Palanga steigia Šventosios jūrų uosto direkciją (nuotraukų albumas)

Livija Grajauskiene

Ketvirtadienį Palangos miesto savivaldybės taryba vienbalsiai priėmė sprendimą įsteigti savivaldybės įmonę „Šventosios jūrų uosto direkcija“, kurios buveinė – Šventosios g. 14, Palanga.

Šis žingsnis buvo būtinas įgyvendinant šių metų birželį priimto LR Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo nuostatas.

Taip pat priimant Palangos miesto tarybos sprendimą atsižvelgta į 2018 m. rugpjūčio 29 d. Vyriausybės nutarimus, kuriais Palangos miesto savivaldybei perduota Šventosios jūrų uostui priskirta akvatorija bei nekilnojamasis ir ilgalaikis materialusis turtas.

Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio nuostatos numato, kad Palangos miesto savivaldybės taryba perduoda uosto akvatoriją ir infrastruktūrą savivaldybės įmonei pagal patikėjimo sutartį.

Naujai steigiamai savivaldybės įmonei „Šventosios jūrų uosto direkcija“ keliami tikslai – teikti kokybiškas tarptautinius standartus atitinkančias viešąsias paslaugas eksploatuojant Šventosios jūrų uostą, užtikrinti jo funkcionavimą ir konkurencingumą, atlikti Šventosios jūrų uosto įstatyme numatytas uosto valdytojo funkcijas, tinkamai eksploatuoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus.

Palangos politikai pavedė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorei Akvilei Kilijonienei ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo patvirtinti steigiamos įmonės įstatus bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su įmonės steigimu.

Perėmė turto už 3,77 euro

Tuo pačiu sprendimu patvirtintas ir perduodamo turto sąrašas. Sąraše nurodyta 209,6 ha ploto uosto išorinė akvatorija, kurios likutinė vertė 2018-ųjų rugsėjo 30 d. – 0,00 euro.

Tokia pat nulinė likutinės vertės suma nurodoma ir prie nekilnojamojo turto: Kopų g. 17A adresu esančių 21,19 kv.m ploto klubo, 47,16 kv. m virtuvės-prausyklos, 27,12 kv.m baro, 51,04 kv.m sandėlio, 2018 kv. m kiemo statinių (vasarnamių kiemo aikštelės), septyniolikos vasarnamių, kurių plotas – nuo 27,12 iki 2ų,88 kv.m, bei 292,48 kv.m Šventosios uosto vakarinės ir 434,43 kv.m rytinės krantinių.

Taip pat naujai steigiamai savivaldybės įmonei perduodama ilgalaikio materialiojo turto, kurio įsigijimo vertė eurais nurodyta 30 tūkst. 32,15 eurai, o likutinė vertė 2018.09.30 siekia 3,77 eurus.

Iki 29 centų už vienetą nuvertėjo absoliučiai visi sąraše išvardinti įrengimai: du reklaminiai informaciniai Šventosios uosto stendai, įsigyti po 428,64 už vienetą, 5 tūkst. 683,21 eurų kainavusi vaizdo įrašymo tarnybinė stotis, septynios vaizdo kameros, iš kurių keturios kainavo 1 tūkst. 481,12 eur, dvi po 2 tūkst. 125,23 eur. ir viena už 1 tūkst. 240,15 eur. bei trys radijo ryšio moduliai Microtic 411 su antenomis, savo laiku įsigyti po 692,19 eurus.

Rengia paraišką ŽŪM

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pasidalijo tolesniais planais dėl Šventosios uosto ateities.

Pasak miesto vadovo, problemų buvo daug, jų tebėra ir dabar. Tačiau įsteigus Šventosios jūrų uosto direkciją randasi viltis, kad problemos pamažu ims spręstis, ko nebuvo daroma, kai Šventosios uostas buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) dalis: meras sakė neseniai bendravęs su KVJUD vadovu, ir iš to pokalbio dar kartą įsitikinęs, jog Šventosios uostas Klaipėdai nėra ir nebuvo reikalingas. Klaipėda turi strateginių planų dėl krovos uosto plėtros, o visi kiti su tuo nesusiję planai, tarp jų ir ne vieną milijoną kainavusi parengtoji techninė Šventosios uosto atkūrimo dokumentacija, greičiausiai būtų taip ir dūlėję KVJU direkcijos stalčiuose.

