Vairuotojai rado spragą vidutinio greičio matuokliuose – dalis gali važiuoti greičiau

Vairuotojai išsiaiškino, kad sektoriniai greičio matuokliai turi spragą, kuri daliai eismo dalyvių leidžia važiuoti greičiau, nei jiems leidžia Kelių eismo taisyklės (KET).

Su redakcija susisiekė jaunas vairuotojas Linas, kuriam kilo abejonių dėl sektorinių greičio matuoklių.

Jo teigimu, pradedantieji vairuotojai, dažnai įvardijami kaip „klevo lapai“ ar „žalialapiai“, neturintys 2 metų vairavimo stažo, pagal KET privalo kai kuriuose kelių ruožuose važiuoti lėčiau, bet, pasirodo, vidutinio greičio matuokliai neįgalūs to identifikuoti.

Panaši situacija su motociklais, kurie valstybinius numerius turi tik galinėje dalyje – greičio įranga nesugeba identifikuoti transporto priemonės, jei numeriai skenuojami iš priekio.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pripažino, jog iš tiesų egzistuoja tam tikra spraga, kuri daliai vairuotojų leidžia važiuoti greičiau.

Egzistuoja spraga

KET numato, kad automagistralėse vairuotojams, turintiems 2 metų stažą, leidžiama važiuoti ne didesniu nei 130 km/val. greičiu, greitkeliuose maksimalus greitis siekia 120 km/val.

Pradedantieji vairuotojai tokiuose Lietuvos keliuose turi tenkintis 90 km/val. greičiu.

Kituose keliuose įprastai vairuotojams leidžiamas ne didesnis nei 90 km/val. greitis, „žalialapiams“ – 70 km/val.

LAKD laikinasis vadovas Vitalijus Andrejevas pripažįsta, kad sektoriniai greičio matuokliai yra bejėgiai 100 proc. atskirti, kuris eismo dalyvis yra „klevo lapas“, o kuris – ne.

Todėl šioje vietoje egzistuoja spraga – pradedantieji vairuotojai pro matuojamą ruožą gali važiuoti greičiau, nei jiems leidžia KET, ir vis tiek nebus nubausti.

„Taip, spraga egzistuoja, nes jeigu jūs neturite priskyrimo, kaip yra, tarkime, Estijoje, kad būtinai vairuotojai turi būti užsiregistravę tam tikrame registre, tai pas mus, kadangi nėra tokio registro, tai taip, „klevo lapas“ gali važiuoti tame ruože maksimaliu leistinu greičiu“, – apie šią problemą paklaustas teigė V. Andrejevas.

Tačiau jis pridūrė, kad paliktą spragą bus mėginama išspręsti.

„Mūsų visos sistemos, kurios dabar diegiamos, bus susietos su duomenų bazėmis, turinčiomis tam tikrą užkoduotą numerių atpažinimą, kuris perduodamas sistemai. Taip mes tikriname tiek civilinį draudimą, tiek techninę apžiūrą, taip pat tikriname, ar tai nėra vogta transporto priemonė.

Manau, kad techniškai tas dalykas nėra praleistas, mes atkreipsime į tai dėmesį, kad tiesiog paimtų duomenis, kas vairuoja transporto priemonę“, – sakė LAKD laikinasis vadovas.

Problema – ir su motociklais

V. Andrejevas teigė, kad sektoriniai greičio matuokliai statomi ne tik ten, kur yra didesnis leistinas greitis, tad pradedantiesiems vairuotojams daug vietų spustelėti akceleratoriaus pedalą nebus.

„Matuoklius statome ten, kur yra daugiausia ribojimų. Tai gali būti 70 km/val. greitis ir pan. Iš tų visų ruožų gal bus tik 10–15 proc., kuriuose bus 90 km/val. leistinas greitis.

Mes orientuoti ir į gyvenvietes, per kurias eina tranzitinis transportas, tai ten iki 50 km/val. ribojamas greitis, kai kur 70 ir t. t. Bet kokiu atveju ta koreliacija arba tas problemos sušvelninimas yra realus“, – pridūrė LAKD vadovas.

