Viešųjų ryšių specialistas: S. Skvernelio ir žurnalistų santykiai pasiekė šaltojo karo stadiją

Gytis Pankūnas

Neseniai įsiplieskęs skandalas, kai vyriausybė nutarė neatverti Registro centro duomenų žiniasklaidai, politologo Šarūnas Liekio manymu, parodo, kad valdžia taip ir neišmoko konsultuotis su visuomene. Anot jo, nereikia stebėtis, kad iš buvusių vyriausybių klaidų nepasimokė ir premjeras Saulius Skvernelis, mat šis visą gyvenimą dirbo policijos sistemoje ir buvo įpratęs duoti nurodymus. Tuo metu viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus įsitikinęs, kad S. Skvernelio ir žurnalistų priešprieša rodo, kad baigėsi kone dvejus metus trukęs premjero ir žiniasklaidos medaus mėnuo.  
E. Genio/LRT nuotr.
E. Genio/LRT nuotr.

LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę vyriausybės pasitarime buvo atmestos Susisiekimo ministerijos parengtos įstatymų pataisos, turėjusios sudaryti galimybes žiniasklaidai neatlygintinai gauti Registrų centro duomenis. Kaip teigė premjeras S. Skvernelis, minėtas projektas nesulaukė pritarimo, nes teisininkai nustatė jo trūkumus, kuriuos žadama artimiausiu metu ištaisyti.

Žiniasklaidai paprašius paviešinti minėto vyriausybės pasitarimo garso įrašą, pranešta, kad vyriausybės kanceliarija šį įrašą sunaikino. Šie įvykiai paskatino žurnalistus pirmadienį susiburti į protesto akciją prie vyriausybės rūmų.

Mato norą užčiaupti žurnalistus

LRT.lt kalbintas opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas teigė manantis, kad S. Skvernelio vedamas ministrų kabinetas, svarstydamas Registrų centro duomenų atvėrimo klausimą, padarė kelias grubias klaidas, į diskusiją neįtraukdami žiniasklaidos atstovų.

„Viskas padaryta atvirkščiai: uždraudė (naudotis Registrų centro duomenimis – LRT.lt), sukėlė pasipiktinimą, triukšmą, šurmulį ir patys įkrito į tą duobę. Dabar įkritę į tą duobę supranta, kad vis tiek reikės nusileisti, bet jau pykčio audros beveik mėnuo sukasi. Jeigu būtų pasakę, kad „nuo spalio 15 dienos pakeisime tvarką, ateikite, diskutuokite“, tai būtų rastas kompromisas, bet ne – nukirto, atėmė galimybę (Registrų centro duomenimis – LRT.lt) naudotis nemokamai, tada prasidėjo triukšmas su visomis skaudžiausiomis viešųjų ryšių pasekmėmis vyriausybei ir asmeniškai S. Skverneliui“, – komentavo E. Gentvilas.

E. Gentvilas, E. Blaževič/LRT nuotr.

Liberalas, paklaustas, kodėl vyriausybė vis dėlto nesuteikė žurnalistams suteikti teisės laisvai naudoti Registrų centro duomenimis ir nepaviešino vyriausybės posėdžio garso įrašo, svarstė, kad konfliktas kilo arba dėl to, kad premjeras S. Skvernelis nesuvokia žiniasklaidos vaidmens demokratinėje valstybėje, arba dėl to, kad jis siekia užčiaupti tyrimus atliekančius žurnalistus. E. Gentvilas neslėpė linkstantis prie pastarojo galimo scenarijaus. Politiko manymu, bandymai varžyti žurnalistų darbą valdančiųjų rankomis yra susiję ir su artėjančiais rinkimais.

