Trim palangiškių šeimoms – išskirtinė galimybė pamatyti Popiežių Pranciškų

Lietuvoje pastarosiomis dienomis viešėjęs Šventasis Tėvas nepaliko abejingų, ko gero, nė vieno, nemažai miestiečių ir tikinčiųjų iš įvairių kraštų vyko susitikti bei pasinaudoti galbūt kartą gyvenime tenkančia galimybe savo šalyje, kad ir iš toli, pamatyti Popiežių, pajusti tą neapsakomą artumo jausmą. O trim palangiškių šeimoms teko išskirtinė galimybė regėti Popiežių Pranciškų iš visai arti, net minutėlę pabendrauti su juo.

Atvyko šeštadienį

Šeštadienio rytą Šventasis Tėvas į Vilnių atskrido iš Vatikano „Air Italia“ specialiuoju skrydžiu. Kartu su Popiežiumi atvyko oficiali Šventojo Sosto delegacija, taip pat apie 70 žurnalistų iš įvairių Europos ir pasaulio šalių.

Šventojo Tėvo valstybinis vizitas sutapo su dviem itin svarbiomis mūsų šalies žmonėms datomis – Lietuvos valstybės 100-mečiu ir Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 25 metų jubiliejumi.

Taikos ir vilties žinią skelbiantis Popiežius Pranciškus yra didelis moralinis autoritetas milijonams tikinčiųjų visame pasaulyje. Šventasis Tėvas išskirtinį dėmesį skiria nedidelėms valstybėms ir tautoms. Popiežiaus vizito metu akcentuoti ir skaudūs Lietuvos istorijos puslapiai.

Vilniaus oro uoste Popiežiaus garbei buvo išrikiuota Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, skambėjo Lietuvos ir Vatikano himnai. Vaikai Katalikų bažnyčios vadovui įteikė gėlių. Popiežių pasitiko Lietuvos valstybinė delegacija, vadovaujama Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Delegacijoje buvo Prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Taip pat Šventąjį Tėvą pasitiko Vatikano nuncijus Lietuvoje, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Katalikų bažnyčios atstovai. Pasitikimo ceremonijoje dalyvavo vaikai iš katalikiškų mokyklų su tėveliais ir mokytojais.

Po iškilmingos ceremonijos oro uoste Popiežius atvyko į Prezidentūrą, kur įvyko dvišalis Šventojo Sosto vadovo ir Respublikos Prezidentės susitikimas. Vėliau Prezidentė ir Popiežius Pranciškus kreipėsi į Lietuvos visuomenę S. Daukanto aikštėje.

Vienintelis susitikimas su jaunimu

Popiet visus susirinkusius Katedros aikštėje ir prie Aušros Vartų suvienijo Gailestingumo vainikėlio malda. Buvo meldžiamasi 5 kalbomis: lietuvių, lenkų, latvių, rusų ir anglų. Ekrane buvo rodomas Gailestingumo paveikslas, sudarytas iš daugybės žmonių portretų, surinktų iš viso pasaulio.

Popiežius Pranciškus lankėsi Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje ir meldėsi Rožinio maldą su susirinkusiais žmonėmis. Malda buvo tiesiogiai transliuojama ir į Katedros aikštę, kur tuo metu jaunimas laukė Šventojo Tėvo.

Šeštadienio popietę į Katedros aikštę Vilniuje susirinko jaunimas laukti atvykstančio Popiežiaus. Dar vasarą internetu buvo išdalyta apie 30 tūkst. nemokamų kvietimų. Tai buvo vienintelis Vatikano valstybės vadovo susitikimas su katalikiškuoju jaunimu Baltijos šalyse.

Aikštėje buvo įrengtos dvi scenos. Viena skirta Šventajam Tėvui ir jo palydai, kita – jaunimo programai. Pastaroji papuošta votais ir gėlėmis – padėkos bei maldos ženklais. Šventajam Tėvui skirtoje scenoje buvo pastatytas Dievo Gailestingumo paveikslo originalas, nutapytas pagal šv. Faustinos Vilniuje patirtas vizijas. Šio paveikslo kopijos išplitusios visame pasaulyje. 

