Klaipėdos regiono namų darbai: ką daryti, kad kitą vasarą turistų srautai būtų dar gausesni?

Šių metų Klaipėdos regiono turizmo rezultatai pozityvūs – keliautojų skaičius augo visose savivaldybėse, o atvykusiųjų viešnagė užtruko ilgiau. Klaipėdos regiono turizmo tarybos pirmininkės Romenos Savickienės teigimu, jei verslo, savivaldos, nacionalinių parkų atstovai ir kitos suinteresuotos šalys veiktų pagal vieningą konkurencingumą skatinančią strategiją ir atliktų reikiamus namų darbus, ateityje rodikliai būtų ir dar geresni. Ateinančios vasaros siekiamybė – turizmui palankios aplinkos kūrimas bei tolesnis turistų srautų didinimas.

Turistų atvyko daugiau, jie ilsėjosi ilgiau

Klaipėdos regionas keliautojams patrauklus lankomais kultūriniais objektais, apgyvendinimo paslaugų pasiūla bei kokybe, kulinariniu paveldu, be to, poilsiautojai šioje vietovėje jaučiasi saugūs. Praėjusi vasara regiono lankytojus dar lepino ir puikiu oru, aktyvus turistinis sezonas prasidėjo gegužės pradžioje ir baigėsi spalio pirmomis dienomis.

Klaipėdos rajono informacinis centras per 2018 metus jau užfiksavo beveik 8 tūkst. lankytojų, Šilutės turizmo informaciniame centre iki šiol apsilankė beveik 9 tūkst. turistų, panašus lankytojų skaičius fiksuotas ir Kretingos rajone, Neringos – 27 tūkst., Palangos informacinis centras pateikia duomenis apie 79 tūkst. lankytojų, o Klaipėdos mieste suskaičiuojama daugiau nei 102 tūkst. turistų (64 tūkst. atvyko į Klaipėdą kruiziniais laivais, o daugiau nei 38 tūkst. apsilankė turizmo informacijos centre). Šalys, iš kurių į regioną atvyksta didžiausi užsienio turistų srautai – Vokietija, JAV, Prancūzija, Latvija. Taip pat sulaukiama keliautojų iš tokių valstybių kaip Didžioji Britanija, Ispanija, Lenkija, Rusija, Nyderlandai ir kitos užsienio šalys. Be to, šį sezoną visame regione ypač išaugo vietinio turizmo rodikliai. Klaipėdos regiono turizmo tarybos pirmininkė R. Savickienė džiaugiasi, kad „didžiosios Lietuvos“ žmonės vis dažniau savo poilsį pasirenka Lietuvos pajūryje.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr. / Šią vasarą Klaipėdoje lankėsi prašmatnus kruizinis laivas „Azamara Journey“. 

„Ganėtinai ilga vasara atnešė puikius rezultatus visam Klaipėdos regionui bei kurortinėms jo vietovėms. Esu tikra, kad lyginant su 2017 metais didesnio turistų skaičiaus sulaukė visi miestai ir miesteliai, pavyzdžiui, Skuodas, Šilutė ir kiti“, – teigia R. Savickienė.

Specialistės duomenimis, paprastai vasarą turistai ilgesniam laikotarpiui linkę apsistoti Neringos ir Palangos savivaldybėse, tačiau šis sezonas parodė, kad ir trečiame pagal dydį Lietuvos mieste Klaipėdoje, anksčiau laikytame „tranzitiniu“ miestu, svečiai apsistoja ilgiaunei vienai nakvynei.

Klaipėdos regiono lankytojų vidutinė išleidžiama pinigų suma išlieka stabili jau keletą metų.

„Iš turistų apklausų matome tendenciją, kad vidutiniškai vienas poilsiautojas per dieną yra linkęs išleisti nuo 50 iki 100 Eur. Ši išleidžiama pinigų suma turėtų būti panaši visame regione. Taip pat pastebime, kad suma priklauso nuo to, kokioje apgyvendinimo įstaigoje apsistoję poilsiautojai – viešbutyje, poilsio namuose, motelyje ir pan.“, – sako R. Savickienė.

