Viešųjų ryšių specialistas: S. Skvernelio ir žurnalistų santykiai pasiekė šaltojo karo stadiją

Gytis Pankūnas

Neseniai įsiplieskęs skandalas, kai vyriausybė nutarė neatverti Registro centro duomenų žiniasklaidai, politologo Šarūnas Liekio manymu, parodo, kad valdžia taip ir neišmoko konsultuotis su visuomene. Anot jo, nereikia stebėtis, kad iš buvusių vyriausybių klaidų nepasimokė ir premjeras Saulius Skvernelis, mat šis visą gyvenimą dirbo policijos sistemoje ir buvo įpratęs duoti nurodymus. Tuo metu viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus įsitikinęs, kad S. Skvernelio ir žurnalistų priešprieša rodo, kad baigėsi kone dvejus metus trukęs premjero ir žiniasklaidos medaus mėnuo.  
E. Genio/LRT nuotr.
E. Genio/LRT nuotr.

LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę vyriausybės pasitarime buvo atmestos Susisiekimo ministerijos parengtos įstatymų pataisos, turėjusios sudaryti galimybes žiniasklaidai neatlygintinai gauti Registrų centro duomenis. Kaip teigė premjeras S. Skvernelis, minėtas projektas nesulaukė pritarimo, nes teisininkai nustatė jo trūkumus, kuriuos žadama artimiausiu metu ištaisyti.

Žiniasklaidai paprašius paviešinti minėto vyriausybės pasitarimo garso įrašą, pranešta, kad vyriausybės kanceliarija šį įrašą sunaikino. Šie įvykiai paskatino žurnalistus pirmadienį susiburti į protesto akciją prie vyriausybės rūmų.

Mato norą užčiaupti žurnalistus

LRT.lt kalbintas opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas teigė manantis, kad S. Skvernelio vedamas ministrų kabinetas, svarstydamas Registrų centro duomenų atvėrimo klausimą, padarė kelias grubias klaidas, į diskusiją neįtraukdami žiniasklaidos atstovų.

„Viskas padaryta atvirkščiai: uždraudė (naudotis Registrų centro duomenimis – LRT.lt), sukėlė pasipiktinimą, triukšmą, šurmulį ir patys įkrito į tą duobę. Dabar įkritę į tą duobę supranta, kad vis tiek reikės nusileisti, bet jau pykčio audros beveik mėnuo sukasi. Jeigu būtų pasakę, kad „nuo spalio 15 dienos pakeisime tvarką, ateikite, diskutuokite“, tai būtų rastas kompromisas, bet ne – nukirto, atėmė galimybę (Registrų centro duomenimis – LRT.lt) naudotis nemokamai, tada prasidėjo triukšmas su visomis skaudžiausiomis viešųjų ryšių pasekmėmis vyriausybei ir asmeniškai S. Skverneliui“, – komentavo E. Gentvilas.

E. Gentvilas, E. Blaževič/LRT nuotr.

Liberalas, paklaustas, kodėl vyriausybė vis dėlto nesuteikė žurnalistams suteikti teisės laisvai naudoti Registrų centro duomenimis ir nepaviešino vyriausybės posėdžio garso įrašo, svarstė, kad konfliktas kilo arba dėl to, kad premjeras S. Skvernelis nesuvokia žiniasklaidos vaidmens demokratinėje valstybėje, arba dėl to, kad jis siekia užčiaupti tyrimus atliekančius žurnalistus. E. Gentvilas neslėpė linkstantis prie pastarojo galimo scenarijaus. Politiko manymu, bandymai varžyti žurnalistų darbą valdančiųjų rankomis yra susiję ir su artėjančiais rinkimais.

„Dvejus metus pabuvus valdžioje, galima apie tave daug ką atrasti. Tarkime, LRT tyrimų skyrius atrado, kad R. Karbauskis arba „Agrokoncernas“ pastatė valstybės įmonę kaip kromelį, kuri pardavinėtų R. Karbauskio trąšas. Taip sugebėjo padaryti, kad jis turi savo trąšų pardavimo tinklą, bet dar būtų gerai, kad ir valstybė jo trąšomis paprekiautų. Taigi valstybės įmonė paversta tarnaite, kuri prekiauja „Agrokoncerno“ trąšomis. Negražu valdantiesiems prieš rinkimus taip atrodyti, todėl siekiama, kad nebebūtų tokie atvejai viešinami“, – dėstė E. Gentvilas.