Susitikimą vedė šeši jauni žmonės: kunigas, sesė vienuolė, šokio mokytoja, teisininkas ir du aktoriai.

Ragino jaunimą neiti po vieną

Šeštadienio vakarą skambant specialiai jaunimo susitikimui su Šventuoju Tėvu sukurtai giesmei „Kristus Jėzus – mano viltis“, į Katedros aikštę susitikti su jaunimu atvyko Popiežius Pranciškus. Manoma, kad šiame susitikime dalyvavo iš viso apie 60 tūkstančių žmonių.

Šventasis Tėvas visuomet kviečia užmegzti dialogą, pokalbį. Šįkart, užlipęs ant scenos, jis įdėmiai išklausė dviejų jaunų žmonių liudijimų.

Monika Midverytė pasakojo apie ne kartą patirtą psichologinį bei emocinį smurtą ir tėvo alkoholiko savižudybę. Bendruomenės dėka jai pavyko susitaikyti su skaudžia netektimi.

35-erių Jonas Davalga, sergantis autoimunine liga, šiandien – aktyvus ir sėkmingas verslininkas. Liudydamas jis teigė gyvenantis geriausią gyvenimo etapą, nors dėl sveikatos turi labai riboti savo veiklą ir bet kuriuo metu jam gali iškilti pavojus gyvybei.

Šiuos liudijimus papildė šokėjų pasirodymai, kuriuos sukūrė rizikos grupių jaunimas ir urbanistinio šokio ansamblis „Love Air“ drauge su kolektyvu „Gelmė“. Gailestingumo Šventovės ansamblis giedojo specialiai šiam įvykiui aranžuotas tradicines liaudies pamaldumo giesmes – kantičkas.

Šv. Petro įpėdinis pradėjo savo kalbą padėkodamas už Monikai ir Jonui už liudijimą: „Išklausiau jį kaip bičiulis, tarsi sėdėtume drauge kur nors bare po Jaunimo teatro spektaklio ir kalbėtumės apie gyvenimą, gurkšnodami alų ir girą“. Taip pat pridūrė, jog supranta, kad jų gyvenimas nėra spektaklis, o „realus, konkretus, kaip ir kiekvieno iš mūsų“ – jie yra čia tam, kad padėtų mums pamatyti, jog Dievas davė jiems „malonę ištverti, vėl pakilti ir tęsti gyvenimo kelionę“.

Popiežius Pranciškus ragino nepasiduoti „pagundai susikoncentruoti į save, tapti egoistais ar lengvabūdžiais skausmo, sunkumų ir praeinančios sėkmės akivaizdoje“ ir pasipriešinti „individualizmui, kuris uždaro mus nuo kitų, padaro mus egocentriškus ir pasipūtusius, besirūpinančius tik savo įvaizdžiu ir savo gerove“.

Šventasis Tėvas patarė įveikti sunkumus malda ir pagalba kitiems. Jis kalbėjo, kad susitikimas su Jėzumi mums primena, jog „neturi reikšmės priešininko stiprumas, ar laimi „Kauno žalgiris“ ar „Lietuvos rytas“, nesvarbu rezultatas, svarbu, kad Viešpats yra su mumis“. Popiežius drąsino jaunimą sakydamas: „Sekti Jėzumi – tai uždegantis nuotykis, kuris suteikia mūsų gyvenimui prasmę, leidžia mums pasijusti bendruomenės dalimi. <...> Mielas jaunime, tikrai verta sekti Kristumi, nebijokime dalyvauti revoliucijoje, į kurią jis kviečia, – švelnumo revoliucijoje“.

Šventasis Tėvas priminė, kad „gyvenimas – tai nuolatinis ėjimas, ieškant teisingos krypties, nebijant sugrįžti atgal, jei suklydau“. Jis prašė, kad jauni žmonės nesileistų „įviliojami į labirintą, iš kurio sunku išeiti“, bet būtų pirmyn keliaujantis jaunimas, nes Jėzus „niekada nesiliaus mus kūręs iš naujo, net jei mes kartais mėginame save sužlugdyti“.

