Palanga steigia Šventosios jūrų uosto direkciją (nuotraukų albumas)

Livija Grajauskiene

Ketvirtadienį Palangos miesto savivaldybės taryba vienbalsiai priėmė sprendimą įsteigti savivaldybės įmonę „Šventosios jūrų uosto direkcija“, kurios buveinė – Šventosios g. 14, Palanga.

Šis žingsnis buvo būtinas įgyvendinant šių metų birželį priimto LR Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo nuostatas.

Taip pat priimant Palangos miesto tarybos sprendimą atsižvelgta į 2018 m. rugpjūčio 29 d. Vyriausybės nutarimus, kuriais Palangos miesto savivaldybei perduota Šventosios jūrų uostui priskirta akvatorija bei nekilnojamasis ir ilgalaikis materialusis turtas.

Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio nuostatos numato, kad Palangos miesto savivaldybės taryba perduoda uosto akvatoriją ir infrastruktūrą savivaldybės įmonei pagal patikėjimo sutartį.

Naujai steigiamai savivaldybės įmonei „Šventosios jūrų uosto direkcija“ keliami tikslai – teikti kokybiškas tarptautinius standartus atitinkančias viešąsias paslaugas eksploatuojant Šventosios jūrų uostą, užtikrinti jo funkcionavimą ir konkurencingumą, atlikti Šventosios jūrų uosto įstatyme numatytas uosto valdytojo funkcijas, tinkamai eksploatuoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus.

Palangos politikai pavedė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorei Akvilei Kilijonienei ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo patvirtinti steigiamos įmonės įstatus bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su įmonės steigimu.

Perėmė turto už 3,77 euro

Tuo pačiu sprendimu patvirtintas ir perduodamo turto sąrašas. Sąraše nurodyta 209,6 ha ploto uosto išorinė akvatorija, kurios likutinė vertė 2018-ųjų rugsėjo 30 d. – 0,00 euro.

Tokia pat nulinė likutinės vertės suma nurodoma ir prie nekilnojamojo turto: Kopų g. 17A adresu esančių 21,19 kv.m ploto klubo, 47,16 kv. m virtuvės-prausyklos, 27,12 kv.m baro, 51,04 kv.m sandėlio, 2018 kv. m kiemo statinių (vasarnamių kiemo aikštelės), septyniolikos vasarnamių, kurių plotas – nuo 27,12 iki 2ų,88 kv.m, bei 292,48 kv.m Šventosios uosto vakarinės ir 434,43 kv.m rytinės krantinių.

Taip pat naujai steigiamai savivaldybės įmonei perduodama ilgalaikio materialiojo turto, kurio įsigijimo vertė eurais nurodyta 30 tūkst. 32,15 eurai, o likutinė vertė 2018.09.30 siekia 3,77 eurus.

Iki 29 centų už vienetą nuvertėjo absoliučiai visi sąraše išvardinti įrengimai: du reklaminiai informaciniai Šventosios uosto stendai, įsigyti po 428,64 už vienetą, 5 tūkst. 683,21 eurų kainavusi vaizdo įrašymo tarnybinė stotis, septynios vaizdo kameros, iš kurių keturios kainavo 1 tūkst. 481,12 eur, dvi po 2 tūkst. 125,23 eur. ir viena už 1 tūkst. 240,15 eur. bei trys radijo ryšio moduliai Microtic 411 su antenomis, savo laiku įsigyti po 692,19 eurus.

Rengia paraišką ŽŪM

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pasidalijo tolesniais planais dėl Šventosios uosto ateities.

Pasak miesto vadovo, problemų buvo daug, jų tebėra ir dabar. Tačiau įsteigus Šventosios jūrų uosto direkciją randasi viltis, kad problemos pamažu ims spręstis, ko nebuvo daroma, kai Šventosios uostas buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) dalis: meras sakė neseniai bendravęs su KVJUD vadovu, ir iš to pokalbio dar kartą įsitikinęs, jog Šventosios uostas Klaipėdai nėra ir nebuvo reikalingas. Klaipėda turi strateginių planų dėl krovos uosto plėtros, o visi kiti su tuo nesusiję planai, tarp jų ir ne vieną milijoną kainavusi parengtoji techninė Šventosios uosto atkūrimo dokumentacija, greičiausiai būtų taip ir dūlėję KVJU direkcijos stalčiuose.

