Viešųjų ryšių specialistas: S. Skvernelio ir žurnalistų santykiai pasiekė šaltojo karo stadiją

Gytis Pankūnas

Neseniai įsiplieskęs skandalas, kai vyriausybė nutarė neatverti Registro centro duomenų žiniasklaidai, politologo Šarūnas Liekio manymu, parodo, kad valdžia taip ir neišmoko konsultuotis su visuomene. Anot jo, nereikia stebėtis, kad iš buvusių vyriausybių klaidų nepasimokė ir premjeras Saulius Skvernelis, mat šis visą gyvenimą dirbo policijos sistemoje ir buvo įpratęs duoti nurodymus. Tuo metu viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus įsitikinęs, kad S. Skvernelio ir žurnalistų priešprieša rodo, kad baigėsi kone dvejus metus trukęs premjero ir žiniasklaidos medaus mėnuo.  
E. Genio/LRT nuotr.
E. Genio/LRT nuotr.

LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę vyriausybės pasitarime buvo atmestos Susisiekimo ministerijos parengtos įstatymų pataisos, turėjusios sudaryti galimybes žiniasklaidai neatlygintinai gauti Registrų centro duomenis. Kaip teigė premjeras S. Skvernelis, minėtas projektas nesulaukė pritarimo, nes teisininkai nustatė jo trūkumus, kuriuos žadama artimiausiu metu ištaisyti.

Žiniasklaidai paprašius paviešinti minėto vyriausybės pasitarimo garso įrašą, pranešta, kad vyriausybės kanceliarija šį įrašą sunaikino. Šie įvykiai paskatino žurnalistus pirmadienį susiburti į protesto akciją prie vyriausybės rūmų.

Mato norą užčiaupti žurnalistus

LRT.lt kalbintas opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas teigė manantis, kad S. Skvernelio vedamas ministrų kabinetas, svarstydamas Registrų centro duomenų atvėrimo klausimą, padarė kelias grubias klaidas, į diskusiją neįtraukdami žiniasklaidos atstovų.

„Viskas padaryta atvirkščiai: uždraudė (naudotis Registrų centro duomenimis – LRT.lt), sukėlė pasipiktinimą, triukšmą, šurmulį ir patys įkrito į tą duobę. Dabar įkritę į tą duobę supranta, kad vis tiek reikės nusileisti, bet jau pykčio audros beveik mėnuo sukasi. Jeigu būtų pasakę, kad „nuo spalio 15 dienos pakeisime tvarką, ateikite, diskutuokite“, tai būtų rastas kompromisas, bet ne – nukirto, atėmė galimybę (Registrų centro duomenimis – LRT.lt) naudotis nemokamai, tada prasidėjo triukšmas su visomis skaudžiausiomis viešųjų ryšių pasekmėmis vyriausybei ir asmeniškai S. Skverneliui“, – komentavo E. Gentvilas.

E. Gentvilas, E. Blaževič/LRT nuotr.

Liberalas, paklaustas, kodėl vyriausybė vis dėlto nesuteikė žurnalistams suteikti teisės laisvai naudoti Registrų centro duomenimis ir nepaviešino vyriausybės posėdžio garso įrašo, svarstė, kad konfliktas kilo arba dėl to, kad premjeras S. Skvernelis nesuvokia žiniasklaidos vaidmens demokratinėje valstybėje, arba dėl to, kad jis siekia užčiaupti tyrimus atliekančius žurnalistus. E. Gentvilas neslėpė linkstantis prie pastarojo galimo scenarijaus. Politiko manymu, bandymai varžyti žurnalistų darbą valdančiųjų rankomis yra susiję ir su artėjančiais rinkimais.