Baigęs oficialią kalbą Popiežius pridūrė, kaip svarbu nepamiršti savo tautos šaknų, kalbėtis su senoliais, nes „taip jūs tęsite savo tautos istoriją“.

Užsuko į Tremtinių koplyčią

Popiežiui Pranciškui baigus kalbą, jam padėkojo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas: „Šventasis Tėve, ačiū, kad atvykote į Lietuvą ir skyrėte laiko susitikti su jaunimu, jį išgirsti. Jaunimas yra mūsų Bažnyčios ir mūsų Tėvynės ateitis“.

Arkivyskupas džiaugėsi, kad Popiežius atvyko kaip Kristaus šviesą nešantis vilties piligrimas ir kreipėsi į Šventąjį Tėvą sakydamas: „Meldžiu, kad ir Jūsų šiandien ištarti žodžiai giliai įsišaknytų mūsų širdyse ir neštų vaisių kiekvieno iš mūsų gyvenime, kad kiekvienas jaunuolis, išgirdęs Gerąją Naujieną, atrastų asmeninį ryšį su Jėzumi Kristumi, kuris teikia gyvenimo viltį ir prasmę“.

Po arkivyskupo Gintaro Grušo kalbos, Popiežius Pranciškus įteikė jam dovaną, o jaunimas spontaniškai ėmė giedoti laiminimo maldą. Šventasis Tėvas suteikė apaštalinį palaiminimą visiems susirinkusiems.

Po palaiminimo Popiežius nuėjo į Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką, kurioje aplankė Šv. Kazimiero koplyčią. Joje drauge su vyresnio amžiaus vienuolėmis ir vienuoliais meldėsi prie jaunimo ir Lietuvos globėjo šv. Kazimiero kapo. Tuo metu susirinkęs jaunimas, stebėdamas, kas vyksta katedroje, kartu tyloje meldėsi Katedros aikštėje.

Prieš išeidamas iš Vilniaus Katedros, Popiežius Pranciškus užsuko į Tremtinių koplyčią, kurioje padėdamas gėlių pagerbė Švč. Mergelė Mariją, Sibiro Madoną.

Šventasis Tėvas, išėjęs iš koplyčios, padėkojo, paspaudė rankas organizatoriams ir papamobiliu išvyko iš Katedros aikštės.

Pagerbė okupacijos ir laisvės kovų aukas

Vėliau Popiežius Pranciškus apsilankė Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje prie Lukiškių aikštės Vilniuje.

Katalikų Bažnyčios vadovui atvykus, prie įėjimo jį pasitiko arkivyskupas Gintaras Grušas, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius ir muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis.

Šventasis Tėvas aplankė buvusio KGB kalėjimo 9-ąją bei 11tąją kameras ir 3-iąją mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, pasirašė svečių knygoje.

11-ojoje, vadinamojoje Vyskupų kameroje, degė žvakė, skirta dvasininkų, nukentėjusių už tvirtą tikėjimo žodį ir nuoseklią rezistenciją, atminimui. Čia buvo pagerbtos palaimintojo Teofiliaus relikvijos. Popiežius Pranciškus nuo žvakės, degančios prie palaimintojo T. Matulionio portreto, uždegė aliejinę lempelę – tai Šventojo Tėvo dovana muziejui.

Popiežius Pranciškus, išėjęs iš muziejaus, atvyko prie paminklo okupacijų aukoms atminti greta Lukiškių aikštės, kurioje sutikti Popiežių susirinko apie 4000 žmonių. Prie paminklo jį pasitiko ir gėles jam įteikė arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir tremtinė Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė. Šios tremtinės gyvenimo istorija įkvėpė Rūtą Šepetys parašyti bestseleriu tapusią knygą „Tarp pilkų debesų“, pagal kurią netrukus pasirodys ir kino filmas. Greta susitikime dalyvavo politinių kalinių ir tremtinių organizacijų atstovai. Šiame įvykyje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Seimo Valdybos nariai.

Prie paminklo Popiežius padėjo puokštę gėlių ir meldėsi šiais žodžiais: „Viešpatie, te Lietuva būna vilties švyturiu. Kad būtų veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai prieš bet kokią neteisybę. Skatinanti kūrybinius siekius apginti visų žmonių, ypač bejėgių ir pažeidžiamųjų teises. Ir kad būtų sutaikinimo ir skirtingumų harmonijos mokytoja“.  