„Dėl ko reikalinga ši įstaiga? Visų pirma, to reikalauja įstatymas, o antra, lapkričio gale savivaldybės administracija planuoja pateikti paraišką Žemės ūkio ministerijai, dėl Šventosios jūrų uosto atstatymo antrojo etapo įgyvendinimo. Įgyvendintojas bus Palangos miesto savivaldybės administracija, o visus darbus ji paves įgyvendinti dabar kuriamai įstaigai. Tikimės, kad kitais metais jau galėsime pradėti pirmuosius darbus, sutvarkyti infrastruktūrą žvejams, sutvarkyti prieigas, įvažiavimus. Dėl pastarųjų kalbamės su susisiekimo ministru, kad kitais metais būtų numatytas papildomas finansavimas ir lėšos skirtos gatvėms, reikalingoms įvažiuoti į Šventosios uostą, automobilių aikštelių plėtrai ir kitiems darbams“, – pasidalijo planais kurorto meras Š. Vaitkus.

Perduotas nuo liepos 1-osios

Primename, kad Šventosios uostas prarado valstybinio statusą, kai jį patikėjimo teise nuo liepos 1 d. pradėjo valdyti Palangos savivaldybė. Tokį Vyriausybės pasiūlytą įstatymo projektą birželio 14 d. patvirtino Seimas.

Vyriausybė, teikdama projektą, tvirtino, kad naujasis įstatymas yra reikalingas, siekiant ieškoti būdų pritraukti investuotojus į Šventosios uostą.

Iki šiol galiojusiame įstatyme buvo numatyta, kad Šventosios jūrų uostas yra valstybinis, jo teritorija, akvatorija ir visa turima infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė, o jo steigėja yra Vyriausybė. Šventosios valstybinį jūrų uostą valdė valstybės įmonė „Šventosios uosto direkcija“, kuriai pavestas funkcijas vykdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Birželį priimtais įstatymais numatyta, kad Šventosios uostas praranda valstybinį statusą, jo „žemę, akvatoriją, ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdytų, naudotų ir ja disponuotų Palangos miesto savivaldybė“.

Iki šiol merdėjo

Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas jau buvo atidarytas 2011 m. birželį, tačiau veikė vos kelias dienas, nes įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu. Pripažinta, jog buvo padaryta klaida, kad uostas gilintas neatstatant molų, todėl šįkart atstatymo darbus numatyta pradėti būtent nuo molų statybos. Šventosios uoste iki 2015 m. buvo atlikta darbų už 2,45 mln. Eur, iš kurių 1,84 mln. Eur – Europos Sąjungos lėšos.

Tačiau uostas iki šiol merdėja, jo dugnas vėl užsinešė smėliu ir dumblu. Todėl dabar ieškoma lankstesnių galimybių pritraukti investuotojus į uosto gilinimą ir jo paruošimą bent žvejų naudojimui ir rekreacijai, pvz., jūrinių jachtų prisišvartavimui.

Perdavus uostą valdyti Palangai, tikimasi, jog toks valstybinio uosto reorganizavimas turės teigiamą įtaką jo administravimui, bus operatyviau sprendžiamos regioninės problemos. Šventosios uosto naudojimo taisykles bei laivybos taisykles tvirtins Palangos miesto savivaldybės taryba.

Įstatyme įtvirtinta, kad uostas bus skirtas ne tik priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus, žvejybos laivus, nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius įvažiuojamuosius laivus, bet ir atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą.

Penktadienį Klaipėdos jūrų uosto direkcijoje numatytas oficialus Šventosios uosto perdavimo renginys.