Politologas: susidūrė skirtingos kultūros

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Šarūnas Liekis mano, kad skandalas dėl Registrų centro duomenų neatvėrimo žurnalistams parodo, jog Lietuvos vyriausybės, priimdamos sprendimus, iki šiol neišmoko konsultuotis su visuomene, o ypač – su interesų grupėmis. Anot jo, išimtimi netapo ir premjero S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas.

„Visos vyriausybės nesivadovauja konsultaciniu modeliu. Mažai informuojama, mažai tariamasi su interesų grupėmis – „kuo skubiau, kuo greičiau susitvarkome savo reikalus taip, kaip mums atrodo geriau“. Iš to kyla problemų.

Reikia derinti sprendimus su interesų grupėmis, šiuo atveju – su Žurnalistų sąjunga. Niekas šito nenori daryti, niekas šituo nenori užsiimti, nes negalvojama, kad tai yra vertybė, interesų grupės nėra vertinamos kaip rimti partneriai. Visa kita, kas yra už valstybės institucijų ribų, jiems mėtosi po kojomis. Pilietinės visuomenės silpnėjimas yra visos šitos situacijos indikatorius. Valstybė ne tik nesukuria galimybių pilietinei visuomenei daryti įtaką sprendimams, bet ir žlugdo tą pilietinę visuomenę“, – LRT.lt komentavo Š. Liekis.

Š. Liekis, BNS nuotr.

Politologas, paklaustas, kodėl S. Skverneliui nepavyko suvaldyti situacijos ir įsiplieskė konfliktas tarp vyriausybės ir žiniasklaidos, paragino prisiminti, kad dabartinis premjeras visą gyvenimą dirbo policijos sistemoje, tad spręsti dilemas politinėje arenoje ir ieškoti kompromisų jam, panašu, iki šiol nėra lengva.

„S. Skvernelio visas gyvenimas praėjo statutinėje organizacijoje. Jis duoda komandą, pavyzdžiui, trims policijos nuovadoms, kiti pakelia ranką prie kepurės ir išsivaikšto vykdyti užduoties, o čia yra viskas sudėtingiau – vyriausybė nėra statutinė organizacija. Šioje situacijoje susiduria skirtingos kultūros“, – atkreipė dėmesį Š. Liekis.

Viešųjų ryšių specialistas įžvelgia lūžio tašką

Komunikacijas agentūros „Fabula“ vadovas, ryšių su visuomene specialistas Mykolas Katkus LRT.lt tvirtino, kad konfliktiniai santykiai tarp ministro pirmininko S. Skvernelio ir žiniasklaidos neturėtų stebinti. Anot pašnekovo, vyriausybių kadencijoms įpusėjus, ministrų kabinetų galvos – tiek Andrius Kubilius, tiek Algirdas Butkevičius – dažniausiai visada susilaukdavo daugiau kritikos iš žurnalistų. Šios vyriausybės atvejis, anot M. Katkaus, netapo išimtimi.

„Man atrodo, kas S. Skvernelio medaus mėnuo su žiniasklaida pasiekė savo pabaigą. Tame nėra nieko ypatingai keisto. Paprastai visos vyriausybės, įpusėjusios savo kadenciją, ilgainiui bando reguliuoti santykius su žiniasklaida ir pasiekia tam tikrą medaus mėnesio pabaigą. Kurį laiką tam tikra žiniasklaidos dalis vyriausybės vadovą kritikavo, bet bendrai S. Skvernelis žiniasklaidoje buvo matomas kur kas palankiau negu, pavyzdžiui, R. Karbauskis.

Dabar savotiškas medaus mėnuo pasibaigė, pasitikėjimo, matyt, nebeliko ir kiekvienas vyriausybės veiksmas vertinamas labai kritiškai“, – aiškino M. Katkus.