Po maldos Popiežius Pranciškus atsisveikino su susirinkusiais žmonėmis ir, juos palaiminęs, pajudėjo Apaštalinės nunciatūros link. Šventajam Tėvui išvykstant, kamerinis choras „Aidija“ giedojo tautinę giesmę „Lietuva brangi“, o jam pritarė didžiausias Baltijos šalyse karilionas, įrengtas Vilniaus Šv. Ap. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje.

Popiežius Pranciškus dviejų dienų vizito Lietuvoje metu sustojo pasimelsti ir istorinėje Vilniaus geto teritorijoje bei pagerbti Baltijos šalies Holokausto aukų. 

Išskirtinis sekmadienis

Sekmadienio rytą Popiežius Pranciškus atvyko į Kauną. Prie vienos iš seniausių Kauno gotikinės Šv. Jurgio bažnyčios jis persėdo į papamobilį ir atvyko į Santakos parką, kuriame jo susirinkę laukė daugiau nei 100 tūkst. tikinčiųjų iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių.

Papamobiliu Pontifikas apvažiavo Santakos parką, laimino žmones ir su jais sveikinosi. Pasitikdamas atvykstantį šv. Petro įpėdinį choras giedojo tradicinę lotynišką giesmę: „Tu es Petrus“ („Tu esi Petras (Uola)“). Ši giesmė giedama pasitinkant Popiežių įvairių susitikimų metu.

Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir per 800 kunigų iš tokių šalių kaip Lenkija, Baltarusija, Latvija, Rusija, Vokietija, Islandija.

Per šv. Mišias buvo giedamos ir tikintiesiems gerai žinomos, ir specialiai šioms Mišioms sukurtos giesmės. Jas atliko jungtinis 260 giesmininkų iš visos Lietuvos choras. Grojo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, o Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“ lietuvių liaudies instrumentais palydėjo tautinį atspalvį turinčias giesmes.

Altoriaus scenoje stovėjo Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo originalas ir Popiežiaus pernai palaimintuoju paskelbto Teofiliaus Matulionio relikvijos. Šalia paveikslo marmurinėje vazoje buvo „pamerkta“ Italijos meistrų pagaminta auksinė rožė. Ji yra atsidavimu Mergelei Marijai garsėjančio Popiežiaus pamaldumo dovana (votas) Lietuvos Globėjai – Trakų Dievo Motinai.

Popiežiui Pranciškui ir jam patarnaujantiems diakonams skirtus liturginius rūbus audė ir siuvo Paštuvoje gyvenančios vienuolės basosios karmelitės. Jos taip pat sukūrė šioms šv. Mišioms skirtus kunigų liturginius rūbus.

Kvietė būti ten, kur mūsų reikia

Šv. Mišios Kauno Santakoje buvo aukojamos lotyniškai. Popiežiaus itališkai sakytas pamokslas buvo verčiamas į lietuvių kalbą. Visuotinė malda buvo lietuviška, vienas kreipinys perskaitytas ir lenkų kalba.

Po šv. Mišių popiežius kalbėjo „Viešpaties Angelo“ maldą. Ši malda tradiciškai kalbama šv. Petro aikštėje kiekvieno sekmadienio ir šventadienio vidudienį.

Šventasis Tėvas pasakė trumpą kalbą, pasiremdamas šiandienos skaitiniais.

Popiežius atkreipė dėmesį, kad pasaulyje vis dar kyla įvairių konfliktų ir karų, todėl mes, krikščionys, turime tiesti pagalbos ranką ir megzti tarpusavio ryšius. 

Šventasis Tėvas kvietė prašyti Mergelės Marijos, kad „mums padėtų pastatyti mūsų tarnystės kryžių, mūsų apsisprendimą būti ten, kur mūsų reikia, <...> kur gyvena paskutiniai iš paskutinių, kur reikalingas mūsų jautrus dėmesys atstumtiesiems, mažumoms, kad pašalintume iš mūsų aplinkos, iš mūsų kultūrinį polinkį nieku paversti kitą, atstumti tuos, kurie mums nepatinka ir trukdo mūsų patogumui“.

