Popiežius, grįždamas į Romą, pareiškė: Baltijos šalys visada yra pavojuje

Saulius Jakučionis, Vaidotas Beniušis

Popiežius Pranciškus sako suprantantis Baltijos šalims nuolat gresiantį pavojų, nepaisant to, kad Lietuvai, Latvijai ir Estijai jau pavyko politiškai įsitvirtinti Vakaruose.

Katalikų bažnyčios vadovas po keturių dienų vizito Baltijos šalyse teigė, kad siekdamos būti tvirtos šios tautos turi atsigręžti į savo šaknis, įvertinti nacių ir sovietų invazijų tragišką istoriją, ir siekti dialogo pasitelkiant kultūrą.

Šventasis Tėvas pripažino, kad apsilankymai Vilniaus vietose, kur buvo getas ir KGB kalėjimas, jį sugniuždė ir privertė daug galvoti apie žmonių žiaurumą.

Tai pontifikas žurnalistams sakė antradienio vakarą grįždamas į Romą, kai buvo paprašytas paaiškinti šeštadienį Vilniuje išsakytą kvietimą Lietuvai tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų.

„Akivaizdu, kad jūs politine prasme esate Vakarų dalis. Priklausote Europos Sąjungai. Jūs tiek daug pastangų įdėjote prieš įstodami į ES. Po nepriklausomybės paskelbimo jūs iš karto stropiai atlikote visas užduotis ir tai nebuvo lengva. Jums pavyko įstoti į ES ir tai yra buvimas Vakarų dalimi. Taip pat esate NATO dalis“, – žurnalistams lėktuve sakė popiežius.

„Tačiau žvelgiant į Rytus – tai irgi jūsų istorija, tačiau dalis tos tragiškos istorijos atėjo iš Vakarų – iš vokiečių, iš lenkų, bet ypač nacizmo. Iš Rytų – iš Rusijos imperijos“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.

Vidmanto Balkūno/ 15min nuotr.

„Turėti tai omenyje reiškia žinoti, kad būtinas tvirtumas – tvirtumas ne vien priklausymo Vakarams, bet ir savo tapatybės“, – sakė jis.

„Aš puikiai suvokiu, kad trys Baltijos šalys visada yra pavojuje. Visada. Invazijos baimė, visa istorija jums tai primena ir jūs teisingai sakote, kad nėra lengva būti tiltu, tačiau šitos rungtynės žaidžiamos kasdien, pasitelkiant kultūrą, dialogą, tačiau tai nėra lengva. Mūsų visų pareiga yra jums padėti. Net ne padėti, o būti šalia jūsų, būti arti savo širdimi“, – kalbėjo popiežius.

Bažnyčios vadovas teigė Argentinoje pažinojęs nemažai lietuvių imigrantų, ir ragino sekti jų pavyzdžiu, siekiant išsaugoti savo šaknis.

„Aš savo tėvynėje nieko nežinojau apie Latviją, tačiau pažinojau nemažai lietuvių emigrantų. Argentinoje jų yra tikrai daug. Jie atsineša ten savo kultūrą ir istoriją, kuria didžiuojasi... Paskui jie stengiasi įsilieti į naują šalį, bet daro tai išsaugodami savo tapatybę. O, jūsų šventės! Tradiciniai drabužiai, tradicinės dainos. Jie, kai gali, visada grįžta aplankyti tėvynę. Manau, kad kova siekiant išsaugoti tapatybę yra labai arši. Jūs turite tvirtą tapatybę. Tapatybę, kuri susikūrė iš kančių, iš gynybinės laikysenos, iš darbo, iš kultūros“, – sakė popiežius.

„Ką galima daryti norint apsaugoti tapatybę? Atsigręžti į šaknis, tai svarbu. Tai senas dalykas, bet jį reikia perduoti. Tapatybė yra priklausymo tautai dalis, o priklausymą tautai dera perteikti, šaknis reikia perteikti jaunai kartai per dialogą, ypač tarp senų ir jaunų. Ir reikia tai daryti, nes jūsų tapatybė yra tikras lobis. Kiekviena tapatybė yra lobis, jeigu suvokiama kaip priklausymas tautai“, – teigė jis.

Pontifikas sakė, kad Baltijos šalyse išgirdo jų vadovų atvirą, bet kartu atsargų ir gerai apgalvotą požiūrį į imigrantus.

„Žinia apie atvirumą migrantams yra pakankamai pasistūmėjusi jūsų tautoje. Nėra stiprių populistinių židinių, tiek Estijoje, tiek Latvijoje. Tai atviros tautos, norinčios integruoti imigrantus, bet ne masiškai, nes taip jų integruoti neįmanoma. Tai galima padaryti su išmintingu valdymu“, – sakė popiežius.

„Kalbėjome apie tai su valstybių vadovais: du iš trijų jie lietė šiuos klausimus. Prezidentų kalbose žodžiai „priėmimas“, „atvirumas“ buvo dažni. Tai rodo universalumo troškimą tokiu laipsniu, kiek tai įmanoma, turint omenyje darbą, erdvę, kad jie integruotųsi ir kad nekeltų pavojaus jūsų tapatybei. Tai trys dalykai, kuriuos supratau ir jie mane palietė: atvirumas, atsargumas ir geras apgalvojimas“, – teigė jis.

Popiežius Pranciškus Lietuvoje lankėsi praeitą savaitgalį, vėliau dar nuvyko į Latviją ir Estiją. Vizito Lietuvoje metu pagerbęs Holokausto ir sovietų teroro aukas popiežius kvietė lietuvius įvertinus savo skaudžią istoriją skleisti pasauliui tolerancijos žinią.

„Nuvykau į Vilniaus getą, kur buvo nužudyti tūkstančiai žydų. Paskui tą pačią popietę aplankiau pasmerktųjų, nužudytųjų, ištremtųjų memorialą. Tą dieną, sakau jums tiesą, mane tai sugniuždė, privertė galvoti apie žiaurumą“, – sakė popiežius.

BNS

Popiežius Popiežius Prancišku,s Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje NATO Europos Sąjunga Estija Latvija Lietuvos Respublika
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...