Atsiranda daugiau susisiekimo galimybių

Svečių antplūdį Klaipėdos regione praėjusią vasarą fiksavo ne tik turizmo, bet ir kiti sektoriai, pavyzdžiui, transporto. Keltų linijos „DFDS Seaways“ duomenimis, tarptautiniais jūrų keltais buvo pervežta 9 proc. daugiau keleivių nei 2017 metais. R. Savickienės žiniomis, bent jau Klaipėdos miestą šia transporto rūšimi pasiekia daugiausiai keliautojų. Keltais atvykstančių turistų skaičius ateityje ir toliau augs, nes šiemet veiklą pradėjo vykdyti dar viena keltų linija „TTLine“.

Išaugusius keleivių srautus fiksuoja ir Palangos oro uostas, dėl aptarnautų keleivių skaičiaus jau artėjantis prie savo pajėgimų ribos. Šiemet oro uostą jau pasirinko beveik 7 proc. daugiau skrendančiųjų nei pernai tuo pačiu metu. Įmonės Lietuvos oro uostai duomenimis, augantys Palangos oro uosto rodikliai yra geriausias įrodymas, kad strateginiai sprendimai, priimti nustatant skrydžių kryptis, buvo teisingi.  Įsitraukimo svarbą į oro uostą pritraukiant naujus skrydžius suvokia ir regiono savivaldybės, kurios kiek galėdamos prisideda finansinėmis priemonėmis ir kitais turimais įrankiais. Nuo 2005 metų keleivių skaičius Palangos oro uoste padidėjo daugiau nei 3 kartus, t.y. nuo 94 tūkst. iki 300 tūks. keleivių per metus.

Nemaža dalis keliautojų į Klaipėdos regioną atvyksta traukiniais. Remiantis „Lietuvos geležinkelių“ pranešimo spaudai duomenimis, maršrutas „Vilnius-Klaipėda“ yra vienas populiariausių, o iki rugsėjo mėnesio bendrovės traukiniais keliavo 7 proc. daugiau keleivių nei pernai. Klaipėdos regiono turizmo tarybos pirmininkės žiniomis, kelionių traukiniu paklausa yra didesnė nei pasiūla, tad šiuo transportu norintiems atvykti turistams vasarą bilietus tekdavo įsigyti iš anksto.

„Keliautojai taip pat atvyksta automobiliais, tačiau jų srauto suskaičiuoti neįmanoma. Dar viena keliautojų grupė – atvykstantieji autobusais. Tai yra dažniausiai su kelionių agentūromis keliaujančios turistų grupės“, – keliavimo galimybes Klaipėdos regione vardija R. Savickienė.

Keičiasi elgesio įpročiai

Analizuojant, kaip keičiasi į Klaipėdos regioną atvykstančių poilsiautojų įgeidžiai ir atostogavimo įpročiai, anot R. Savickienės, matyti, kad žmonės vis labiau linkę laisvalaikį praleisti aktyviai. Į tai atsižvelgia ir turizmo sektoriaus atstovai. Pavyzdžiui, didelis dėmesys Klaipėdos regione yra skiriamas dviračių takų ir aktyvių vandens pramogų plėtrai. Tiek Klaipėdos mieste, tiek visame Klaipėdos regione galima pramogauti irklentėmis, baidarėmis, kanojomis, vandens dviračiais, plaukioti laivais, aitvaruoti. Šiomis pramogomis turistai noriai naudojasi.