„Dvejus metus pabuvus valdžioje, galima apie tave daug ką atrasti. Tarkime, LRT tyrimų skyrius atrado, kad R. Karbauskis arba „Agrokoncernas“ pastatė valstybės įmonę kaip kromelį, kuri pardavinėtų R. Karbauskio trąšas. Taip sugebėjo padaryti, kad jis turi savo trąšų pardavimo tinklą, bet dar būtų gerai, kad ir valstybė jo trąšomis paprekiautų. Taigi valstybės įmonė paversta tarnaite, kuri prekiauja „Agrokoncerno“ trąšomis. Negražu valdantiesiems prieš rinkimus taip atrodyti, todėl siekiama, kad nebebūtų tokie atvejai viešinami“, – dėstė E. Gentvilas.

Politologas: susidūrė skirtingos kultūros

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Šarūnas Liekis mano, kad skandalas dėl Registrų centro duomenų neatvėrimo žurnalistams parodo, jog Lietuvos vyriausybės, priimdamos sprendimus, iki šiol neišmoko konsultuotis su visuomene, o ypač – su interesų grupėmis. Anot jo, išimtimi netapo ir premjero S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas.

„Visos vyriausybės nesivadovauja konsultaciniu modeliu. Mažai informuojama, mažai tariamasi su interesų grupėmis – „kuo skubiau, kuo greičiau susitvarkome savo reikalus taip, kaip mums atrodo geriau“. Iš to kyla problemų.

Reikia derinti sprendimus su interesų grupėmis, šiuo atveju – su Žurnalistų sąjunga. Niekas šito nenori daryti, niekas šituo nenori užsiimti, nes negalvojama, kad tai yra vertybė, interesų grupės nėra vertinamos kaip rimti partneriai. Visa kita, kas yra už valstybės institucijų ribų, jiems mėtosi po kojomis. Pilietinės visuomenės silpnėjimas yra visos šitos situacijos indikatorius. Valstybė ne tik nesukuria galimybių pilietinei visuomenei daryti įtaką sprendimams, bet ir žlugdo tą pilietinę visuomenę“, – LRT.lt komentavo Š. Liekis.

Š. Liekis, BNS nuotr.

Politologas, paklaustas, kodėl S. Skverneliui nepavyko suvaldyti situacijos ir įsiplieskė konfliktas tarp vyriausybės ir žiniasklaidos, paragino prisiminti, kad dabartinis premjeras visą gyvenimą dirbo policijos sistemoje, tad spręsti dilemas politinėje arenoje ir ieškoti kompromisų jam, panašu, iki šiol nėra lengva.

„S. Skvernelio visas gyvenimas praėjo statutinėje organizacijoje. Jis duoda komandą, pavyzdžiui, trims policijos nuovadoms, kiti pakelia ranką prie kepurės ir išsivaikšto vykdyti užduoties, o čia yra viskas sudėtingiau – vyriausybė nėra statutinė organizacija. Šioje situacijoje susiduria skirtingos kultūros“, – atkreipė dėmesį Š. Liekis.

Viešųjų ryšių specialistas įžvelgia lūžio tašką

Komunikacijas agentūros „Fabula“ vadovas, ryšių su visuomene specialistas Mykolas Katkus LRT.lt tvirtino, kad konfliktiniai santykiai tarp ministro pirmininko S. Skvernelio ir žiniasklaidos neturėtų stebinti. Anot pašnekovo, vyriausybių kadencijoms įpusėjus, ministrų kabinetų galvos – tiek Andrius Kubilius, tiek Algirdas Butkevičius – dažniausiai visada susilaukdavo daugiau kritikos iš žurnalistų. Šios vyriausybės atvejis, anot M. Katkaus, netapo išimtimi.

„Man atrodo, kas S. Skvernelio medaus mėnuo su žiniasklaida pasiekė savo pabaigą. Tame nėra nieko ypatingai keisto. Paprastai visos vyriausybės, įpusėjusios savo kadenciją, ilgainiui bando reguliuoti santykius su žiniasklaida ir pasiekia tam tikrą medaus mėnesio pabaigą. Kurį laiką tam tikra žiniasklaidos dalis vyriausybės vadovą kritikavo, bet bendrai S. Skvernelis žiniasklaidoje buvo matomas kur kas palankiau negu, pavyzdžiui, R. Karbauskis.