Baigęs maldą, Popiežius Pranciškus dėkojo Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos valdžios atstovams, taip pat vyskupams ir visiems, kurie įvairiais darbais, o ypač maldomis, prisidėjo prie pasirengimo šiam vizitui. Šventasis Tėvas priminė, kad šiandien po pietų melsis prie paminklo Geto aukoms Vilniuje ir prašė Aukščiausiojo laiminti dialogą ir bendrą įsipareigojimą teisingumui bei taikai.

Paragino sunkumus patyrusius neužsisklęsti savyje

Pasibaigus renginiui į Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką atvykusį Popiežių Pranciškų prie pagrindinio įėjimo pasitiko ir pasveikino Kauno arkikatedros bazilikos administratorius kunigas Evaldas Vitulskis ir vienuolių bei seminaristų atstovai: Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacijos generalinė vyresnioji, Lietuvos moterų vienuolijų aukštesniųjų vyresniųjų konferencijos pirmininkė sesuo Silvija Matačiūnaitė LSSC, pranciškonų provinciolas, Lietuvos vyrų vienuolių aukštesniųjų vyresniųjų konferencijos pirmininkas brolis Algis Malakauskis OFM ir Kauno kunigų seminarijos V kurso studentas Gediminas Kasperavičius.

Chorui giedant giesmę „Kelk pasaulį“, Šventasis Tėvas įžengė į koplyčią. Čia jis meldėsi drauge su 52 kontempliatyviosiomis seserimis vienuolėmis skambant kanklių muzikai. Šis instrumentas pasirinktas neatsitiktinai. Lietuvoje kanklėmis akomponuojama giedant psalmes ir Valandų Liturgiją – kunigų ir vienuolių maldą.

Po maldos koplyčioje Katalikų Bažnyčios vadovui buvo padovanotas gintarinis rožinis. Jį įteikė už pašvęstąjį gyvenimą atsakingas mažesnysis brolis pranciškonas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos vienuolijų reikalų komisijos pirmininkas, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas. Šį rožinį pagamino Betliejaus seserys iš Betliejaus Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Bruno vienuolyno, esančio Paparčiuose (Kaišiadorių r.).

Įteikęs dovaną, vyskupas Linas Vodopjanovas padėkojo Popiežiui už šį susitikimą, pasidžiaugė pašvęstuoju gyvenimu, kuris Lietuvoje nors ir nėra gausus, bet turi gilias istorines šaknis.

„Šiandien dažnai ir įvairiais būdais mūsų tikėjimas yra išbandomas. Kartą atsiliepę į pašaukimo raginimą, dažnai nebejaučiame džiaugsmo nei maldoje, nei bendruomeniniame gyvenime“, – sakė vyskupas L. Vodopjanovas. Kalbos pabaigoje jis išsakė troškimą išgirsti gyvą Popiežiaus liudijimą ir pastiprinantį žodį tikėjimo kelyje.

Po vyskupo kalbos Popiežius garsiai skaitė maldą lotynų kalba, o bažnyčioje susirinkusieji jam atsakinėjo. Perskaičius skaitinį iš Biblijos apie viltį ir Dievo meilę, chorui pagiedojus giesmę, Popiežius Pranciškus kreipėsi į susitikimo dalyvius.

Susirinkusiems Popiežius priminė, kad jie yra pašaukti gyventi, ilgėtis gyvojo Dievo, ieškoti kasdienio dialogo su Viešpačiu per adoraciją ir maldą.

„Dievo balso klausymasis maldoje mus įgalina pamatyti, išgirsti, pažinti kitų skausmą, idant galėtume juos išlaisvinti. Tačiau taip pat turime jaudintis, kai mūsų tauta nustoja dejuoti, paliauja ieškoti troškulį malšinančio vandens. Tai momentas, kai reikia ištirti, atpažinti, kas nutildo mūsų tautos balsą“, – kalbėjo Popiežius.