„Vis labiau ryškėja ir tai, kad keliautojams tampa svarbu įsitraukti į procesą, patirti, paragauti, paliesti, pajausti ir pačiam kažką pasidaryti. Dėl šios priežasties itin sparčiai populiarėja regiono kulinarinis paveldas. Štai Kretingoje turistai gali išsikepti duonos, pasigaminti saldainių, Šilutės regione bei Neringoje rūkyti žuvį, Klaipėdoje pasimėgauti legendine virtuve, o Palangoje paragauti gintaro arbatos. Gintaro muziejuose Klaipėdoje ir Palangoje yra gintaro dirbtuvės, kuriose demonstruojama, kaip reikia gintarą apdirbti ir leidžiama pačiam pabandyti tai padaryti“, – pasakoja R. Savickienė.

Matyti ir nauja regione besiformuojanti keliautojų grupė. Tai žmonės, kurių veikla nesusieta su konkrečia darbo vieta, tad vasarą jie linkę asmeninį biurą susikurti pajūryje. Šiems keliautojams, kaip ir tiems, kurie atvyksta dalyvauti verslo konferencijose, anot R. Savickienės, ateityje svarbu pasiūlyti pritaikytų pramogų, kuriomis būtų galima užsiimti po darbo valandų.

Sritys, kur reikia susivienyti

Šių metų Klaipėdos regiono rezultatai išties pozityvūs, tačiau iki kitos vasaros atlikus reikiamus darbus, jie galėtų būti ir dar geresni. R. Savickienė pažymi, kad turistai yra reikalingi visam regionui, todėl itin svarbu, kad visos suinteresuotos šalys, įskaitant verslo, savivaldos, nacionalinių parkų atstovus veiktų pagal vieningą regiono konkurencingumą skatinančią strategiją. Taip, R. Savickienės teigimu, regione iki šiol sėkmingai buvo dirbama rinkodaros srityje.

„Turėtume dar aktyviau apjungti visas paslaugas, nuošalyje nepalikti verslo keliautojų. Manau, regione tikrai pasiteisintų specializuoti ir kompleksiniai pasiūlymai. Pavyzdžiui, jungtiniai pažintiniai maršrutai, kai lankytojas dalį laiko plauktų kanoja, vėliau persėstų į laivą, plauktų juo, pasigautų žuvies ir paragautų žuvienės. Taip pat svarbu, kad žmogui būtų lengva surasti informacijos apie tai, ką jis gali veikti“, – pažymi R. Savickienė.

Klaipėdos regiono turizmo tarybos pirmininkės manymu, savivaldybių pagrindinis tikslas toliau turėtų būti turizmui palankios aplinkos kūrimas bei turistų srautų didinimas. Viešųjų erdvių tvarkymas, lankomų objektų kūrimas, taip pat ir regiono pasiekiamumo didinimas. Pavyzdžiui, šiuo metu Klaipėdos regiono savivaldybės vienija lėšas ir kryptingai dirba drauge su Palangos oro uostu siekiant pritraukti naują skrydį iš Vokietijos. Šis skrydis itin reikšmingas, kadangi vien Klaipėdos mieste turistai iš Vokietijos sudaro 40 proc. visų užsienio keliautojų. Investuotojų bei šalies verslininkų prisidėjimas turimais resursais taip pat kritiškai svarbus, siekiant atkreipti oro vežėjų dėmesį, nes konkurencija su Europos oro uostais yra milžiniška.

Didesnio turistų skaičiaus pritraukimas, pelnas, darbo vietų kūrimas reikalingas visam regionui, todėl didelė reikšmė teikiama bendrų darbo priemonių, pagal kurias suinteresuotos pusės galėtų dirbti kartu, kūrimui, konkurencijos tarp kurortų, viešbučių ir kitų įstaigų mažinimui. Be to, visą regioną vienija tikslas suteikti atvykstantiesiems aukštos kokybės paslaugas ir lankytojų viešnagę paversti kaip galima ilgesne. Siekiama, kad ateityje keliautojai neužsibūtų tik vienoje vietovėje, bet vis labiau norėtų pažinti visą Klaipėdos regioną.

„V.P.“ inf.

Turistai Turizmas Klaipėda Klaipėdos rajonas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...