„Dėl ko reikalinga ši įstaiga? Visų pirma, to reikalauja įstatymas, o antra, lapkričio gale savivaldybės administracija planuoja pateikti paraišką Žemės ūkio ministerijai, dėl Šventosios jūrų uosto atstatymo antrojo etapo įgyvendinimo. Įgyvendintojas bus Palangos miesto savivaldybės administracija, o visus darbus ji paves įgyvendinti dabar kuriamai įstaigai. Tikimės, kad kitais metais jau galėsime pradėti pirmuosius darbus, sutvarkyti infrastruktūrą žvejams, sutvarkyti prieigas, įvažiavimus. Dėl pastarųjų kalbamės su susisiekimo ministru, kad kitais metais būtų numatytas papildomas finansavimas ir lėšos skirtos gatvėms, reikalingoms įvažiuoti į Šventosios uostą, automobilių aikštelių plėtrai ir kitiems darbams“, – pasidalijo planais kurorto meras Š. Vaitkus.

Perduotas nuo liepos 1-osios

Primename, kad Šventosios uostas prarado valstybinio statusą, kai jį patikėjimo teise nuo liepos 1 d. pradėjo valdyti Palangos savivaldybė. Tokį Vyriausybės pasiūlytą įstatymo projektą birželio 14 d. patvirtino Seimas.

Vyriausybė, teikdama projektą, tvirtino, kad naujasis įstatymas yra reikalingas, siekiant ieškoti būdų pritraukti investuotojus į Šventosios uostą.

Iki šiol galiojusiame įstatyme buvo numatyta, kad Šventosios jūrų uostas yra valstybinis, jo teritorija, akvatorija ir visa turima infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė, o jo steigėja yra Vyriausybė. Šventosios valstybinį jūrų uostą valdė valstybės įmonė „Šventosios uosto direkcija“, kuriai pavestas funkcijas vykdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Birželį priimtais įstatymais numatyta, kad Šventosios uostas praranda valstybinį statusą, jo „žemę, akvatoriją, ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdytų, naudotų ir ja disponuotų Palangos miesto savivaldybė“.

Iki šiol merdėjo

Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas jau buvo atidarytas 2011 m. birželį, tačiau veikė vos kelias dienas, nes įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu. Pripažinta, jog buvo padaryta klaida, kad uostas gilintas neatstatant molų, todėl šįkart atstatymo darbus numatyta pradėti būtent nuo molų statybos. Šventosios uoste iki 2015 m. buvo atlikta darbų už 2,45 mln. Eur, iš kurių 1,84 mln. Eur – Europos Sąjungos lėšos.

Tačiau uostas iki šiol merdėja, jo dugnas vėl užsinešė smėliu ir dumblu. Todėl dabar ieškoma lankstesnių galimybių pritraukti investuotojus į uosto gilinimą ir jo paruošimą bent žvejų naudojimui ir rekreacijai, pvz., jūrinių jachtų prisišvartavimui.

Perdavus uostą valdyti Palangai, tikimasi, jog toks valstybinio uosto reorganizavimas turės teigiamą įtaką jo administravimui, bus operatyviau sprendžiamos regioninės problemos. Šventosios uosto naudojimo taisykles bei laivybos taisykles tvirtins Palangos miesto savivaldybės taryba.

Įstatyme įtvirtinta, kad uostas bus skirtas ne tik priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus, žvejybos laivus, nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius įvažiuojamuosius laivus, bet ir atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą.

Penktadienį Klaipėdos jūrų uosto direkcijoje numatytas oficialus Šventosios uosto perdavimo renginys.