Šventasis Tėvas kvietė būti ištvermingiems ir sunkumų metu, ir darant gera, likti ištikimiems Viešpaties meilei, nes žmogiška viltis gali žlugti. „Tačiau taip nėra su krikščioniška viltimi: išmėginimų žaizdre ji atnaujinama ir nuskaistinama“.

Popiežius paragino sunkumus patyrusius neužsisklęsti savyje ir dalinti patarimus jaunesniems bendruomenių susitikimuose. „Mokinių bendruomenė gali daugiau ir veiksmingiau semtis ištvermės tuomet, kai geba <...> integruoti nauja ir sena ir kai sąmoningai supranta, kad išgyventa istorija yra tarsi medžio šaknys, dėl kurių jis gali augti ir skleistis“.

Popiežius Pranciškus priminė, kad „kiekvienas turime stengtis įžvelgti unikalų ir nepakartojamą Dievo planą savo gyvenimui. <...> Jis į mus sudėjo savo lūkesčius, o mes į jį sudedame savo viltį. Šis „mes“ apima ir kartu pranoksta kiekvieno individualų „aš“. Viešpats mus kviečia, nuteisina ir pašlovina kartu, o kartu su mumis – visą kūriniją“.

Šventasis Tėvas kvietė atpažinti savo pašaukimo esmę – „skelbti garbę, kurios viliamės, kuri yra Dievo buvimas savo tautoje per prisikėlusiojo Kristaus asmenį“. Tai yra priesakas evangelizuoti.

Kalbos pabaigoje Šventasis Tėvas kartu su visais dėkojo Viešpačiui už pašaukimus į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą.

Popiežiui baigus kalbėti, susirinkusieji įvairiomis kalbomis meldėsi už popiežių Pranciškų, visus ganytojus, kunigus, diakonus, pašvęstuosius, už formaciją atliekančius brolius bei seseris ir seminaristus, už kenčiančius žmones ir už jaunimą.

Paprašė ir autografo

Kauno Santakos slėnyje trim palangiškių šeimoms teko išskirtinė galimybė regėti Popiežių Pranciškų iš visai arti, net minutėlę pabendrauti su juo.

Jolita ir Tomas Viluckai į susitikimą su Popiežiumi buvo deleguoti Telšių vyskupijos. „Mes vykome į Kauną ir labai vylėmės iš arti pamatyti Šventąjį Tėvą“, - „Vakarinei Palangai“ kalbėjo Tomas, neseniai išleistos knygos „Popiežiaus Pranciškaus Tiltai“ autorius.

Palangiškiai ne tik turėjo išskirtinę galimybę pasisveikinti su Popiežiumi, padėkoti jam už tokį didžiulį dėmesį Lietuvai, bet ir gavo Vatikano vadovo autografą. „Organizatoriai tikrai negarantavo, jog bus galimybė paprašyti autografo, tačiau Jolita išdrįso paprašyti ir Šventasis Tėvas nėmaž nesuabejojęs sutiko pasirašyti mano knygoje“, - pasakojo apie neprotokolinį veiksmą Tomas, dabar turintis išskirtinį atminimą.

Šventasis Tėvas, pasirašydamas T.Vilucko knygoje, užrašė anglų kalba: „Tomui, laimindamas. Melskis už mane“.

T.Viluckas priminė, jog popiežiai niekada nedalija autografų, jie nėra nei scenos, nei kino žvaigždės, ir pagal griežtas protokolo taisykles tokie veiksmai yra neįmanomi.

„Dabar, ko gero, esate iš tų retų asmenų visame pasaulyje, kuriems vis dėlto pavyko tai, kas neįmanoma?“, - atsakydamas į šį „Vakarinės Palangos“ žurnalistės klausimą Tomas teigė iš tikrųjų nežinąs, kiek žmonių planetoje turi Šventojo Tėvo autografą. Tomui buvo ir yra be galo malonu bei įsimintina ir tai, kad Lietuvos svečias pasirašė, ir tai, jog sutiko priimti jam dovanojamą palangiškio knygą. „Mes į susitikimą vežėme du egzempliorius, dabar vienas iš jų nukeliaus į Vatikaną, kur bus saugomas specialiose saugyklose kartu su kitomis dovanomis, kurias gauna Vatikano vadovai“, - kalbėjo palangiškis rašytojas ir publicistas.

