Palanga steigia Šventosios jūrų uosto direkciją (nuotraukų albumas)

Livija Grajauskiene

Ketvirtadienį Palangos miesto savivaldybės taryba vienbalsiai priėmė sprendimą įsteigti savivaldybės įmonę „Šventosios jūrų uosto direkcija“, kurios buveinė – Šventosios g. 14, Palanga.

Šis žingsnis buvo būtinas įgyvendinant šių metų birželį priimto LR Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo nuostatas.

Taip pat priimant Palangos miesto tarybos sprendimą atsižvelgta į 2018 m. rugpjūčio 29 d. Vyriausybės nutarimus, kuriais Palangos miesto savivaldybei perduota Šventosios jūrų uostui priskirta akvatorija bei nekilnojamasis ir ilgalaikis materialusis turtas.

Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio nuostatos numato, kad Palangos miesto savivaldybės taryba perduoda uosto akvatoriją ir infrastruktūrą savivaldybės įmonei pagal patikėjimo sutartį.

Naujai steigiamai savivaldybės įmonei „Šventosios jūrų uosto direkcija“ keliami tikslai – teikti kokybiškas tarptautinius standartus atitinkančias viešąsias paslaugas eksploatuojant Šventosios jūrų uostą, užtikrinti jo funkcionavimą ir konkurencingumą, atlikti Šventosios jūrų uosto įstatyme numatytas uosto valdytojo funkcijas, tinkamai eksploatuoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus.

Palangos politikai pavedė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorei Akvilei Kilijonienei ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo patvirtinti steigiamos įmonės įstatus bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su įmonės steigimu.

Perėmė turto už 3,77 euro

Tuo pačiu sprendimu patvirtintas ir perduodamo turto sąrašas. Sąraše nurodyta 209,6 ha ploto uosto išorinė akvatorija, kurios likutinė vertė 2018-ųjų rugsėjo 30 d. – 0,00 euro.

Tokia pat nulinė likutinės vertės suma nurodoma ir prie nekilnojamojo turto: Kopų g. 17A adresu esančių 21,19 kv.m ploto klubo, 47,16 kv. m virtuvės-prausyklos, 27,12 kv.m baro, 51,04 kv.m sandėlio, 2018 kv. m kiemo statinių (vasarnamių kiemo aikštelės), septyniolikos vasarnamių, kurių plotas – nuo 27,12 iki 2ų,88 kv.m, bei 292,48 kv.m Šventosios uosto vakarinės ir 434,43 kv.m rytinės krantinių.

Taip pat naujai steigiamai savivaldybės įmonei perduodama ilgalaikio materialiojo turto, kurio įsigijimo vertė eurais nurodyta 30 tūkst. 32,15 eurai, o likutinė vertė 2018.09.30 siekia 3,77 eurus.

Iki 29 centų už vienetą nuvertėjo absoliučiai visi sąraše išvardinti įrengimai: du reklaminiai informaciniai Šventosios uosto stendai, įsigyti po 428,64 už vienetą, 5 tūkst. 683,21 eurų kainavusi vaizdo įrašymo tarnybinė stotis, septynios vaizdo kameros, iš kurių keturios kainavo 1 tūkst. 481,12 eur, dvi po 2 tūkst. 125,23 eur. ir viena už 1 tūkst. 240,15 eur. bei trys radijo ryšio moduliai Microtic 411 su antenomis, savo laiku įsigyti po 692,19 eurus.

Rengia paraišką ŽŪM

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pasidalijo tolesniais planais dėl Šventosios uosto ateities.

Pasak miesto vadovo, problemų buvo daug, jų tebėra ir dabar. Tačiau įsteigus Šventosios jūrų uosto direkciją randasi viltis, kad problemos pamažu ims spręstis, ko nebuvo daroma, kai Šventosios uostas buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) dalis: meras sakė neseniai bendravęs su KVJUD vadovu, ir iš to pokalbio dar kartą įsitikinęs, jog Šventosios uostas Klaipėdai nėra ir nebuvo reikalingas. Klaipėda turi strateginių planų dėl krovos uosto plėtros, o visi kiti su tuo nesusiję planai, tarp jų ir ne vieną milijoną kainavusi parengtoji techninė Šventosios uosto atkūrimo dokumentacija, greičiausiai būtų taip ir dūlėję KVJU direkcijos stalčiuose.