Jis taip pat sutiko, kad analogiška problema egzistuoja ir kalbant apie motociklus, kurių valstybiniai numeriai yra tik galinėje dalyje, o sektoriniai greičio matuokliai sugeba užfiksuoti įvažiuojant į ruožą tik priekinę arba galinę transporto priemonės dalį.

„Su motociklais problema yra ir kalbant apie stacionarius greičio matuoklius. Bet dažniausiai tie, kurie viršija greitį, dar ir numerius užsilanksto, tai problema tikrai yra“, – sakė V. Andrejevas.

Jis neatmetė galimybės, kad dėl to motociklininkams vieną dieną gali tekti ant savo šalmo užsiklijuoti lipduką su valstybiniu numeriu.

„Reikia stebėti pokyčius, vėlgi kiek yra žūstančių motociklininkų ir kiek tai susiję su greičiais.

Dažniausiai greitis tarpmiestyje tokios problemos nesukelia kaip mieste. Dažniausiai būtent mieste ir patiriami tie autoįvykiai su skaudžiomis pasekmėmis“, – teigė laikinasis LAKD direktorius.

Gali rodyti netikslų greitį

Primename, kad LAKD artimiausiu metu turi atlikti vidutinio greičio matuoklių ekspertizę, nes kyla įtarimų dėl galimų klaidų, dėl ko vairuotojai gali būti nubaudžiami nepagrįstai.

ŠANSAS VAIRUOTOJAMS: AIŠKINSIS, AR VIDUTINIO GREIČIO MATUOKLIAI NETURI KLAIDŲ

Išaiškėjus, jog metodologijoje išties pasitaikė klaidos, matuokliais užfiksuoti vairuotojai gali likti nenubausti, nes visus pažeidimus tektų anuliuoti.

Remiantis pirminiais duomenimis, per dieną vidutinio greičio matuokliais užfiksuojama apie 1,5 tūkst. pažeidėjų.

Iš viso nuo rugsėjo 1 iki 16 dienos stacionarūs greičio matuokliai užfiksavo apie 24 tūkst. pažeidėjų.

Greitį viršijo:

  • 10-20 km/val. – 18 689 vairuotojų;
  • 20-30 km/val. – 3 791;
  • 30-40 km/val. – 900;
  • 40-50 km/val. – 220;
  • daugiau nei 50 km/val. – 125.

Vidutinio greičio matuokliai nuo rugsėjo mėnesio greitį pradėjo fiksuoti 25 Lietuvos ruožuose.

Šios sistemos veikimo principas paprastas: viena kamera užfiksuoja automobilį ir važiavimo pro ją laiką, o kita – tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje.

Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų ir ruožo pradžioje ir pabaigoje užfiksuotą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį. Jį viršijus, formuojamas pažeidimo protokolas.

