Popiežius, grįždamas į Romą, pareiškė: Baltijos šalys visada yra pavojuje

Saulius Jakučionis, Vaidotas Beniušis

Popiežius Pranciškus sako suprantantis Baltijos šalims nuolat gresiantį pavojų, nepaisant to, kad Lietuvai, Latvijai ir Estijai jau pavyko politiškai įsitvirtinti Vakaruose.

Katalikų bažnyčios vadovas po keturių dienų vizito Baltijos šalyse teigė, kad siekdamos būti tvirtos šios tautos turi atsigręžti į savo šaknis, įvertinti nacių ir sovietų invazijų tragišką istoriją, ir siekti dialogo pasitelkiant kultūrą.

Šventasis Tėvas pripažino, kad apsilankymai Vilniaus vietose, kur buvo getas ir KGB kalėjimas, jį sugniuždė ir privertė daug galvoti apie žmonių žiaurumą.

Tai pontifikas žurnalistams sakė antradienio vakarą grįždamas į Romą, kai buvo paprašytas paaiškinti šeštadienį Vilniuje išsakytą kvietimą Lietuvai tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų.

„Akivaizdu, kad jūs politine prasme esate Vakarų dalis. Priklausote Europos Sąjungai. Jūs tiek daug pastangų įdėjote prieš įstodami į ES. Po nepriklausomybės paskelbimo jūs iš karto stropiai atlikote visas užduotis ir tai nebuvo lengva. Jums pavyko įstoti į ES ir tai yra buvimas Vakarų dalimi. Taip pat esate NATO dalis“, – žurnalistams lėktuve sakė popiežius.

„Tačiau žvelgiant į Rytus – tai irgi jūsų istorija, tačiau dalis tos tragiškos istorijos atėjo iš Vakarų – iš vokiečių, iš lenkų, bet ypač nacizmo. Iš Rytų – iš Rusijos imperijos“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.

Vidmanto Balkūno/ 15min nuotr.

„Turėti tai omenyje reiškia žinoti, kad būtinas tvirtumas – tvirtumas ne vien priklausymo Vakarams, bet ir savo tapatybės“, – sakė jis.

„Aš puikiai suvokiu, kad trys Baltijos šalys visada yra pavojuje. Visada. Invazijos baimė, visa istorija jums tai primena ir jūs teisingai sakote, kad nėra lengva būti tiltu, tačiau šitos rungtynės žaidžiamos kasdien, pasitelkiant kultūrą, dialogą, tačiau tai nėra lengva. Mūsų visų pareiga yra jums padėti. Net ne padėti, o būti šalia jūsų, būti arti savo širdimi“, – kalbėjo popiežius.

Bažnyčios vadovas teigė Argentinoje pažinojęs nemažai lietuvių imigrantų, ir ragino sekti jų pavyzdžiu, siekiant išsaugoti savo šaknis.

„Aš savo tėvynėje nieko nežinojau apie Latviją, tačiau pažinojau nemažai lietuvių emigrantų. Argentinoje jų yra tikrai daug. Jie atsineša ten savo kultūrą ir istoriją, kuria didžiuojasi... Paskui jie stengiasi įsilieti į naują šalį, bet daro tai išsaugodami savo tapatybę. O, jūsų šventės! Tradiciniai drabužiai, tradicinės dainos. Jie, kai gali, visada grįžta aplankyti tėvynę. Manau, kad kova siekiant išsaugoti tapatybę yra labai arši. Jūs turite tvirtą tapatybę. Tapatybę, kuri susikūrė iš kančių, iš gynybinės laikysenos, iš darbo, iš kultūros“, – sakė popiežius.

„Ką galima daryti norint apsaugoti tapatybę? Atsigręžti į šaknis, tai svarbu. Tai senas dalykas, bet jį reikia perduoti. Tapatybė yra priklausymo tautai dalis, o priklausymą tautai dera perteikti, šaknis reikia perteikti jaunai kartai per dialogą, ypač tarp senų ir jaunų. Ir reikia tai daryti, nes jūsų tapatybė yra tikras lobis. Kiekviena tapatybė yra lobis, jeigu suvokiama kaip priklausymas tautai“, – teigė jis.

Pontifikas sakė, kad Baltijos šalyse išgirdo jų vadovų atvirą, bet kartu atsargų ir gerai apgalvotą požiūrį į imigrantus.

„Žinia apie atvirumą migrantams yra pakankamai pasistūmėjusi jūsų tautoje. Nėra stiprių populistinių židinių, tiek Estijoje, tiek Latvijoje. Tai atviros tautos, norinčios integruoti imigrantus, bet ne masiškai, nes taip jų integruoti neįmanoma. Tai galima padaryti su išmintingu valdymu“, – sakė popiežius.

„Kalbėjome apie tai su valstybių vadovais: du iš trijų jie lietė šiuos klausimus. Prezidentų kalbose žodžiai „priėmimas“, „atvirumas“ buvo dažni. Tai rodo universalumo troškimą tokiu laipsniu, kiek tai įmanoma, turint omenyje darbą, erdvę, kad jie integruotųsi ir kad nekeltų pavojaus jūsų tapatybei. Tai trys dalykai, kuriuos supratau ir jie mane palietė: atvirumas, atsargumas ir geras apgalvojimas“, – teigė jis.

Popiežius Pranciškus Lietuvoje lankėsi praeitą savaitgalį, vėliau dar nuvyko į Latviją ir Estiją. Vizito Lietuvoje metu pagerbęs Holokausto ir sovietų teroro aukas popiežius kvietė lietuvius įvertinus savo skaudžią istoriją skleisti pasauliui tolerancijos žinią.