Dabar savotiškas medaus mėnuo pasibaigė, pasitikėjimo, matyt, nebeliko ir kiekvienas vyriausybės veiksmas vertinamas labai kritiškai“, – aiškino M. Katkus.

Komunikacijos specialisto manymu, jei tokie patys klausimai dėl Registrų centro duomenų prieinamumo kiltų S. Skvernelio vyriausybės kadencijos pradžioje, tokio ažiotažo nebūtų kilę.

„Man atrodo, kad valdančiosios daugumos ir žiniasklaidos santykiai pasiekė tam tikrą lūžio tašką. Nemanau, kad, jei kadencijos pradžioje būtų kilusi tokia diskusija, [...] ji būtų sulaukusi tokios aštrios reakcijos. Manau, kad turbūt žiniasklaida būtų susiderėjusi dėl kažkokio pereinamojo laikotarpio, kaip jie galėtų laikinai naudotis Registrų centro duomenimis.

Šiuo metu taip viskas sutapo, kad ir dėl LRT parlamentinio tyrimo išvadų diskutuojama, ir prieš tai esame girdėję eilę iniciatyvų, kurios nukreiptos į žiniasklaidą, tai atsitiko taip, kad S. Skvernelio ir žurnalistų santykiai pasiekė šaltojo karo stadiją, kurioje bet koks susikirtimas tarp vyriausybės ir žurnalistų automatiškai virsta į tokį skandalą, kokį mes dabar matėme“, – svarstė M. Katkus.

M. Katkus, BNS nuotr.

Ryšių su visuomene ekspertas sutiko, kad vyriausybė viešojoje komunikacijoje apie Registrų centro duomenų atvėrimą buvo padaryta klaidų, tačiau, anot jo, konflikto esmė yra ne komunikacija, o pasitikėjimo tarp premjero S. Skvernelio ir žiniasklaidos nebuvimas.

„Net, jei S. Skvernelis ir nebūtų planavęs uždaryti Registro centro duomenų – mes negirdėjome to vyriausybės pasitarimo garso įrašo – žurnalistai nebūtų juo patikėję“, – pažymėjo pašnekovas.

M. Katkaus manymu, vyriausybė galiausiai nuspręs leisti neatlygintinai žurnalistams naudoti Registrų centro duomenimis. Anot jo, iš S. Skvernelio taikos vardan galima tikėtis ir daugiau.

„Su žiniasklaida pyktis yra labai neteisinga strategija. Neabejoju, kad S. Skvernelis turės tą nepasitikėjimą sumažinti. Vienas kelias yra kalbėti su tais žurnalistais, su ta žiniasklaida, kuri šioje ir kitose situacijose labiau palanki jo pozicijai. Iš kitos pusės, manau, kad mes galime laukti tam tikrų simbolinių S. Skvernelio veiksmų, kurie parodytų pagarbą žiniasklaidai“, – komentavo komunikacijos specialistas.