„Aš atkreipiau dėmesį, kaip jis viską daro labai susikaupęs. Ir mano knygoje rašydamas autografą taip pat buvo labai susikaupęs, nesižvalgė į šalis, tiesiog darsyk perklausė, kuo aš vardu, ir susikaupęs užrašė tuos gražius žodžius“, - apie įsimintiną išskirtinį įvykį bei tuos nenusakomus jausmus, kuriuos patyrė susitikimo metu ir kurie gyvi ir dabar, pasakojo Tomas.

Mergytei parūpino čiulptuką

Palangos viešosios bibliotekos darbuotojas Martynas Girininkas į Kauną vyko „Carito“ kvietimu. Jis į susitikimą su Popiežiumi važiavo kartu su žmona Ernesta ir vos septynių mėnesių Evelina. Mergytė per savo neilgą gyvenimą patyrė labai nelengvą būties istoriją, kurią, prašant Martynui, susitarėme neviešinti. „Važiavome su žmona į Kauną, Ernesta kalbėjo, jog kaip būtų gerai, jei šis tokio nelengvo likimo vaikutis gautų Šventojo Tėvo palaiminimą“, - „Vakarinei Palangai“ pasakojo Martynas.

Ir tylioji Ernestos malda išsipildė: Popiežius iš tikrųjų priėjo, pašnekino vaikutį, palaimino jį, dar ir... čiulptuką į burnytę įdėjo.

„Šventasis Tėvas ėjo minioje pro mus. Evelinutė, kaip ir visi kūdikiai, garsiai „kalbėjo“ savo kalba ir, matyt, atkreipė Popiežiaus dėmesį. Jis sustojo, priėjo prie mūsų, pakalbino, palaimino mergytę ir pamatęs ant jos kakliuko pakabintą „tutuką“, paėmė jį ir įkišo į burnytę taip nuramindamas Evelinutę. Mes buvome be galo nustebinti ir neapsakomai laimingi“, - kalbėjo Martynas. Jis sakė, kad tie įspūdžiai, kuriuos patyrė susitikime Kaune, vargu ar kada išblės. „Prisiminsime tai visą gyvenimą“, - sakė palangiškis.

Kaip didžiausia relikvija bus saugomas ir mažosios Evelinos čiulptukas. „Jau pasidėjome jį ir saugosime, kai mergytė paaugs, papasakosime jai apie susitikimą su Šventuoju Tėvu“, - sakė Martynas. Jis teigė, jog ir jis, ir jo visa šeima jaučiasi esą palaiminti.

Išskirtinį susitikimą su Šventuoju Tėvu patyrė ir palangiškių Sonatos bei Arūno Pocių šeima – jie buvo tarp tų kelių šeimų, atrinktų iš visos Lietuvos, kurie tapo aukos atnešėjais ir kuriuos Popiežius Pranciškus asmeniškai palaimino.

Pasiruošimo Popiežiaus vizitui komiteto ir „V.P.“ inf.