Komunikacijos specialisto manymu, jei tokie patys klausimai dėl Registrų centro duomenų prieinamumo kiltų S. Skvernelio vyriausybės kadencijos pradžioje, tokio ažiotažo nebūtų kilę.

„Man atrodo, kad valdančiosios daugumos ir žiniasklaidos santykiai pasiekė tam tikrą lūžio tašką. Nemanau, kad, jei kadencijos pradžioje būtų kilusi tokia diskusija, [...] ji būtų sulaukusi tokios aštrios reakcijos. Manau, kad turbūt žiniasklaida būtų susiderėjusi dėl kažkokio pereinamojo laikotarpio, kaip jie galėtų laikinai naudotis Registrų centro duomenimis.

Šiuo metu taip viskas sutapo, kad ir dėl LRT parlamentinio tyrimo išvadų diskutuojama, ir prieš tai esame girdėję eilę iniciatyvų, kurios nukreiptos į žiniasklaidą, tai atsitiko taip, kad S. Skvernelio ir žurnalistų santykiai pasiekė šaltojo karo stadiją, kurioje bet koks susikirtimas tarp vyriausybės ir žurnalistų automatiškai virsta į tokį skandalą, kokį mes dabar matėme“, – svarstė M. Katkus.

M. Katkus, BNS nuotr.

Ryšių su visuomene ekspertas sutiko, kad vyriausybė viešojoje komunikacijoje apie Registrų centro duomenų atvėrimą buvo padaryta klaidų, tačiau, anot jo, konflikto esmė yra ne komunikacija, o pasitikėjimo tarp premjero S. Skvernelio ir žiniasklaidos nebuvimas.

„Net, jei S. Skvernelis ir nebūtų planavęs uždaryti Registro centro duomenų – mes negirdėjome to vyriausybės pasitarimo garso įrašo – žurnalistai nebūtų juo patikėję“, – pažymėjo pašnekovas.

M. Katkaus manymu, vyriausybė galiausiai nuspręs leisti neatlygintinai žurnalistams naudoti Registrų centro duomenimis. Anot jo, iš S. Skvernelio taikos vardan galima tikėtis ir daugiau.

„Su žiniasklaida pyktis yra labai neteisinga strategija. Neabejoju, kad S. Skvernelis turės tą nepasitikėjimą sumažinti. Vienas kelias yra kalbėti su tais žurnalistais, su ta žiniasklaida, kuri šioje ir kitose situacijose labiau palanki jo pozicijai. Iš kitos pusės, manau, kad mes galime laukti tam tikrų simbolinių S. Skvernelio veiksmų, kurie parodytų pagarbą žiniasklaidai“, – komentavo komunikacijos specialistas.

LRT.lt

Skvernelis žurnalistai santykiai šaltasis karas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...
Įvykiai
2019 m. birželio 30 - liepos 7 dienomis geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT” kvies susiburti jaunuosius dainų autorius.  Rūdiškėse, amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai” vyks ,,Jaunųjų dainų autorių stovykla”, kurioje ištikimai, jau septynerius metus iš eilės savo meistriškumu ir patirtimi dalinasi kompozitoriai Andrius Kulikauskas bei Aras Žvirblys, aktoriai, bardai Giedrius Arbačiauskas ir Gediminas Storpirštis. Savaitę trunkančioje stovykloje – dainų aut...
Gamta
VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.  Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų...
Laisvalaikis
Į Lietuvos jūrų muziejų šiemet pavasaris atėjo anksčiau. Jau nuo trečiadienio – balandžio 3 dienos – mėnesiu anksčiau nei įprastai muziejus pradeda dirbti visą savaitę (išskyrus pirmadienį ir antradienį). Ir tam yra svari priežastis – Jūrų muziejus šiemet švenčia 40-metį!  Muziejuje – naujovės ir patogumai lankytojui Jubiliejiniai metai – ypatingi: itin gausu renginių, edukacinių programų, įtraukiančių veiklų. Kiekvieną balandžio savaitgalį visose muzieja...