„Dvejus metus pabuvus valdžioje, galima apie tave daug ką atrasti. Tarkime, LRT tyrimų skyrius atrado, kad R. Karbauskis arba „Agrokoncernas“ pastatė valstybės įmonę kaip kromelį, kuri pardavinėtų R. Karbauskio trąšas. Taip sugebėjo padaryti, kad jis turi savo trąšų pardavimo tinklą, bet dar būtų gerai, kad ir valstybė jo trąšomis paprekiautų. Taigi valstybės įmonė paversta tarnaite, kuri prekiauja „Agrokoncerno“ trąšomis. Negražu valdantiesiems prieš rinkimus taip atrodyti, todėl siekiama, kad nebebūtų tokie atvejai viešinami“, – dėstė E. Gentvilas.

Politologas: susidūrė skirtingos kultūros

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Šarūnas Liekis mano, kad skandalas dėl Registrų centro duomenų neatvėrimo žurnalistams parodo, jog Lietuvos vyriausybės, priimdamos sprendimus, iki šiol neišmoko konsultuotis su visuomene, o ypač – su interesų grupėmis. Anot jo, išimtimi netapo ir premjero S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas.

„Visos vyriausybės nesivadovauja konsultaciniu modeliu. Mažai informuojama, mažai tariamasi su interesų grupėmis – „kuo skubiau, kuo greičiau susitvarkome savo reikalus taip, kaip mums atrodo geriau“. Iš to kyla problemų.

Reikia derinti sprendimus su interesų grupėmis, šiuo atveju – su Žurnalistų sąjunga. Niekas šito nenori daryti, niekas šituo nenori užsiimti, nes negalvojama, kad tai yra vertybė, interesų grupės nėra vertinamos kaip rimti partneriai. Visa kita, kas yra už valstybės institucijų ribų, jiems mėtosi po kojomis. Pilietinės visuomenės silpnėjimas yra visos šitos situacijos indikatorius. Valstybė ne tik nesukuria galimybių pilietinei visuomenei daryti įtaką sprendimams, bet ir žlugdo tą pilietinę visuomenę“, – LRT.lt komentavo Š. Liekis.

Š. Liekis, BNS nuotr.

Politologas, paklaustas, kodėl S. Skverneliui nepavyko suvaldyti situacijos ir įsiplieskė konfliktas tarp vyriausybės ir žiniasklaidos, paragino prisiminti, kad dabartinis premjeras visą gyvenimą dirbo policijos sistemoje, tad spręsti dilemas politinėje arenoje ir ieškoti kompromisų jam, panašu, iki šiol nėra lengva.

„S. Skvernelio visas gyvenimas praėjo statutinėje organizacijoje. Jis duoda komandą, pavyzdžiui, trims policijos nuovadoms, kiti pakelia ranką prie kepurės ir išsivaikšto vykdyti užduoties, o čia yra viskas sudėtingiau – vyriausybė nėra statutinė organizacija. Šioje situacijoje susiduria skirtingos kultūros“, – atkreipė dėmesį Š. Liekis.

Viešųjų ryšių specialistas įžvelgia lūžio tašką

Komunikacijas agentūros „Fabula“ vadovas, ryšių su visuomene specialistas Mykolas Katkus LRT.lt tvirtino, kad konfliktiniai santykiai tarp ministro pirmininko S. Skvernelio ir žiniasklaidos neturėtų stebinti. Anot pašnekovo, vyriausybių kadencijoms įpusėjus, ministrų kabinetų galvos – tiek Andrius Kubilius, tiek Algirdas Butkevičius – dažniausiai visada susilaukdavo daugiau kritikos iš žurnalistų. Šios vyriausybės atvejis, anot M. Katkaus, netapo išimtimi.

„Man atrodo, kas S. Skvernelio medaus mėnuo su žiniasklaida pasiekė savo pabaigą. Tame nėra nieko ypatingai keisto. Paprastai visos vyriausybės, įpusėjusios savo kadenciją, ilgainiui bando reguliuoti santykius su žiniasklaida ir pasiekia tam tikrą medaus mėnesio pabaigą. Kurį laiką tam tikra žiniasklaidos dalis vyriausybės vadovą kritikavo, bet bendrai S. Skvernelis žiniasklaidoje buvo matomas kur kas palankiau negu, pavyzdžiui, R. Karbauskis.