atviraklaipeda.lt

Palangos miesto savivaldybė Šventosios jūrų uosto direkcija meras Šarūnas Vaitkus
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
74 peržiūros spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Baigiantis vasaros sezonui išjungiamas ir žiemai paruošiamas miesto grojantis fontanas. Ruošiant fontaną žiemai ištuštinta jo sistema, išvalytos nuosėdos ir nuimti techniniai įrengimai, kurie bus profilaktiškai taisomi, kad pavasarį fontaną ir vėl galima būtų įjungti ir jis džiugintų palangiškius ir miesto svečius. „V.P.“ inf.
Sportas
Robertas Trakys Patarlę „ruošk roges vasarą, o ratus – žiemą“ lengvaatlečiams pritaikyti galima tik iš dalies. Ne tik žiemos, bet ir vasaros sezonams sportininkai pamatus deda dar rudenį. Beveik dvi dešimtys lengvaatlečių po trumpų atostogų pirmą pasiruošimo etapą 2019-ųjų startams pradėjo pajūryje – Palangoje. Treniruočių krūviai – pagal mokslininkų rekomendacijas „Į detales šioje stovykloje dar labai nežiūrima, labiau į bendrą pasiruošimą prieš treniruot...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį patvirtino 2019 metų „Sodros“ biudžetą, kurio pajamos sieks 4,45 mlrd. eurų ir bus 3,6 proc. didesnės nei šiais metais. Kitų metų planuojamos išlaidos sudarys 4,04 mlrd. eurų ir bus 0,3 proc. mažesnės nei šiais metais. 2019 metų pajamos viršys išlaidas 412  mln. eurų. „Kai kalbama apie kitų metų „Sodros“ biudžetą, išskirčiau tris svarbiausias naujienas. Pirma, bendrosios pensijos dalies finansavimas perkeliamas į valstybės biudžetą. T...
Įvykiai
Jadvyga Bieliavska, Seimas pradėjo svarstyti siūlymą įteisinti dar vieną šventinę dieną - lapkričio 2-ąją - Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną. Už tokį Darbo kodekso papildymo projektą antradienį po pateikimo balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 29 parlamentarai. Jo priimti dar iki šių metų Vėlinių nepavyks, nes toliau plenarinių posėdžių salėje projektą numatoma svarstyti gruodžio 6 d. Jeigu Seimas pritartų, įmonėse, įstaigose ir organizacij...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį pritarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui – nuo kitų metų ji didės 7,5 proc. ir dėl mokesčių perskaičiavimo sudarys 555 eurus. Neperskaičiavus mokesčių, MMA didėtų 30 eurų iki 430 eurų. Minimalusis valandinis atlygis, dabar siekiantis 2,45 euro, nuo sausio turėtų didėti 18 centų iki 2,63 euro, o realiai dėl mokesčių pertvarkos išaugs iki 3,39 euro. Socialinės apsaugos ir...
Įvykiai
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 80 proc. žmonių visame pasaulyje yra bent kartą yra jutę nugaros skausmą. Spalio 16 d., minint Pasaulinę stuburo dieną, sveikatos specialistai primena, kad kamuojamiems lėtinių, potrauminių ar epizodinių skausmų svarbiausia surasti skausmo priežastį, o negalavimus malšinantiems nuskausminamaisiais svarbu žinoti jų suderinamumą su kitais, dažniausiai vartojamais vaistais. Tarpusavyje sąveikaujantys skaus...
Įvykiai
Aušra Pilaitienė Klaipėdiečiai sunerimę: vis labiau nyksta viena įspūdingiausių Baltijos pajūrio vietovių – aukščiausias Olando Kepurės Skardis Karklėje. Dabar siūloma šią vietą aptverti ir tokiu būdu apsaugoti nuo žmonių. Į pajūrį prie Olando Kepurės žmonės traukia bet kokiu metų laiku. Prieš šešetą metų buvo įrengta medinė apžvalgos aikštelė, bet smalsuoliams šito negana. Dauguma jų mėgsta pasivaikščioti pačiu skardžio pakraščiu – tuomet atsiveria išju...
Įvykiai
Ikimokyklinio amžiaus vaikams bei jų tėvams išleista pirmoji edukacinė-terapinė knygelė, kuria siekiama mažuosius ugdyti tinkamai rūpintis savo žaislais. Knygelės „Kaip meistrai padėjo Mikiui“ kūrybą inicijavo Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Prie knygelės atsiradimo prisidėjo socialinio ir emocinio vaikų ugdymo specialistas Linas Slušnys ir iliustratorė Eidvile Viktorija Buožyte. Knygelė nemokama ir elektroninė – ją parsisiųsti galima iš EPA inte...
Įvykiai
Lietuva yra antroje vietoje pagal išlaidas maistui ir nealkoholiniams gėrimams Europos Sąjungoje – tam skiriame beveik 21 proc. namų ūkio biudžeto. Pasak prekybos tinklo IKI maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, šis skaičius galėtų būti mažesnis, jeigu pakeistume tam tikrus savo apsipirkimo įpročius, vienas iš jų – savaitės valgiaraščio planavimas. Kiek kartų per savaitę turime eiti į parduotuvę? Nors lietuviai maistui išleidžia penktadalį savo biudžeto, m...