Žygis pajūriu už donorystę: žygeiviai suformavo „gyvą“ širdį

Šeštadienį (rugsėjo 22 d.) Smiltynėje (Klaipėdoje) vyko žygis pėsčiomis pajūriu, kurio tikslas – skleisti žinią apie organų donorystę. Į VšĮ „TrenkTuro“ organizuotą ėjimą susirinko žmonės, gyvenantys su persodintais organais, jų artimieji ir tie, kurie palaiko organų donorystės idėją.

Daugiatūkstantinėje minioje išsiskyrė daugiau nei 112 žygeivių subūrusi Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ komanda, kurią sudarė dalyviai iš Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Ukmergės, Vilkaviškio ir Vilniaus.

Asociacijos Gyvastis prezidentė Aušra Degutytė.

Kaklaraiščiai ir marškinėliai su ryškiaspalviu užrašu „Pritariu organų donorystei“ skelbė pagrindinį žygeivių tikslą – skleisti visuomenėje informaciją apie organų donorystę, skatinti pasikalbėti šia tema su artimaisiais ir parodyti visuomenei, kad žmonės po organų transplantacijų gali gyventi pilnavertį gyvenimą, džiaugtis kiekviena diena bei mėgautis kiekviena akimirka.

Iškilmingo žygio atidarymo metu dalyviai galėjo ne tik pamatyti ir pabendrauti su žmonėmis, kurie gyvena su persodintu inkstu, širdimi, bet ir išgirsti persodintos širdies plakimą, tiesiogiai suprasti donorystės prasmę.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 950 žmonių po įvairių organų transplantacijų. Daugiausia jų – apie850 – gyvena su dovanotu inkstu. Maždaug 100-ui atlikta širdies, kepenų ar plaučių transplantacija. Kai kuriems iš šių žmonių organų transplantacija prailgino gyvenimą daugiau nei 30 metų.

Simboliškai įprasmindami organų donorystės idėją „Gyvasties“ komandos dalyvių kartu su kitais žygeiviaispaplūdimyje sustojo į vieną didžiulę širdį.

„Tas vieningumas ir bendrystė, kuomet visi susijungė bendram tikslui, išties jautriai palietė dalyvių širdis. Esame labai dėkingi savo draugams, kurie prisijungė prie donorystės idėjos skleidimo:Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Šiaulių skyriui, Neįgaliųjų klubui „Dvasinė šiluma“, Vilkaviškio šiaurietiško ėjimo klubui.

Egidijus Zymonas gyvena su persodinta širdimi

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Šiaulių skyriaus vadovė Ilona Sungailienė pasakoja, kad organų donorystė jiems yra svarbi, kadangi vykdydami savo veiklas susiduria su žmonėmis kuriems reikalinga organų transplantacija, ar gyvenančiais pilnavertį gyvenimą su transplantuotais organais. Tačiau ir jos artimųjų rate yra du žmonės gyvenantys po organo transplantacijos vienas su persodintu inkstu, kitas su kepenimis.

Dauguma laukiantys organų transplantacijų ar gyvenantys su persodintais organais dalyviai pasirinko 12,5 km maršrutą, kiti 25 km.

„Labai palaikome šiuos žmones, žavimės jais, niekada nežinai ar neatsidursi tarp jų“, - apsisprendimą eiti už donorystę komentuoja Vilkaviškio šiaurietiško ėjimo klubo vadovė Irma Maurienė.

Mažamečiai anūkai Lukas ir Žemyna šiame žygyje ėjo kartu su mama, seneliu ir močiute, kuri laukia inksto transplantacijos. Vaikai tiki, kad savo dalyvavimu jie suteiks močiutei didesnės sveikatos.

„Donorystės srityje veikianti organizacija „Gyvastis“ neabejotinai yra visų mūsų žygių gyvastis. Jie dalyvauja kiekviename mūsų žygyje, o jų ėjikų kompaniją iš tolo visi atpažįsta ne iš geltonų kaklaraiščių, bet ir iš nuolat sklindančio juoko, geros nuotaikos, energijos ir gyvybingumo“,– įspūdžiais dalijasi Vytautas Bartulis ir Deividas Urbonavičius, VšĮ „TrenkTuro“ įkūrėjai.

TrenkTuro įkūrėjai ir Gyvasties prezidentė

Laukiančių transplantacijos skaičius nemažėja

Šiuo metu Lietuvoje organų ir audinių transplantacijos laukia 390 žmonių, iš jų – 17 vaikų. Kasmet maždaug 350-čiai žmonių nustoja funkcionuoti savi organai.

Per metus atliekama apie 150 įvairių organų transplantacijų.

„Pagalvokime ir pasikalbėkime su artimaisiais apie organų donorystę. Žmonėms, kurių savi organai jau neatlieka gyvybiškai svarbių funkcijų, vienintelė galimybė sugrįžti į visavertį gyvenimą – organo persodinimo operacija“, – donorystės pokalbiui kviečia A. Degutytė.

Padėka donorams ir jų artimiesiems

Spalio 19 d. (penktadienį) Asociacija „Gyvastis“ organizuoja Žvakučių akciją, skirtą pagerbti organų donorus. Akcija vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Mažeikiuose, Viekšniuose, Skuode, Valkininkuose ir kituose miestuose, kurie noriai prisijungia prie šios iniciatyvos. Vilniuje iš žvakelių bus suformuota didžiulė širdis, kurią sudarys tiek žvakių, kiek per visą donorystės laikotarpį Lietuvoje buvo donorų.

„V.P.“ inf.

Žygis pajūriu už donorystę žygeiviai suformavo gyva širdis,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...