Popiežius Pranciškus palangiškiai 3šeimos išskirtinė galimybė,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
419 peržiūrų spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Baigiantis vasaros sezonui išjungiamas ir žiemai paruošiamas miesto grojantis fontanas. Ruošiant fontaną žiemai ištuštinta jo sistema, išvalytos nuosėdos ir nuimti techniniai įrengimai, kurie bus profilaktiškai taisomi, kad pavasarį fontaną ir vėl galima būtų įjungti ir jis džiugintų palangiškius ir miesto svečius. „V.P.“ inf.
Sportas
Robertas Trakys Patarlę „ruošk roges vasarą, o ratus – žiemą“ lengvaatlečiams pritaikyti galima tik iš dalies. Ne tik žiemos, bet ir vasaros sezonams sportininkai pamatus deda dar rudenį. Beveik dvi dešimtys lengvaatlečių po trumpų atostogų pirmą pasiruošimo etapą 2019-ųjų startams pradėjo pajūryje – Palangoje. Treniruočių krūviai – pagal mokslininkų rekomendacijas „Į detales šioje stovykloje dar labai nežiūrima, labiau į bendrą pasiruošimą prieš treniruot...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį patvirtino 2019 metų „Sodros“ biudžetą, kurio pajamos sieks 4,45 mlrd. eurų ir bus 3,6 proc. didesnės nei šiais metais. Kitų metų planuojamos išlaidos sudarys 4,04 mlrd. eurų ir bus 0,3 proc. mažesnės nei šiais metais. 2019 metų pajamos viršys išlaidas 412  mln. eurų. „Kai kalbama apie kitų metų „Sodros“ biudžetą, išskirčiau tris svarbiausias naujienas. Pirma, bendrosios pensijos dalies finansavimas perkeliamas į valstybės biudžetą. T...
Įvykiai
Jadvyga Bieliavska, Seimas pradėjo svarstyti siūlymą įteisinti dar vieną šventinę dieną - lapkričio 2-ąją - Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną. Už tokį Darbo kodekso papildymo projektą antradienį po pateikimo balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 29 parlamentarai. Jo priimti dar iki šių metų Vėlinių nepavyks, nes toliau plenarinių posėdžių salėje projektą numatoma svarstyti gruodžio 6 d. Jeigu Seimas pritartų, įmonėse, įstaigose ir organizacij...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį pritarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui – nuo kitų metų ji didės 7,5 proc. ir dėl mokesčių perskaičiavimo sudarys 555 eurus. Neperskaičiavus mokesčių, MMA didėtų 30 eurų iki 430 eurų. Minimalusis valandinis atlygis, dabar siekiantis 2,45 euro, nuo sausio turėtų didėti 18 centų iki 2,63 euro, o realiai dėl mokesčių pertvarkos išaugs iki 3,39 euro. Socialinės apsaugos ir...
Įvykiai
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 80 proc. žmonių visame pasaulyje yra bent kartą yra jutę nugaros skausmą. Spalio 16 d., minint Pasaulinę stuburo dieną, sveikatos specialistai primena, kad kamuojamiems lėtinių, potrauminių ar epizodinių skausmų svarbiausia surasti skausmo priežastį, o negalavimus malšinantiems nuskausminamaisiais svarbu žinoti jų suderinamumą su kitais, dažniausiai vartojamais vaistais. Tarpusavyje sąveikaujantys skaus...
Įvykiai
Aušra Pilaitienė Klaipėdiečiai sunerimę: vis labiau nyksta viena įspūdingiausių Baltijos pajūrio vietovių – aukščiausias Olando Kepurės Skardis Karklėje. Dabar siūloma šią vietą aptverti ir tokiu būdu apsaugoti nuo žmonių. Į pajūrį prie Olando Kepurės žmonės traukia bet kokiu metų laiku. Prieš šešetą metų buvo įrengta medinė apžvalgos aikštelė, bet smalsuoliams šito negana. Dauguma jų mėgsta pasivaikščioti pačiu skardžio pakraščiu – tuomet atsiveria išju...
Įvykiai
Ikimokyklinio amžiaus vaikams bei jų tėvams išleista pirmoji edukacinė-terapinė knygelė, kuria siekiama mažuosius ugdyti tinkamai rūpintis savo žaislais. Knygelės „Kaip meistrai padėjo Mikiui“ kūrybą inicijavo Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Prie knygelės atsiradimo prisidėjo socialinio ir emocinio vaikų ugdymo specialistas Linas Slušnys ir iliustratorė Eidvile Viktorija Buožyte. Knygelė nemokama ir elektroninė – ją parsisiųsti galima iš EPA inte...
Įvykiai
Lietuva yra antroje vietoje pagal išlaidas maistui ir nealkoholiniams gėrimams Europos Sąjungoje – tam skiriame beveik 21 proc. namų ūkio biudžeto. Pasak prekybos tinklo IKI maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, šis skaičius galėtų būti mažesnis, jeigu pakeistume tam tikrus savo apsipirkimo įpročius, vienas iš jų – savaitės valgiaraščio planavimas. Kiek kartų per savaitę turime eiti į parduotuvę? Nors lietuviai maistui išleidžia penktadalį savo biudžeto, m...