„Nuvykau į Vilniaus getą, kur buvo nužudyti tūkstančiai žydų. Paskui tą pačią popietę aplankiau pasmerktųjų, nužudytųjų, ištremtųjų memorialą. Tą dieną, sakau jums tiesą, mane tai sugniuždė, privertė galvoti apie žiaurumą“, – sakė popiežius.

BNS

Popiežius Popiežius Prancišku,s Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje NATO Europos Sąjunga Estija Latvija Lietuvos Respublika
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
17 peržiūrų spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Baigiantis vasaros sezonui išjungiamas ir žiemai paruošiamas miesto grojantis fontanas. Ruošiant fontaną žiemai ištuštinta jo sistema, išvalytos nuosėdos ir nuimti techniniai įrengimai, kurie bus profilaktiškai taisomi, kad pavasarį fontaną ir vėl galima būtų įjungti ir jis džiugintų palangiškius ir miesto svečius. „V.P.“ inf.
Sportas
Robertas Trakys Patarlę „ruošk roges vasarą, o ratus – žiemą“ lengvaatlečiams pritaikyti galima tik iš dalies. Ne tik žiemos, bet ir vasaros sezonams sportininkai pamatus deda dar rudenį. Beveik dvi dešimtys lengvaatlečių po trumpų atostogų pirmą pasiruošimo etapą 2019-ųjų startams pradėjo pajūryje – Palangoje. Treniruočių krūviai – pagal mokslininkų rekomendacijas „Į detales šioje stovykloje dar labai nežiūrima, labiau į bendrą pasiruošimą prieš treniruot...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį patvirtino 2019 metų „Sodros“ biudžetą, kurio pajamos sieks 4,45 mlrd. eurų ir bus 3,6 proc. didesnės nei šiais metais. Kitų metų planuojamos išlaidos sudarys 4,04 mlrd. eurų ir bus 0,3 proc. mažesnės nei šiais metais. 2019 metų pajamos viršys išlaidas 412  mln. eurų. „Kai kalbama apie kitų metų „Sodros“ biudžetą, išskirčiau tris svarbiausias naujienas. Pirma, bendrosios pensijos dalies finansavimas perkeliamas į valstybės biudžetą. T...
Įvykiai
Jadvyga Bieliavska, Seimas pradėjo svarstyti siūlymą įteisinti dar vieną šventinę dieną - lapkričio 2-ąją - Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną. Už tokį Darbo kodekso papildymo projektą antradienį po pateikimo balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 29 parlamentarai. Jo priimti dar iki šių metų Vėlinių nepavyks, nes toliau plenarinių posėdžių salėje projektą numatoma svarstyti gruodžio 6 d. Jeigu Seimas pritartų, įmonėse, įstaigose ir organizacij...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį pritarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui – nuo kitų metų ji didės 7,5 proc. ir dėl mokesčių perskaičiavimo sudarys 555 eurus. Neperskaičiavus mokesčių, MMA didėtų 30 eurų iki 430 eurų. Minimalusis valandinis atlygis, dabar siekiantis 2,45 euro, nuo sausio turėtų didėti 18 centų iki 2,63 euro, o realiai dėl mokesčių pertvarkos išaugs iki 3,39 euro. Socialinės apsaugos ir...
Įvykiai
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 80 proc. žmonių visame pasaulyje yra bent kartą yra jutę nugaros skausmą. Spalio 16 d., minint Pasaulinę stuburo dieną, sveikatos specialistai primena, kad kamuojamiems lėtinių, potrauminių ar epizodinių skausmų svarbiausia surasti skausmo priežastį, o negalavimus malšinantiems nuskausminamaisiais svarbu žinoti jų suderinamumą su kitais, dažniausiai vartojamais vaistais. Tarpusavyje sąveikaujantys skaus...
Įvykiai
Aušra Pilaitienė Klaipėdiečiai sunerimę: vis labiau nyksta viena įspūdingiausių Baltijos pajūrio vietovių – aukščiausias Olando Kepurės Skardis Karklėje. Dabar siūloma šią vietą aptverti ir tokiu būdu apsaugoti nuo žmonių. Į pajūrį prie Olando Kepurės žmonės traukia bet kokiu metų laiku. Prieš šešetą metų buvo įrengta medinė apžvalgos aikštelė, bet smalsuoliams šito negana. Dauguma jų mėgsta pasivaikščioti pačiu skardžio pakraščiu – tuomet atsiveria išju...
Įvykiai
Ikimokyklinio amžiaus vaikams bei jų tėvams išleista pirmoji edukacinė-terapinė knygelė, kuria siekiama mažuosius ugdyti tinkamai rūpintis savo žaislais. Knygelės „Kaip meistrai padėjo Mikiui“ kūrybą inicijavo Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Prie knygelės atsiradimo prisidėjo socialinio ir emocinio vaikų ugdymo specialistas Linas Slušnys ir iliustratorė Eidvile Viktorija Buožyte. Knygelė nemokama ir elektroninė – ją parsisiųsti galima iš EPA inte...
Įvykiai
Lietuva yra antroje vietoje pagal išlaidas maistui ir nealkoholiniams gėrimams Europos Sąjungoje – tam skiriame beveik 21 proc. namų ūkio biudžeto. Pasak prekybos tinklo IKI maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, šis skaičius galėtų būti mažesnis, jeigu pakeistume tam tikrus savo apsipirkimo įpročius, vienas iš jų – savaitės valgiaraščio planavimas. Kiek kartų per savaitę turime eiti į parduotuvę? Nors lietuviai maistui išleidžia penktadalį savo biudžeto, m...