„Dėl ko reikalinga ši įstaiga? Visų pirma, to reikalauja įstatymas, o antra, lapkričio gale savivaldybės administracija planuoja pateikti paraišką Žemės ūkio ministerijai, dėl Šventosios jūrų uosto atstatymo antrojo etapo įgyvendinimo. Įgyvendintojas bus Palangos miesto savivaldybės administracija, o visus darbus ji paves įgyvendinti dabar kuriamai įstaigai. Tikimės, kad kitais metais jau galėsime pradėti pirmuosius darbus, sutvarkyti infrastruktūrą žvejams, sutvarkyti prieigas, įvažiavimus. Dėl pastarųjų kalbamės su susisiekimo ministru, kad kitais metais būtų numatytas papildomas finansavimas ir lėšos skirtos gatvėms, reikalingoms įvažiuoti į Šventosios uostą, automobilių aikštelių plėtrai ir kitiems darbams“, – pasidalijo planais kurorto meras Š. Vaitkus.

Perduotas nuo liepos 1-osios

Primename, kad Šventosios uostas prarado valstybinio statusą, kai jį patikėjimo teise nuo liepos 1 d. pradėjo valdyti Palangos savivaldybė. Tokį Vyriausybės pasiūlytą įstatymo projektą birželio 14 d. patvirtino Seimas.

Vyriausybė, teikdama projektą, tvirtino, kad naujasis įstatymas yra reikalingas, siekiant ieškoti būdų pritraukti investuotojus į Šventosios uostą.

Iki šiol galiojusiame įstatyme buvo numatyta, kad Šventosios jūrų uostas yra valstybinis, jo teritorija, akvatorija ir visa turima infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė, o jo steigėja yra Vyriausybė. Šventosios valstybinį jūrų uostą valdė valstybės įmonė „Šventosios uosto direkcija“, kuriai pavestas funkcijas vykdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Birželį priimtais įstatymais numatyta, kad Šventosios uostas praranda valstybinį statusą, jo „žemę, akvatoriją, ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdytų, naudotų ir ja disponuotų Palangos miesto savivaldybė“.

Iki šiol merdėjo

Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas jau buvo atidarytas 2011 m. birželį, tačiau veikė vos kelias dienas, nes įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu. Pripažinta, jog buvo padaryta klaida, kad uostas gilintas neatstatant molų, todėl šįkart atstatymo darbus numatyta pradėti būtent nuo molų statybos. Šventosios uoste iki 2015 m. buvo atlikta darbų už 2,45 mln. Eur, iš kurių 1,84 mln. Eur – Europos Sąjungos lėšos.

Tačiau uostas iki šiol merdėja, jo dugnas vėl užsinešė smėliu ir dumblu. Todėl dabar ieškoma lankstesnių galimybių pritraukti investuotojus į uosto gilinimą ir jo paruošimą bent žvejų naudojimui ir rekreacijai, pvz., jūrinių jachtų prisišvartavimui.

Perdavus uostą valdyti Palangai, tikimasi, jog toks valstybinio uosto reorganizavimas turės teigiamą įtaką jo administravimui, bus operatyviau sprendžiamos regioninės problemos. Šventosios uosto naudojimo taisykles bei laivybos taisykles tvirtins Palangos miesto savivaldybės taryba.

Įstatyme įtvirtinta, kad uostas bus skirtas ne tik priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus, žvejybos laivus, nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius įvažiuojamuosius laivus, bet ir atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą.

Penktadienį Klaipėdos jūrų uosto direkcijoje numatytas oficialus Šventosios uosto perdavimo renginys.

atviraklaipeda.lt

Palangos miesto savivaldybė Šventosios jūrų uosto direkcija meras Šarūnas Vaitkus
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...