Eksperimentas: 1 iš 3 daugiabučių gyventojų nenorėtų socialiai remtinų asmenų kaimynystės

Vienas iš trijų Lietuvos daugiabučių gyventojų nenorėtų, kad jo kaimynystėje būtų įrengti socialiniai būstai.

Tai paaiškėjo 60 šalies miestų ir miestelių surengus eksperimentą, kurio metu daugiau nei 8 tūkst. daugiabučių gyventojų gavo pranešimus, kad šalia jų gali būti įrengti butai socialiai remtiniems asmenims.

Eksperimento metu nesutikimą dėl socialinio būsto kaimynystės išreiškė 29 proc. pranešimus gavusių gyventojų, o prieštaraujančių skaičius savivaldybėse buvo labai skirtingas. Pavyzdžiui, Kaune, Kėdainiuose ir Širvintose socialinio būsto kaimynystės nepanoro daugiau nei 80 proc., o Druskininkuose, Raseiniuose ir Kretingoje – mažiau nei 6 proc. gyventojų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Socialiai remtinas = asocialus?

Eksperimentą inicijavusios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorė Lidija Kašubienė sako, kad jis aiškiai atskleidė ir „įgarsino“, kokie stereotipai apie socialinių būstų gyventojus vyrauja visuomenėje.

„Sužinoję apie galimus naujus kaimynus gyventojai aktyviai atsiliepė ir išsakė pačias įvairiausias nuomones. Dažniausiai žmonės baiminasi, kad būste neapsigyventų asocialūs, nevaldomi, triukšmingi, turintys priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms ar teisti asmenys. Taip pat buvo minima, kad kaimynystėje nepageidaujami pabėgėliai ar romų tautybės žmonės. Taigi socialinio būsto gyventojo „portretas“ ne tik vis dar labai stereotipiškas, bet ir stigmatizuotas“, – sako L. Kašubienė pridurdama, kad gyventojų pastabos buvo išsakytos labai emocingai, su įniršiu.

Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, tokios neigiamos nuostatos kartais susiformuoja, kai pabendravus su vienu asmeniu į situaciją pažiūrima nekritiškai ir susidaroma nuomonė apie visą jo atstovaujamą grupę.

„Tokios frazės kaip „moterys blogai vairuoja“, „visi politikai vagys“, „kitur gyvenimas tikrai geresnis“ parodo mąstymo siaurumą – žmonės yra linkę iš vieno atvejo spręsti apie visumą. Nors tie pavyzdžiai konkrečiu atveju ir gali būti teisingi, tačiau pats apibendrinimas neturi pagrindo. Žmonės nebando suprasti esmės, nes tam reikia pastangų, noro matyti plačiau ir tiesiog elementaraus suvokimo, kad socialiai remtino žmogaus situacijoje galime atsidurti kiekvienas. Bijoti užsimerkus tamsoje visuomet lengviau nei išdrįsti atsimerkti ir pamatyti, kad baubas žiūri iš veidrodžio“, – sako psichologas.

Neigiama asmeninė patirtis

Dalis nuomonę išsakiusių eksperimentinio tyrimo dalyvių nurodė, kad vengia socialinio būsto kaimynystės dėl jau turimos neigiamos asmeninės patirties.

„Jau yra keli tokie butai. Šalia gyvena – koncertai kiaurą parą“; „Jau yra vienas toks būstas – girtuokliai iškritę visur miega. Baisu net vaikus išleisti į kiemą“; „Viename tokiam bute gyvena 17 kačių. Net gyventi neįmanoma – dvokia“; „Turėjom problemų, kai viena šeima socialinį būstą pavertė landyne – iš viso miesto rinkosi girtuokliai, visą parą vyko „diskotekos“, daužė laiptinės langus, užpylė mūsų butą, teko nuolat kviesti policiją“, – tokius komentarus pateikė eksperimento dalyviai.

Specialistų teigimu, tokių žmonių nuostatas bei patirtį pakeisti sunkiausia, tačiau bandyti – verta.