autobanas.lt

Vairuotojai rado spraga vidutinio greičio matuokliai,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
96 peržiūros spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Vairuotojų jau netrukus laukia teigiami pokyčiai. Pernai Seimui patvirtinus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas, neturtinės žalos asmeniui suma yra įtraukiama į bendrą žalos asmeniui draudimo sumą ir siekia iki 5 mln. eurų. Šiuo metu neturtinė žala gali siekti iki 5 tūkst. eurų. Šie pakeitimai galios nuo lapkričio 1 d. sudaromoms sutartims. Kaip teigia draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto prie...
Įvykiai
Lietuvai išpirkus suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą, vartotojai jau nuo 2019 metų antros pusės už SGD infrastruktūrą kasmet mokėtų 23 mln. eurų mažiau, sako Energetikos ministerija. „Mums būtina užsitikrinti SGD tiekimą ateityje dėl to, kad būtume energetiškai saugūs, turėtume prieigą prie tarptautinių rinkų ir nepermokėtume už dujas“, - sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, trečiadienį su Seimo Ekonomikos ir Energetikos...
Įvykiai
Jaunų šeimų būsto programai regionuose 2019 metais planuojama skirti 10 mln. eurų. Šios lėšos numatytos kitų metų biudžeto projekte, kuriam pritarė Vyriausybė. „Jaunos šeimos, kurių prašymai paskatai gauti šiais metais bus netenkinami, nes išnaudotos visos tam skirtos lėšos, yra įrašomos į sąrašą finansinei paskatai gauti kitais metais. Kadangi ši programa yra patvirtinta iki 2021 metų, šeimos ir toliau gali teikti prašymus“, - pranešime cituojamas sociali...
Įvykiai
Nacionalinis egzaminų centras (NEC) primena, kad šiemet abiturientai apsispręsti, kokius brandos egzaminus ketina laikyti, turi iki spalio 24 d. NEC atstovų teigimu, anksčiau pasirinkę egzaminus abiturientai galės iš anksto tikslingai jiems ruoštis, o  savivaldybėms ir mokykloms taip duodama daugiau laiko susiplanuoti ugdymo procesą. Apsisprendę dėl savo pasirinkimo vėliau moksleiviai jį koreguoti galės tik išimtiniais atvejais. „Pagrindiniai brandos egzam...
Įvykiai
Lukas Blekaitis Trečiadienį minima Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva kasmet šią dieną pasitinka vis liūdniau. Naujausi duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis 2017 m. buvo didžiausias nuo pat Lietuvos įstojimo į ES ir siekė 22,9 proc., taip palikdamas Lietuvą viena iš lyderiaujančių ES pagal aukštus skurdo rizikos rodiklius. Kaip, remdamasis Statistikos departamento duomenimis, skelbia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, 2017 m., ly...
Įvykiai
Nuo antradienio vakaro iki trečiadienio paryčių tarp Klaipėdos ir Vilniaus važiuojantys vairuotojai turi būti ypač atidūs. Per A1 autostradą bei mažesnius kelius bus vežamas nestandartinių gabaritų krovinys. Iš Klaipėdos uosto į Vilnių vežamas krovinys itin išsiskiria savo pločiu – jis trigubai platesnis už įprastą automobilį, todėl būkite labai atsargūs lenkdami šį krovinį autostradoje ir prasilenkdami su juo miestuose.  18,5 m. ilgio, 5,65 m. pločio, 4...
Įvykiai
Kai kalbama apie automobilių spūstis, oro užterštumą, dažniausiai galvojame apie didžiuosius miestus. Tačiau šiltuoju metų laiku ir Lietuvos kurortai ima dusti nuo automobilių spūsčių. O kur dar daugybė dviratininkų, įvairius elektrinius paspirtukus, riedžius ir kitas modernias transporto priemones išbandyti trokštančių srautai. Todėl senoji tų miestų transporto infrastruktūra pamažu keičiama, kad gyventojai ir poilsiautojai galėtų saugiai, greitai ir pato...
Kriminalai
Spalio 16 d.  apie 12 val. Palangos policijos komisariate gautas pranešimas apie tai, kad Gintaro g., pušyne, pastebėtas pakaruoklis. Jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento žmogus neturėjo. Velionis buvo apie 40-45 m., smulkaus kūno sudėjimo, 1,70 - 1,75 m ūgio, juodais žilstelėjusiais plaukais, trumpai nuskusta galva, ant kūno tatuiruočių neturėjo. Vilkėjo raudonos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, mėlynas džinsines kelnes, avėjo juodos...
Sportas
Naudingiausiu antrosios Nacionalinės krepšinio lygos savaitės krepšininku pripažintas įspūdingą žaidimą demonstravęs ir Palangos „Kuršius“ į dvi pergales atvedęs Jalenas Riley. 25-erių metų 182 cm ūgio amerikietis surengė fantastišką pasirodymą akistatoje su Jonavos „Sintek-Jonava“, kuomet įmetė 34 taškus (6/9 dvit., 4/6 trit., 10/12 baudos), atkovojo 7 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, blokavo 2 metimus ir surinko 46 naudingumo balus. 46 naudi...