atviraklaipeda.lt

Palangos miesto savivaldybė Šventosios jūrų uosto direkcija meras Šarūnas Vaitkus
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
76 peržiūros gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Dalia Plikūnė Nei Registrų centro istorijos, nei istorijos dėl vaiko teisių, nei prasidėję mokytojų streikai nepajudino stabiliai aukšto „valstiečių“ ir premjero Sauliaus Skvernelio reitingų. Konservatoriams ir „valstiečiams“ abipusė kova padeda išlaikyti į juos nukreiptą dėmesį ir atotrūkį nuo kitų partijų. Kaip rodo naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ lapkričio 19-30 dienomis atlikta apklausa,...
Įvykiai
Dėl teisės atstovauti Lietuvai 2019-ųjų „Eurovizijoje“ varžysis 49 atlikėjai ir grupės. Pirmasis LRT rengiamos nacionalinės atrankos koncertas – iš karto po Naujųjų, sausio 5 d. 21 val. per LRT. Tarp dalyvių – gerai žinomi veidai, jau ne kartą bandę laimę nacionalinėje atrankoje, talentų šou nugalėtojai ir dar tik kylantys vardai: 1. Audrius Petrauskas V. Radžiūno/LRT nuotr. 2. Gabriela Ždanovičiūtė 3. Grupė „Twosome“ V. Radžiūno/LRT nuotr. 4. Grupė „Gloss...
Įvykiai
Vaiko pinigai priklauso kiekvienam Lietuvoje gyvenančiam vaikui, nepriklausomai nuo to, kokioje ES šalyje jų tėčiai ar mamos dirba. Taip Eltai teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Piniginės paramos ir būsto skyriaus vadovė Svetlana Kulpina. Pasak specialistės, apie socialinės paramos reglamento taikymą ir kaip mokėti Vaiko pinigus, kai tėvai dirba užsienyje, surengti mokymai savivaldybių specialistams. Turint omenyje emigracijos mastus, š...
Laisvalaikis
„Šventiniu laikotarpiu nemaža dalis gyventojų renkasi apsipirkimą el. parduotuvėse, tuo pačiu daugėja ir suklastotų elektroninių parduotuvių, kurių tikslas ‒ išvilioti žmonių duomenis ir pinigus“, – sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Rytis Rainys. NKSC informuoja, kad netikros elektroninės parduotuvės vaizdas dažniausiai nesukelia įtarimų, adresas ar pavadinimas gali būti panašūs į žinomų ele...
Sportas
Pasaulio plaukimo trumpame baseine čempionate Kinijoje penktadienį 50 m laisvu stiliumi rungties finale startuos Simonas Bilis, o kiek vėliau dėl vietos finale rungsis Rūta Meilutytė.  Dar vieną Lietuvos rekordą pasiekęs 25-erių panevėžietis šios rungties pusfinalyje distanciją įveikė per 21,03 sek., savo plaukime užėmė trečią vietą, bendroje – penktą bei pateko į rungties finalą. Dėl medalio jis kovos 14.03 val., kai startuos antrame takelyje. Šalies reko...
Įvykiai
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) skyrė 17 000 eurų baudą prekybos tinklą „Maxima“ valdančiai MAXIMA LT, UAB. Skelbdama prekių kainas ir nuolaidas bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Tarnyba sulaukė vartotojų prašymų dėl skirtingose „Maxima“ parduotuvėse galimai vykdomos nesąžiningos komercinės veiklos – nepritaikomų p...
Įvykiai
Šiuo prieššventiniu laikotarpiu darbų apimtys ir tempai auga, iki metų galo skubama užbaigti turimas užduotis. Intensyvėja veikla prekybos, aptarnavimo srityse, atsiranda su šventiniu periodu susiję, specifinio pobūdžio laikini darbai: vyksta Kalėdinės mugės, prekiaujama eglutėmis, fejerverkais, kitais kalėdiniais bei naujamečiais atributais. Atsižvelgdama į šio laikotarpio ypatumus, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pranešime žiniasklaidai primena tiek da...
Įvykiai
Lietuvoje gruodžio pradžioje buvo 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, tai - 1540 gyventojų mažiau nei lapkričio pradžioje. Per metus (šių metų gruodį, palyginti su 2017 m. gruodžiu) nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo beveik 16,5 tūkst. ELTA primena, kad šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 808 tūkst. nuolatinių gyventojų, tačiau rugsėjį nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo...
Įvykiai
Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, taip pat kai kurios parduotuvės nedirbs ir sausio 1 d. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė Eltai sakė, kad Kalėdos yra viena gražiausių metų švenčių, kada kartu turi susiburti visa šeima ir artimieji. „Norime, kad ir mūsų darbuotojai galėtų visapusiškai pasimėgauti šiltomis akimirkomis ir šventine nuotaika. Šiais metais priėmėme sprendimą vi...