„Bendra situacija parodo visuomenės nebrandumą. Žinant, kad šalia yra pažeidžiamas žmogus – brandi visuomenė stengtųsi jam padėti suvokdama, kad visa bendruomenė stipri tiek, kiek stiprūs labiausiai pažeidžiami jos nariai. Visgi reiktų nenuleisti rankų nematant greito rezultato. Net ir turėdami noro, žmonės savo nuostatas yra linkę keisti lėtai. Svarbu, kad žmonės matytų kuo daugiau teigiamų pavyzdžių ir tai būtų tarsi atsvara jų ankstesnei patirčiai“, – paaiškina psichologas P. Rakštikas.

Daug erdvės pokyčiams

Kai kurie apklausti daugiabučių gyventojai kategoriškos nuomonės neturėjo, nes pirmiausia teigė norintys sužinoti, kokie kaimynai atsikraustytų į socialinį būstą.

„Jeigu jauna šeima – nieko prieš“, „Ir patys kažkada stovėjome eilėje dėl socialinio būsto. Svarbiausia, kad ne narkomanai“, „Jeigu kokie vargšai lietuviai, tada gal ir nieko, bet tik ne prasigėrę, ne romų tautybės ar pabėgėliai“, – išimtis dėl kaimynystės dėstė daugiabučių gyventojai.

Pasak L. Kašubienės, tokie atsakymai rodo, kad erdvės pokyčiams yra.

„Socialinio būsto gyventojai yra visuomenės atspindys. Kartais ir padoriems, protingiems bei išsilavinusiems žmonėms gyvenimas nepagaili sunkumų. Tai, kad „rūšiavimas“ ir etikečių klijavimas baigiasi su šiais žmonėmis susidūrus akis į akį, puikiai atskleidė mūsų socialinis vaizdo eksperimentas. Jo metu pasiūlėme pabendrauti 20 atsitiktine tvarka atrinktų žmonių, iš kurių 10 gyvena socialiniuose būstuose arba laukia jo eilėje, tačiau kiti eksperimento dalyviai šio fakto nežinojo. Paradoksalu, tačiau po gyvo susitikimo socialinio būsto gyventojai buvo minimi tarp geidžiamų kaimynų“, – pažymi L. Kašubienė.

Lietuvoje yra per 11 tūkst. socialinių būstų, dar apie 10 tūkst. šeimų laukia būsto eilėje. Iki 2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bus įsigyta apie 2000 būstų valstybės remiamiems asmenims apgyvendinti. Į socialinį būstą gali pretenduoti daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai, našlaičiai ar asmenys, likę be tėvų globos, neįgalieji, pensinio amžiaus asmenys, darbingi asmenys, gaunantys mažas pajamas.

Apie 60 savivaldybių vykusį tyrimą

Liepos–rugpjūčio mėnesiais šalies savivaldybių teritorijose vykusį eksperimentinį tyrimą inicijavo Centrinė projektų valdymo agentūra, kuri administruoja Europos Sąjungos (ES) investicijas socialiniam būstui įkurti. Tyrimo metu kiekvienoje iš 60 savivaldybių atsitiktiniu būdu buvo pasirinkta mažiausiai po 2 daugiabučius, kuriuose išplatinti pranešimai apie planuojamus įrengti socialinius butus, o prieštaraujančių tokiems planams paprašyta informuoti apie savo nesutikimą. Nerenkant jokių asmens duomenų, išskyrus priklausymą gyvenamajai teritorijai, užfiksuota, kiek gyventojų pareiškė nesutikimą dėl socialinių butų įrengimo ir kokie pagrindiniai išsakyti argumentai.

