specialybę. Kad iš meno turtų nesusikrausi, manau, seniai visiems žinoma. O kad pritrūksime gabių menininkų, tikrai nemanau. Visais laikais užteko idealistų, darančių tai, ką nori daryti, o ne tai, kas apsimoka.

„V.P.“ inf.

Žvaigždžių opera vaikai autorė Daiva Čepauskaitė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...