Kurortas dabinasi dar viena sutvarkyta erdve – jau netrukus įsikurs Signatarų alėja

Palanga dar nebaigia Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimo – bendrovė „Palangos komunalinis ūkis“ pradėjo erdvės tarp Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios ir Senojo pašto pastato tvarkymo darbus ir jau visai netrukus kurortas ne tik puikuosis nauju lankytinu objektu, bet ir įamžins keturių Vasario 16 – osios akto signatarų, kurie mokėsi Palangos progimnazijoje, atminimą.

Įamžins keturis signatarus

Kaip „Vakarinei Palangai“ sakė darbus vykdančios bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ vadovas Gediminas Valinevičius, erdvėje tarp Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios ir Senojo pašto pastato, kur palangiškiai ir svečiai įpratę regėti nieko neišsiskiriantį taką, vedantį link buvusio tarptautinių telefoninių pokalbių užsakymo stoties, jau netrukus pamatysime nemažų pokyčių. Čia pradėti parengiamieji darbai, kurių dėka bus įrengta Signatarų alėja. Ji įamžins keturių Vasario 16 – osios akto signatarų, kurie mokėsi Palangos progimnazijoje, atminimą. Būtent toje vietoje, kur dabar stovi jau nebenaudojamas tarptautinių pokalbių punktas, iki didžiojo Palangos gaisro ir buvo įsikūrusi Progimnazija, garsėjusi savo auklėtiniais.

Atidaryti naują lankytiną objektą planuojama lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje.

Autoriai - Lietuvos nacionalinės premijos laureatai

Idėją, kaip turėtų atrodyti Signatarų alėja, praėjusių metų spalį tuometei Kultūros paveldo departamento direktorei Dianai Varnaitei pristatė du žinomi architektai, Vilniaus dailės akademijos profesoriai bei Lietuvos nacionalinės premijos laureatai Arūnas Sakalauskas ir Algirdas Žebrauskas.

„Dabar turime praėjimą be jokio akcento. Norėtume pabandyti pakeisti šios vietos veidą. Turime įdomią urbanistiškai Kretingos gatvės ašį, kuri atsiremia į neaiškų praėjimą, turime nesutvarkytą kiemo pusę, kaip ir aktyvų judėjimą Vytauto gatve. Idėja yra labai paprasta – išlaikyti žalio ploto mintį, kuri jau ankstesniais laikais buvo pradėta realizuoti, tik ją šiek tiek pertvarkyti. Paliekame pėsčiųjų praėjimą, truputėlį patraukiame žalią juostą link pastato, nes nėra jokios simetrijos, norime, kad bent prie bažnyčią juosiančios mūro tvoros būtų išlaikyta simetrija, nes tai architektūriškai yra labai svarbu. Siūlomežalius segmentus dalinti į keturis, nes norima įamžinti keturis signatarus. Priekinėje dalyje prie Vytauto gatvės siūlome statyti paminklą, kuris būtų gerai matomas nuo fontano aikštės ir bažnyčios fone“, – būsimos Signatarų alėjos idėją tuomet pristatė profesorius A. Žebrauskas.

Granitas ir išskirtinis apšvietimas

Kaip pasakojo darbus vykdančios bendrovės „Palangos komunalinio ūkis“ vadovas G.Valinevičius, tos idėjos, kurios buvo pristatytos pasitarime Kultūros paveldo departamente ir kurioms pritarta, dabar ir yra įgyvendinamos.

Erdvėje tarp Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios ir Senojo pašto pastato, kur palangiškiai ir svečiai įpratę regėti nieko neišsiskiriantį taką, jau netrukus pamatysime nemažų pokyčių. Projekto rengėjų vizualizacija

Kaip ir numatyta, visa erdvė tarp bažnyčios, pašto ir buvusios Palangos progimnazijos vietos bus suskirstyta į keturias dalis, čia atsiras keturi gėlynai ir keturios granito plokštės – tiek, kiek norima pagerbti signatarų. Kiekviena tokia gėlių ir granito kompozicija užsibaigs suoleliu. Visa ši dalis bus padaryta iš suomiško pilkojo granito.

Signatarų alėjos pradžią turėtų papuošti skulptoriaus Arūno Sakalausko baltai pilkšvo granito 6 metrų stela. Alėjos pabaigoje bus pasodintas ąžuoliukas.

Visa likusioji erdvė, kuri bus tinkama pasivaikščiojimams, bus išklota šiauštu granitu ir sudarys vientisą grindinį.

Šioje alėjoje bus įamžintosir Lietuvai itin svarbios datos: 1918 ir 2018 metai.

Alėjos rekonstrukcijos ir stelos autoriai - Lietuvos nacionalinės premijos laureatai Algirdas Žebrauskas ir Arūnas Sakalauskas – labai daug dėmesio skyrė ir naujosios erdvės apšvietimo koncepcijai, norima, kad alėja būtų galima grožėtis ne tik dieną, bet ji būtų matoma bei patraukli čia apsilankyti ir sutemus.

„Bus pakloti nauji požeminių komunikacijų tinklai, įrengtas visiškai naujas apšvietimas. Šviesos sklis ir iš apačios nuo grindinio, ir iš viršaus, ypač bus akcentuojama stelos didybė“, - pasakojo G.Valinevičius.„Palangos komunalinio ūkio“ direktorius susilaikė nuo išsamesnių apšvietimo įrengimo komentarų. „Palikime vietos atidarymo staigmenai“, - argumentavo pašnekovas.

Palangos savivaldybės inf.

Progimnaziją įsteigė grafas Juozapas Tiškevičius

Alėja įamžins keturių Vasario 16 – osios akto signatarų, kurie mokėsi Palangos progimnazijoje, atminimą. Būtent toje vietoje, kur dabar stovi jau nebenaudojamas tarptautinių pokalbių punktas, iki didžiojo Palangos gaisro ir buvo įsikūrusi Progimnazija, garsėjusi savo auklėtiniais

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Palanga atiteko Rusijai ir 1819 m. buvo prijungta prie Kuršo gubernijos, kurioje carinis režimas buvo švelnesnis negu Vilniaus bei Kauno gubernijose. 1886 m. grafas Juozapas Tiškevičius čia savo lėšomis įsteigė progimnaziją valdiškos mokyklos teisėmis ir buvo jos globėjas. Palangos progimnazija priklausė Rusijos liaudies švietimo ministerijos Rygos mokslo apygardai. Savo programa ir mokslo tvarka buvo klasikinė ir ją baigusiems teikė visas klasikinės progimnazijos teises. Iš kitų mokyklų išsiskyrė tuo, kad nebuvo amžiaus cenzo – įstodavo devynmečiai ir perkopę dvidešimt metų jaunuoliai.

Palangos progimnazijoje mokėsi nuo 100 iki 150 mokinių, daugiausia lietuvių. Rusiška mokykla lietuviško kaimo vaikui buvo, S. Kairio žodžiais tariant, „savotiškas tiltas per Rubikoną“, kurį privalėjo pereiti siekdamas geresnio gyvenimo. Šioje progimnazijoje mokėsi ir keturi būsimieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: Steponas Kairys, Antanas Smetona, Jurgis Šaulys ir Kazimieras Steponas Šaulys.

Palangos progimnazijos pastatas neišliko, jis sudegė per 1938 metų didįjį Palangos gaisrą.

Signatarų alėja Palangos progimnazija 4Vasario 16 – osios akto signatarai,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Specialūs projektai