Dabar savotiškas medaus mėnuo pasibaigė, pasitikėjimo, matyt, nebeliko ir kiekvienas vyriausybės veiksmas vertinamas labai kritiškai“, – aiškino M. Katkus.

Komunikacijos specialisto manymu, jei tokie patys klausimai dėl Registrų centro duomenų prieinamumo kiltų S. Skvernelio vyriausybės kadencijos pradžioje, tokio ažiotažo nebūtų kilę.

„Man atrodo, kad valdančiosios daugumos ir žiniasklaidos santykiai pasiekė tam tikrą lūžio tašką. Nemanau, kad, jei kadencijos pradžioje būtų kilusi tokia diskusija, [...] ji būtų sulaukusi tokios aštrios reakcijos. Manau, kad turbūt žiniasklaida būtų susiderėjusi dėl kažkokio pereinamojo laikotarpio, kaip jie galėtų laikinai naudotis Registrų centro duomenimis.

Šiuo metu taip viskas sutapo, kad ir dėl LRT parlamentinio tyrimo išvadų diskutuojama, ir prieš tai esame girdėję eilę iniciatyvų, kurios nukreiptos į žiniasklaidą, tai atsitiko taip, kad S. Skvernelio ir žurnalistų santykiai pasiekė šaltojo karo stadiją, kurioje bet koks susikirtimas tarp vyriausybės ir žurnalistų automatiškai virsta į tokį skandalą, kokį mes dabar matėme“, – svarstė M. Katkus.

M. Katkus, BNS nuotr.

Ryšių su visuomene ekspertas sutiko, kad vyriausybė viešojoje komunikacijoje apie Registrų centro duomenų atvėrimą buvo padaryta klaidų, tačiau, anot jo, konflikto esmė yra ne komunikacija, o pasitikėjimo tarp premjero S. Skvernelio ir žiniasklaidos nebuvimas.

„Net, jei S. Skvernelis ir nebūtų planavęs uždaryti Registro centro duomenų – mes negirdėjome to vyriausybės pasitarimo garso įrašo – žurnalistai nebūtų juo patikėję“, – pažymėjo pašnekovas.

M. Katkaus manymu, vyriausybė galiausiai nuspręs leisti neatlygintinai žurnalistams naudoti Registrų centro duomenimis. Anot jo, iš S. Skvernelio taikos vardan galima tikėtis ir daugiau.

„Su žiniasklaida pyktis yra labai neteisinga strategija. Neabejoju, kad S. Skvernelis turės tą nepasitikėjimą sumažinti. Vienas kelias yra kalbėti su tais žurnalistais, su ta žiniasklaida, kuri šioje ir kitose situacijose labiau palanki jo pozicijai. Iš kitos pusės, manau, kad mes galime laukti tam tikrų simbolinių S. Skvernelio veiksmų, kurie parodytų pagarbą žiniasklaidai“, – komentavo komunikacijos specialistas.