lrt.lt

Eksperimentas,daugiabučių gyventojai nenori socialiai remtini asmenys kaimynystės,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
21 peržiūra spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Vairuotojų jau netrukus laukia teigiami pokyčiai. Pernai Seimui patvirtinus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas, neturtinės žalos asmeniui suma yra įtraukiama į bendrą žalos asmeniui draudimo sumą ir siekia iki 5 mln. eurų. Šiuo metu neturtinė žala gali siekti iki 5 tūkst. eurų. Šie pakeitimai galios nuo lapkričio 1 d. sudaromoms sutartims. Kaip teigia draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto prie...
Įvykiai
Lietuvai išpirkus suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą, vartotojai jau nuo 2019 metų antros pusės už SGD infrastruktūrą kasmet mokėtų 23 mln. eurų mažiau, sako Energetikos ministerija. „Mums būtina užsitikrinti SGD tiekimą ateityje dėl to, kad būtume energetiškai saugūs, turėtume prieigą prie tarptautinių rinkų ir nepermokėtume už dujas“, - sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, trečiadienį su Seimo Ekonomikos ir Energetikos...
Įvykiai
Jaunų šeimų būsto programai regionuose 2019 metais planuojama skirti 10 mln. eurų. Šios lėšos numatytos kitų metų biudžeto projekte, kuriam pritarė Vyriausybė. „Jaunos šeimos, kurių prašymai paskatai gauti šiais metais bus netenkinami, nes išnaudotos visos tam skirtos lėšos, yra įrašomos į sąrašą finansinei paskatai gauti kitais metais. Kadangi ši programa yra patvirtinta iki 2021 metų, šeimos ir toliau gali teikti prašymus“, - pranešime cituojamas sociali...
Įvykiai
Nacionalinis egzaminų centras (NEC) primena, kad šiemet abiturientai apsispręsti, kokius brandos egzaminus ketina laikyti, turi iki spalio 24 d. NEC atstovų teigimu, anksčiau pasirinkę egzaminus abiturientai galės iš anksto tikslingai jiems ruoštis, o  savivaldybėms ir mokykloms taip duodama daugiau laiko susiplanuoti ugdymo procesą. Apsisprendę dėl savo pasirinkimo vėliau moksleiviai jį koreguoti galės tik išimtiniais atvejais. „Pagrindiniai brandos egzam...
Įvykiai
Lukas Blekaitis Trečiadienį minima Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva kasmet šią dieną pasitinka vis liūdniau. Naujausi duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis 2017 m. buvo didžiausias nuo pat Lietuvos įstojimo į ES ir siekė 22,9 proc., taip palikdamas Lietuvą viena iš lyderiaujančių ES pagal aukštus skurdo rizikos rodiklius. Kaip, remdamasis Statistikos departamento duomenimis, skelbia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, 2017 m., ly...
Įvykiai
Nuo antradienio vakaro iki trečiadienio paryčių tarp Klaipėdos ir Vilniaus važiuojantys vairuotojai turi būti ypač atidūs. Per A1 autostradą bei mažesnius kelius bus vežamas nestandartinių gabaritų krovinys. Iš Klaipėdos uosto į Vilnių vežamas krovinys itin išsiskiria savo pločiu – jis trigubai platesnis už įprastą automobilį, todėl būkite labai atsargūs lenkdami šį krovinį autostradoje ir prasilenkdami su juo miestuose.  18,5 m. ilgio, 5,65 m. pločio, 4...
Įvykiai
Kai kalbama apie automobilių spūstis, oro užterštumą, dažniausiai galvojame apie didžiuosius miestus. Tačiau šiltuoju metų laiku ir Lietuvos kurortai ima dusti nuo automobilių spūsčių. O kur dar daugybė dviratininkų, įvairius elektrinius paspirtukus, riedžius ir kitas modernias transporto priemones išbandyti trokštančių srautai. Todėl senoji tų miestų transporto infrastruktūra pamažu keičiama, kad gyventojai ir poilsiautojai galėtų saugiai, greitai ir pato...
Kriminalai
Spalio 16 d.  apie 12 val. Palangos policijos komisariate gautas pranešimas apie tai, kad Gintaro g., pušyne, pastebėtas pakaruoklis. Jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento žmogus neturėjo. Velionis buvo apie 40-45 m., smulkaus kūno sudėjimo, 1,70 - 1,75 m ūgio, juodais žilstelėjusiais plaukais, trumpai nuskusta galva, ant kūno tatuiruočių neturėjo. Vilkėjo raudonos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, mėlynas džinsines kelnes, avėjo juodos...
Sportas
Naudingiausiu antrosios Nacionalinės krepšinio lygos savaitės krepšininku pripažintas įspūdingą žaidimą demonstravęs ir Palangos „Kuršius“ į dvi pergales atvedęs Jalenas Riley. 25-erių metų 182 cm ūgio amerikietis surengė fantastišką pasirodymą akistatoje su Jonavos „Sintek-Jonava“, kuomet įmetė 34 taškus (6/9 dvit., 4/6 trit., 10/12 baudos), atkovojo 7 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, blokavo 2 metimus ir surinko 46 naudingumo balus. 46 naudi...