Istorinių Kurhauzo pamatų atkūrimo darbai jau eina į pabaigą – kils ir medinė Kurorto namų dalis

Istorinių Palangos Kurhauzo pamatų atkūrimo darbai jau eina į pabaigą – šiemet liepos pabaigoje pasirašytoji restauravimo sutartis vykdoma pagal joje numatytus terminus ir jau šių metų pabaigoje turėtų būti konstatuojama, jog kurorto plėtrai pradžią davusio pastato medinė dalis jau turi pagrindą, ant kurio iškils pagal autentišką ikonografinę medžiagą atkurtas statinys.

Pavyko perimti neprižiūrimą pastatą

Liepos pabaigoje Palangos savivaldybė, dalyvaujant miestiečiams ir svečiams, pasirašė sutartį su bendrovių „Lietuvos paminklai“ ir „Pamario restauratorius“ atstovais dėl Kurhauzo medinės dalies pamatų restauravimo ir davė pradžią sudegusios medinės dalies atkūrimo darbams. Tai, kas išliko po gaisro, Savivaldybės žinion perimta po to, kai 2017 m. birželio pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad Palangos kurhauzo medinė dalis, priklausiusi Jackų šeimai, turi būti perimta valstybės nuosavybėn. Po šios nutarties Palangos miesto savivaldybė nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad išlikę ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai svarbaus Kurhauzo medinės dalies fragmentai būtų perduoti Palangos miesto savivaldybei ir kuo greičiau restauruoti.

Iš viso vienam iš svarbiausių Palangos kurorto istorinių pastatų atkurti gali prireikti iki 1,5 mln. eurų, įkurtuves planuojama švęsti 2020 metų pabaigoje. „V.P.“ nuotr.

Pernai liepą vykusio posėdžio metu Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo sutiko iš valstybės perimti išlikusius medinės Kurhauzo dalies fragmentus bei numatė lėšų šios sunykusios pastato dalies restauraciniam projektui parengti, o 2017-ųjų spalį sudegusi ir sunykusi medinė Kurhauzo dalis buvo grąžinta palangiškiams – Vyriausybė apsisprendė medinės Kurhauzo dalies fragmentus perduoti Palangos miesto savivaldybei.

Įsikurs kelios salės

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė sako, kad pirmieji Kurhauzo arba Kurorto namų atkūrimo darbai vyksta pagal pastarąją liepą pasirašytoje sutartyje numatytus terminus. „Vykdomi Kurhauzo pamatų restauravimo darbai, ir jie šiais metais bus užbaigti“, – teigia direktorės pavaduotoja.

Kadangi Kurhauzas – kultūros paveldo objektas, net pastato pamatai yra ne liejami naujai, o panaudojant išlikusias medžiagas, akmuo prie akmens, plyta prie plytos atkuriami buvusieji. „V.P.“ nuotr.

Kadangi Kurhauzas – kultūros paveldo objektas, net pastato pamatai yra ne liejami naujai, o panaudojant išlikusias medžiagas, akmuo prie akmens, plyta prie plytos atkuriami buvusieji. Tad Kurorto namai iškils ne ant svetimkūnio, o ant tikrųjų, Palangos istorijos puslapius menančių savų „kojų“.

Taip pat šiems metams yra suplanuotos Kultūros paveldo departamento ir Savivaldybės lėšos medinės pastato dalies projektavimo darbams, rangovą šiems tikslams parinks „Lietuvos paminklai“. Bus rengiami ir statybos dalies, ir atkurto pastato pritaikymo projektai. Projekto restauracinės dalies Savivaldybė tikisi sulaukti jau šių metų pabaigoje, o iki kitų metų vasaros – ir visą reikalingą dokumentaciją, kuri apibrėš Kurhauzo pritaikymą visuomenės reikmėms. Projekto restauracinė dalis numatys pastato atkūrimo detales – jo aukštį, tūrius, išorės fasadą.

Kalbant apie pastato pritaikymą, norima, kad naujai atgimsiančioje istorinėje erdvėje įsikurtų teatro bei kelios repeticijų salės, čia galėtų ne tik būti rodomi spektakliai, bet ir geromis sąlygomis repetuotų vietos saviveiklos kolektyvai, taip pat įsikurtų etnografijos centras. Kartu su pagalbinėmis patalpomis atkurto pastato kvadratūra sieks apie 800 kv. metrų.

Panaudos visą turimą archyvinę medžiagą

Medinė pastato dalis bus atkuriama pagal surinktą ir archyvuojamą ikonografinę medžiagą. „Savu laiku, dar iki gaisro, buvo parengtos Kurhauzo inventorinės bylos, padaryti visi matavimai, taip pat bus panaudotos istorinės nuotraukos. Pastato tūris bus atkurtas visiškai toks, koks ir yra užfiksuotas senesnių laikų dokumentuose. Medinis statinio fasadas ir jo raižyti papuošimai taip pat bus atkurti pagal esamą archyvinę medžiagą, be to, Savivaldybei perduota ir ji saugo tuos fasado papuošimo fragmentus, kuriuos pavyko išgelbėti gaisro metu, jie pasitarnaus kaip autentiškas pavyzdys kuriant naujus“, - sako Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja V.Staskonienė.

Kurorto namai iškils ne ant svetimkūnio, o ant tikrųjų, Palangos istorijos puslapius menančių savų „kojų“. „V.P.“ nuotr.

Atkūrimu rūpinasi Palangos savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas

Lėšas Kurhauzui atkurti skiria ir Kultūros paveldo departamentas, ir Palangos savivaldybė.

2017 m. panaudota 22 tūkst. eurų pastato pamatų restauravimo projektui parengti.

2018 m. pamatams restauruoti numatyta beveik 150 tūkst. eurų.

2019 m. Savivaldybė ketina numatyti 100 tūkst. eurų, Kultūros paveldo departamentas turėtų skirti 150 tūkst. eurų.

Iš viso vienam iš svarbiausių Palangos kurorto istorinių pastatų atkurti gali prireikti iki 1,5 mln. eurų, įkurtuves planuojama švęsti 2020 metų pabaigoje.

Galutinė darbų sąmata priklausys ir nuo to, kokią bus nuspręsta pasirinkti vidaus įrangą teatro salei ir kitoms pastato erdvėms.

Palangos savivaldybės inf.

Kurhauzas Pamario restauratorius Palangos kurhauzo medinė dalis
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Specialūs projektai