LRT.lt

Skvernelis žurnalistai santykiai šaltasis karas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
17 peržiūrų spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
Tamara Zaiceva Pastarąjį savaitgalį Palangoje pasidarbavę ilgapirščiai pateikė staigmeną kurorto verslininkui Dainiui Drungilui – sekmadienį į nuomos punktus negrąžinta iškart dešimt dviračių. Socialinėmis akcijomis palangiškiams garsėjantis D.Drungilas pastarąjį savaitgalį patyrė nuostolių, kokių nebūta per visą vasarą. „V.P.“ nuotr. Palangos vasaros parko bei dviračių, velomobilių ir kitų pramoginių transporto priemonių nuomos punktų savininkas Dainius D...
Įvykiai
Baigiantis vasaros sezonui išjungiamas ir žiemai paruošiamas miesto grojantis fontanas. Ruošiant fontaną žiemai ištuštinta jo sistema, išvalytos nuosėdos ir nuimti techniniai įrengimai, kurie bus profilaktiškai taisomi, kad pavasarį fontaną ir vėl galima būtų įjungti ir jis džiugintų palangiškius ir miesto svečius. „V.P.“ inf.
Sportas
Robertas Trakys Patarlę „ruošk roges vasarą, o ratus – žiemą“ lengvaatlečiams pritaikyti galima tik iš dalies. Ne tik žiemos, bet ir vasaros sezonams sportininkai pamatus deda dar rudenį. Beveik dvi dešimtys lengvaatlečių po trumpų atostogų pirmą pasiruošimo etapą 2019-ųjų startams pradėjo pajūryje – Palangoje. Treniruočių krūviai – pagal mokslininkų rekomendacijas „Į detales šioje stovykloje dar labai nežiūrima, labiau į bendrą pasiruošimą prieš treniruot...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį patvirtino 2019 metų „Sodros“ biudžetą, kurio pajamos sieks 4,45 mlrd. eurų ir bus 3,6 proc. didesnės nei šiais metais. Kitų metų planuojamos išlaidos sudarys 4,04 mlrd. eurų ir bus 0,3 proc. mažesnės nei šiais metais. 2019 metų pajamos viršys išlaidas 412  mln. eurų. „Kai kalbama apie kitų metų „Sodros“ biudžetą, išskirčiau tris svarbiausias naujienas. Pirma, bendrosios pensijos dalies finansavimas perkeliamas į valstybės biudžetą. T...
Įvykiai
Jadvyga Bieliavska, Seimas pradėjo svarstyti siūlymą įteisinti dar vieną šventinę dieną - lapkričio 2-ąją - Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną. Už tokį Darbo kodekso papildymo projektą antradienį po pateikimo balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 29 parlamentarai. Jo priimti dar iki šių metų Vėlinių nepavyks, nes toliau plenarinių posėdžių salėje projektą numatoma svarstyti gruodžio 6 d. Jeigu Seimas pritartų, įmonėse, įstaigose ir organizacij...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį pritarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui – nuo kitų metų ji didės 7,5 proc. ir dėl mokesčių perskaičiavimo sudarys 555 eurus. Neperskaičiavus mokesčių, MMA didėtų 30 eurų iki 430 eurų. Minimalusis valandinis atlygis, dabar siekiantis 2,45 euro, nuo sausio turėtų didėti 18 centų iki 2,63 euro, o realiai dėl mokesčių pertvarkos išaugs iki 3,39 euro. Socialinės apsaugos ir...
Įvykiai
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 80 proc. žmonių visame pasaulyje yra bent kartą yra jutę nugaros skausmą. Spalio 16 d., minint Pasaulinę stuburo dieną, sveikatos specialistai primena, kad kamuojamiems lėtinių, potrauminių ar epizodinių skausmų svarbiausia surasti skausmo priežastį, o negalavimus malšinantiems nuskausminamaisiais svarbu žinoti jų suderinamumą su kitais, dažniausiai vartojamais vaistais. Tarpusavyje sąveikaujantys skaus...
Įvykiai
Aušra Pilaitienė Klaipėdiečiai sunerimę: vis labiau nyksta viena įspūdingiausių Baltijos pajūrio vietovių – aukščiausias Olando Kepurės Skardis Karklėje. Dabar siūloma šią vietą aptverti ir tokiu būdu apsaugoti nuo žmonių. Į pajūrį prie Olando Kepurės žmonės traukia bet kokiu metų laiku. Prieš šešetą metų buvo įrengta medinė apžvalgos aikštelė, bet smalsuoliams šito negana. Dauguma jų mėgsta pasivaikščioti pačiu skardžio pakraščiu – tuomet atsiveria išju...
Įvykiai
Ikimokyklinio amžiaus vaikams bei jų tėvams išleista pirmoji edukacinė-terapinė knygelė, kuria siekiama mažuosius ugdyti tinkamai rūpintis savo žaislais. Knygelės „Kaip meistrai padėjo Mikiui“ kūrybą inicijavo Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Prie knygelės atsiradimo prisidėjo socialinio ir emocinio vaikų ugdymo specialistas Linas Slušnys ir iliustratorė Eidvile Viktorija Buožyte. Knygelė nemokama ir elektroninė – ją parsisiųsti galima iš EPA inte...