LRT.lt

Skvernelis žurnalistai santykiai šaltasis karas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
17 peržiūrų gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sveikata
Šiemet Lietuvoje užregistruota 17 susirgimų tymais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, dauguma susirgimų tymais – 15 atvejų – registruota Visagine ir Ignalinos rajone, du susirgimų atvejai – įvežtiniai  iš Juodkalnijos ir Lenkijos. Visi susirgusieji – suaugę asmenys. Pernai per tą patį laikotarpį Lietuvoje registruoti du įvežtiniai tymų atvejai. Pirmas asmuo, susirgęs tymais, savaitę lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, antras asmuo – il...
Įvykiai
Nuo šiandien stabdomas 2018 metų šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT). Nauji šaukiamųjų sąrašai bus sudaromi 2019 m. sausio 10 d., iš kurių kitąmet į NPPKT planuojama pašaukti 3827 jaunuolius. Per 2018 m. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba gavo daugiau kaip 7000 prašymų atlikti NPPKT,  pusė iš jų – apie 3000, buvo norintys tarnybą pradėti savanoriškumo pagrindu (iš jų - 209 merginos), o likusieji, esantys...
Įvykiai
Pasitaiko atvejų, kad žmogus, pirkdamas automobilį, nežino, nuo ko pradėti ir kokius parengiamuosius darbus būtina atlikti, norint kuo greičiau išvažiuoti į gatves. „Regitra“ dalijasi naudingais patarimais, kokių svarbių dalykų nepamiršti prieš ir po įsigijus transporto priemonę ir norint ją įregistruoti savo vardu. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas Nepamirškite, kad teisingai sudaryti įsigijimo dokumentai yra būtini transporto priemonės pardavimo proc...
Įvykiai
Kitąmet daugelio gyventojų, tiek kaupiančių II pakopos pensijų fonduose, tiek nekaupiančių, laukia pokyčiai. Visi kaupiantieji mokės įmokas nuo savo darbo užmokesčio, o nenorintieji dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje turės teisę per pusę metų kaupimo atsisakyti. Nuo 2019 m. gyventojai bus skatinami dalyvauti pensijų kaupime sumažėsiančiais mokesčiais ir papildomais pervedimais iš valstybės biudžeto kaupiantiesiems. Be to, nuo šiol dalyvaujantieji kaupime...
Įvykiai
Modesta Gaučaitė Prezidentė Dalia Grybauskaitė duodama interviu LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ teigė, kad susirūpinusi dėl etatinio mokytojų darbo užmokesčio reformos savo pagalbą siūlė ir dabar iš pareigų jau atleistai švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei, ir premjerui Sauliui Skverneliui. Tiesa, pastarasis šalies vadovės pagalbos atsisakė. Pats premjeras Seime vykusioje vyriausybės valandoje sakė, kad tai, kas buvo siūloma, nebuvo pa...
Įvykiai
Jau pusmetį Lietuvos vairuotojai neprivalo su savimi vežiotis krūvos dokumentų, tačiau 8 iš 10 vairuojančių žmonių be jų nesėda į automobilį. Šie vairuotojai, kaip ir buvo įpratę iki liepos 1 dienos, pasiima privalomojo draudimo liudijimą, transporto priemonės techninės apžiūros bei registravimo dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Tik 9 proc. mūsų šalies vairuotojų šių dokumentų nesivežioja. Tai parodė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu šių metų lap...
Sportas
Aurimas Dovsevičius Gruodžio 11 d. Palangos „Lokiai“ Lietuvos veteranų krepšinio čempionato II - ojo turo rungtynėse sutriuškino Mažeikių „Nafmera“ komandą rezultatu 109 - 80 (21-27, 34-18, 24-18, 30-17). Egidijaus Kuktos vadovaujami krepšininkai sunkiai pradėjo rungtynes. Patyrę palangiškiai visą kėlinį kvėpavo Mažeikių „Nafmera“ krepšininkams tiesiai į nugarą, bet persverti rezultato savo naudai nepavyko (21:27).  Antrąjį kėlinį aikštelės šeimininkai gal...
Įvykiai
Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“ Lietuvos ūkininkai iš Europos Sąjungos (ES) negaus tokių tiesioginių išmokų, kokios žadėtos dar 2013-aisiais. „Tai reiškia, kad ES lieka mums skolinga“, – prieš išvykdama derėtis dėl naujo europinio biudžeto, LRT RADIJUI kalbėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau situacija gali būti dar blogesnė. Pasak prezidentės, jeigu politinio chaoso apimta Jungtinė Karalystė (JK) iš ES pasitrauks ne taip, kaip...
Kultūra
Gruodžio 27 d. 19 val. Palangos koncertų salėje rengiamas teatralizuotas koncertas „Štrauso muzikos sūkurys“, kuriame kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistais dainuos žymus tenoras Kristian Benedikt (Vaidas Vyšniauskas), neseniai debiutavęs prestižinėje Niujorko Metropolitan operos scenoje. Šviečiantys Palangos bulvarai, alsuojančios Baltijos pakrantė ir Johano Štrauso valsai – kas gali būti romantiškiau? Choreografas Aurelijus Liškauskas,...